Sandra Vilimaitė

„Skaičiuojame paskutinius kuro lašus – jo liko vos keletui valandų, tada netrūks elektros tiekimas, laive dings šviesa, suges visi mūsų maisto produktai. Tačiau ir galimybių gaminti valgį be elektros nebebus, negalėsime nei nusiprausti nei nueiti į tualetą.

Prieš 600 metų vyko mūšis, apie kurį kalbama iki šiol. Vokiečiai jį vadina Tanenbergo mūšiu, lenkai – Griunvaldo, o lietuviai – Žalgirio. Lietuviai ir lenkai sutriuškino Vokiečių ordiną, Lietuvai buvo grąžinta Žemaitija iki Vytauto gyvos galvos. Regis, viskas aišku, tačiau vis dar pasigirsta įvairių mitų, pasakojimų ir išgalvotų istorijų apie Žalgirio mūšį, jo eigą ir, svarbiausia, – laimėtojus. Apie Žalgirio mūšį kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu prof. dr.

Sąmoningas sapnavimas apibrėžiamas kaip sapnas, kurio metu žmogus suvokia, kad sapnuoja, tačiau nepabunda ir gali projektuoti sapno siužetą pagal savo įgeidžius – skraidyti, atsidurti norimose vietose, bendrauti su patinkančiais žmonėmis. Tačiau sąmoningas sapnavimas, anot psichologo Tado Stumbrio, gali padėti ugdyti įgūdžius ir susidoroti su kūrybinėmis problemomis. Psichologo, mokslų daktaro Tado Stumbrio pagrindinė tyrimų sritis – sąmoningi sapnai.

Skrieti vakarėjančio ar vos nubudusio miesto gatvėmis motociklu į darbą šiems žmonėms toks pats užsiėmimas, kaip kitiems važiuoti automobiliu ar viešuoju transportu. O kalbinant motociklininkes visą laiką kirba mintis, kad jos yra gerokai pakvaišę – ne tik drąsios avantiūristės, nebijančios greičio, tačiau ir ne sezono metu einančios į garažą paglostyti savo mylimųjų motociklų ir, kaip pačios sako, sergančios mototoksikoze.

Vidutinė alga atskaičius mokesčius 2000 metais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, siekė 200 eurus, vėliau sparčiai augo iki 2008 metų ir pasiekė 478 eurus. Viena priežasčių, turėjusių įtakos atlyginimų augimui, pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, buvo stojimas į ES.

Viduramžiai paprastai būna šykštūs šaltinių apie valdoves, didžiąsias kunigaikštienes, todėl, pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano Rimvydo Petrausko, išimtinis atvejis yra tai, kad turime ne taip jau mažai žinių apie pirmojo Lietuvos valdovo, karaliaus Mindaugo, žmoną karalienę Mortą.

,,Kuomet pirmą kartą išvažiavau į Kiprą, buvau pabaigusi 1-ą bakalauro studijų kursą, norėjosi vasarą praleisti naudingai, užsidirbant lėšų, tačiau darbas Lietuvoje nedomino, norėjosi pamatyti ir suprasti ką reiškia gyventi svečioje šalyje.

Prancūzijoje, Nancy mieste, su vogtais traktoriais buvo sulaikytas Alytaus transporto ir logistikos paslaugas teikiančios įmonės UAB „Launerta“ samdomas vairuotojas Linas Augas. L. Augas suimtas kovo 19-20 dienomis, tačiau jo artimieji iki šiol tiksliai nežino visos situacijos ir koks likimas laukia jų šeimos nario. Suimtojo L. Augo sesuo Dalia Žilinskienė pasakoja, kad įmonėje UAB „Launerta“ vairuotoju brolis pradėjo dirbti sausio gale – vasario pradžioje.

Lietuvos atlikėjas Marijus Adomaitis geriau žinomas kaip „Ten Walls“ pasaulyje išgarsėjo su hitu „Walking with Elephants“ – dabar tarptautinėje viešojoje erdvėje tapo dar labiau žinomas kaip homofobas, kuris homoseksualumą prilygino pedofilijai. Įrašas socialiniame tinkle ,,Facebook" nepraslydo pro akis nei M. Adomaičio gerbėjams, nei kolegoms ar didžiausių muzikos festivalių Europoje organizatoriams – jie viešai pasmerkė tokį poelgį ir atsisakė bendradarbiauti su Lietuvos atlikėju.

Šiuo metu ypač jaučiamas Lenkų rinkimų akcijos atstovų sujudimas protestuojant tai prieš mokyklų reorganizacijos reformą, kai dėl vaikų trūkumo uždaromos mokyklos, tai reikalaujant išskirtinių sąlygų tautinėms mažumoms dėl lietuvių kalbos egzamino laikymo. Tokie protestai ir kalbos apie diskriminaciją opozicijos vertinamos kaip išankstinė Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos partijos Seimo rinkimų agitacijos kampanija. Štai vienos politinės jėgos diktatu pasipiktino liberalai.

Danijos konservatorių partija (Det Konservative Folkeparti) sukūrė rinkiminę dainą, kurioje pasakojama apie tris lietuvius, kurie apvogę ir primušę moterį nusipelno kalėti Lietuvos kalėjime. Ši daina sukėlė didžiulį lietuvių pasipiktinimą, Lietuvių bendruomenė „Jylland & Fyn“ Danijoje ėmė skatinti tautiečius viešai papasakoti apie savo darbo patirtis ir pasiekimus.

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas šiemet švenčia 20 metų, jį 1995 metais įkūrė Nepriklausomybės akto signataras Medardas Čobotas. Šiuo metu universitetas turi 11 fakultetų ir 1,5 tūkstančio klausytojų, kurių vyriausia Onutė šiemet švęs 90 metų jubiliejų. Pasak dabartinės universiteto rektorės dr. Zitos Žebrauskienės, universiteto senjorai yra itin žingeidūs ir turi begales klausimų.

„Gegužės 17 dieną sueis 24 metai nuo dienos, kai Pasaulio sveikatos organizacija iš psichinių ligų sąrašo išbraukė homoseksualumą. Visame pasaulyje ši diena minima nuo 2004 metų, o Lietuvoje pirmą kartą ši data paminėta 2007 metais asociacijos LGL organizuojamam „Vaivorykštės dienos“ renginyje“, – kalbėjo asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ vadovas Vladimiras Simonko.

Nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo 70 metų. Jis Europoje pasibaigė 1945 metų gegužės 8 dieną, kai Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą. Tačiau sovietai sugalvojo karo pabaigą švęsti gegužės 9-ąją – ji buvo paskelbta nedarbo diena.

Iš kelionių įspūdžių po Europą dažniausiai sutinkamas stereotipas, kad Lietuvos sostinė – Ryga, o mes kalbame rusiškai, geriame degtinę stiklinėmis. Keli prancūzai yra sakę, kad Lietuvos vyrai rengiasi kaip sportininkai banditai; vokiečiai tikina, kad mūsų aludariams iki jų – kaip pėsčiomis iki mėnulio; italai svaigsta dėl lietuvių geltonplaukių mėlynakių, tačiau mano, kad esame stilingi.

„Jau 13 metų esu švarus, tačiau iki šiol lankau „Narkomanų anonimų“ susirinkimus. Aišku, dabar ten lankausi rečiau – maždaug 2 kartus per mėnesį, o anksčiau eidavau kiekvieną dieną. Tačiau poreikis vaikščioti į susirinkimus visada yra, o efektyvumas su kiekviena diena vis didesnis. Kaip aš sakau „prabanga neiti į susirinkimus“, apie savo patirtis pasakoja Lietuvos Narkomanų anonimų draugijos pirmininkas Paulius.

Antradienį parlamentarai ruošiasi svarstyti Liberalų sąjūdžio siūlymą surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės per 2016 metų Seimo rinkimus. Anot Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio, šiuo metu užsienyje gyvena iki 2 milijonų lietuvių, kurių pilietybę būtina išsaugoti. „Viliuosi, kad šiandien Seimas žengs pirmą žingsnį, t.y. pritars Seimo nutarimo projektui dėl referendumo dvigubai pilietybei.

Pirmadienį vykusio TS-LKD suvažiavimo metu buvo norėta pakeisti tam tikrus įstatų punktus, tačiau suvažiavimui pirmininkavęs Stasys Šedbaras siūlė priimti svarbiausius įstatų keitimo projektus, o visus kitus klausimus, ramiai išdiskustavus, atidėti svarstymui kitam suvažiavimui po metų. „Mes pilame jauną vyną į senus, aplopytus vynmaišius. Dedam naujus lopus ir galvojame, kad nuo to išsispręs problemos.

Tik pasirodžius rusų režisieriaus Sergei Mokritsky filmo „Mūšis dėl Sevastopolio“ plakatui Vilniuje – viešojoje erdvėje imta diskutuoti: ar nėra keista rodytį filmą tokiu pavadinimu vienoje iš ES sostinių, kai prieš daugiau nei metus Rusija okupavo ir aneksavo Krymą bei Sevastopolį? Diskusijose kalbėta ir apie tai, kad filmas gali būti propagandinis ir kertasi su Lietuvos sprendimu boikotuoti gegužės 9-osios minėjimą Maskvoje.

Ar įsivaizduojate tokią situaciją: jūs suklystate darbe, ne taip įvykdote paskirtą užduotį, o vadovas ima ant jūsų rėkti, vadinti žiopliu, asilu ir nevykėliu? Arba galiausiai nesusitvardęs jums užtvoja per užpakalį? Tikriausiai jaustumėtės pažemintas, sakytumėte, kad vadovas įžeidė jūsų garbę ir orumą? Tačiau tuomet kodėl, grįžę namo, taip pat elgiatės su savo vaikais? Paramos vaikams centro direktorė psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė sako, kad „labai daug vaikų Lietuvoje susiduria su emo...

Seimo narys Petras Gražulis geriau visuomenėje žinomas savo radikaliai kvailais pasisakymais apie homoseksualius žmones, šūkiais „Už Lietuvą, vyrai!“ ir kitokiu neadekvačiu elgesiu viešojoje erdvėje nei darbais parlamente. Toliau 10 faktų apie politikos juokdarį Petrą Gražulį. 1. Gėjų pupulis 2006 metais portalas gayline.lt  paskelbė „mylimiausių“ politikų rinkimus, kur nominuoti didžiausias nesąmones kalbantys Seimo nariai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas išnagrinėję bylą dėl įpareigojimo nutraukti diskriminacinę praktiką ir platinti leidinį, pareikštą ieškovės Neringos Mikalauskienės atsakovui VšĮ Lietuvos edukologijos universitetui (LEU), nusprendė atmesti ieškovės N. Mikalauskienės ieškinį ir priteisti LEU iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas 428 eurus. ,,Tiesiog tokie yra įstatymai ir teisėjas vadovavosi grynai teoriniais apibrėžimais.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nutartį knygos ,,Gintarinė širdis” byloje. Šios knygos platinimas buvo nutrauktas kilus skandalui dėl pasakų rinkinio vaikams turinio, o pati knyga buvo pavadinta „angažuota homoseksualizmo propoganda“. Pasakų rinkinyje „Gintarinė širdis” publikuotos ir dvi pasakos apie tos pačios lyties poras, kurios papiktino visuomenę, o Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nusprendė neplatinti knygos.

„Kai sukiesi tame pačiame rate: darbas, prekybos centras, namai, esi visai kaip žiūrkėnas, kuris gal visai ir patenkintas, sotus, tačiau tik todėl, kad daugiau savo grotų nemato pasaulio ir neįsivaizduoja, jog gyvenimas gali būti gyvesnis, sodresnis ir galiausiai laimingesnis“, taip apie savo ankstesnį gyvenimą sostinėje kalba žaliavalgiai Jelena ir Mindaugas. Prieš persikeldami į Molėtų rajone esantį nedidelį kaimelį prie ežero – Jelena ir Mindaugas buvo sėkmingai dirbantys sostinės gyventojai.

Jungtinė Karalystė jau yra tapusi namais nemažai daliai lietuvių, o kai kurie Londoną net vadina Mažąja Lietuva. Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena per 200 tūkstančių tautiečių, tačiau viešojoje erdvėje vis dažniau girdime, kad patys britai itin nepatenkinti nuo 2004 metų itin gausiai padidėjusiu svetimšaliu skaičiumi. Britai tikina esą viena priežasčių, kodėl jie nori išstoti iš Europos Sąjungos, – imigrantai.

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė norėdama apsaugoti Lietuvos tėvus ir motinas, turinčius vaikų, siekia įteisinti pataisas Lygių galimybių įstatyme, kur prie įvairių diskriminacijos formų būtų pridėta ir sąvoka „šeiminė padėtis“. Ši sąvoka neleistų darbdaviui diskriminuoti žmonių dėl jų šeiminės padėties, t.y. darbo pokalbio metu darbdavys negalėtų Jūsų klausti ar esate vedę, kiek turite vaikų, kokio jie amžiaus ir pan.

Vyresnioji eilinė Giedrė Gembickaitė tarnauja MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybės logistikos kuopoje, Kaune. Kareivė pasakoja užaugusi mažame Merkinės miestelyje, penkių asmenų šeimoje, o susidomėjimą kariuomene pajutusi dar vaikystėje. Tada ir tėčio išsaugotą šauktinio uniformą spėjusi pasimatuoti. „Kariuomene žavėjausi nuo vaikystės. Įdomiausia būdavo klausytis tėčio pasakojimų apie jo tarnybos metus Baikalo mūro magistralės batalione.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena 5 procentai, t.y. apie 148 tūkstančius homoseksualių žmonių. Tikslių duomenų nėra ir negali būti, nes žmonės, gyvendami homofobiškoje aplinkoje, tiesiog bijo atsiskleisti. Šie žmonės tokie patys Lietuvos piliečiai, kurie moka mokesčius, kaip ir visi mes, tačiau jiems apribotos teisės oficialiai įteisinti santykius. Dabar viešojoje erdvėje vyksta diskusijos dėl partnerystės įstatymo, kuris leistų tiek skirtingų, tiek vienos lyties asmenų partnerystę.

Balandžio 8 dieną, trečiadienį, Vyriausybė svarstys naująjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kuris buvo sudarytas veikiant darbo grupei, suformuotai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Darbo grupės rezultatais paremta redakcija pateikta Vyriausybei, tačiau balsas.

Devyni parlamentarai iš socialdemokratų ir liberalų frakcijų parengė ir užregistravo projektą, kuriuo siekiama suteikti galimybę sudaryti partnerystę ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties asmenims. Dėl šio projekto nuomonę išsakė ir Dalia Grybauskaitė. Anot prezidentės, visuomenėje šiuo klausimu reikia platesnės diskusijos. Didžioji dauguma Europos Sąjungos šalių jau yra sudarę teisines galimybes visiems asmenims įregistruoti bendrą gyvenimą kartu.

Kovo 23-29 dienomis Lietuvoje vyksta šeštoji „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“, siekianti atkreipti visuomenės dėmesį į patyčių problemą. „Patyčios yra tikrai ne vaikų problema, tai visos mūsų visuomenės bėda. Todėl ir patyčių priežastys slypi tiek kiekvieno vaiko individualiose savybėse, tiek jo šeimos aplinkoje, tiek visoje visuomenėje.

„Sėdžiu nuo 8 ryto ir vis spaudinėju „reload“. Vienu metu buvo pavykę pradėti registraciją, tačiau sistema neranda, kur esu registruota (nors balsavimo biuleteniai atkeliauja į namus), todėl neleidžia pasirinkti seniūnijos. Jei negali pasirinkti seniūnijos – negali ir tau priklausančio darželio gauti, o registruotis į ne savo seniūnijos darželį, paskui eilėje gali tekti laukti ir 5 metus.

Parlamentinės grupės ,,Parlamentarai prieš prekybą žmonėmis" pirmininkė dr. Giedrė Purvaneckienė antradienį Seimui pateikė Baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama apsaugoti nuo naujo prekybos žmonėmis būdo – priverstinių ar fiktyvių santuokų.

Surasti pašnekovą tėtį, kuris būtų išėjęs vaiko priežiūros atostogų, yra kiek sudėtingiau nei mamą. Tačiau šiek tiek paieškojus pamatai, kad tokių tėvų nėra jau taip mažai. Ir nors tradiciškai vaiko priežiūros atostogų eina mamos, bet tai, kas tradiciška, man visada atrodo pernelyg nuobodu. Ypač tada, kai norisi įdomaus ir kitokio interviu. Artūras su savo vaiko mama Petra susipažino Čekijoje, ten jie kurį laiką ir gyveno. Dabar jis laisvai kalba čekiškai ir su Petra bendrauja jos gimtąja kalba.

Pastaraisiais metais sparčiai plinta naujos formos prekybos žmonėmis atvejų – priverstinės ar fiktyvios santuokos (registruotos partnerystės). Tokios santuokos sudaromos ES pilietybės įgijimo tikslais. Pasirodo, kad Lietuvoje vis dar nėra baudžiama už tokius nusikaltimus.

2013-aisiais atliktas ES šalių demokratijų tyrimas* atskleidė, kad Lietuva yra sąrašo apačioje. Valstybės buvo surikiuotos pagal piliečių atsakymus, o lietuviai labiausiai suklupo dėl nepakantumo mažumoms. Tad įvertinus toleranciją kitoms socialinėms grupėms ir susumavus rezultatus – Lietuva liko paskutinė. „Įvairios apklausos rodo, kad dėl netolerancijos netradicinės seksualinės orientacijos asmenims Lietuva yra dugne.

Isterija dėl Norvegijoje iš lietuvių šeimos paimto vaiko jau kiek aprimo. Tai yra jau visai neblogai, žinant lietuvių nenumaldomą pomėgį rengti raganų medžioklę ten, kur burtais iš tolo nė nekvepia: violetinė psichozė „ko nori mergaitė“, baisieji chemtrailai ir pasaulio gelbėtojai su acto garinimu, su protu susipykusių supermamų kliedesiai dėl skiepų ar kova su pimpačkiukais blogio pakalikais, kurie supertėvams kelia gašlias asociacijas.

Lietuvių sukelta isterija dėl Norvegijos teismo sprendimo neatiduoti vaiko nei motinai, nei apskritai Lietuvai gerokai aprimo. Dabar pats laikas pažiūrėti į faktus ir ramiai aptarti Lietuvos vaiko teisių apsaugos situaciją su ekspertais. Visgi neginčijimas faktas, kurį lietuviams be proto sunku pripažinti, yra tas, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema yra gerokai labiau pažengusi nei lietuvių. O tautiečių įvykdytas berniuko pagrobimas iš globėjų atrodo mažų mažiausiai barbariškas.

Europoje moterų pensija yra vidutiniškai 39 procentais mažesnė nei vyrų. Lietuvoje moterų pensija už vyrų mažesnė apie 50 eurų. Taip nutinka dėl to, kad moterys rečiau už vyrus įsidarbina, jų algos mažesnės, jos dirba mažiau valandų ar metų. Be to, pastebima, kad nuo 2005-ųjų iki 2010-ųjų vyrų ir moterų pensijų skirtumas padidėjo net 5 procentais.

Allora, kaip sako italai, pakalbėkim apie saulėtą Italijos salą Siciliją, vieną jos miestų – Kataniją ir lietuvę, kuri ten išvyko vedama savo svajonės daryti žurnalistinius tyrimus ir publikuoti juos tarptautinėje žiniasklaidoje.

Rusijos recesija ir lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas, kuris bus lėčiausias per pastaruosius penkerius metus, – kaip jis paveiks valdžios finansus? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozuojamas Lietuvos biudžeto deficitas bus didesnis nei pernai ir didesnis nei prognozuoja finansų ministerija.

„Mane nuo tokio jo elgesio ištikdavo isterija – norėjosi ir šaukti, ir kartu verkti, o labiausiai norėjau, kad jis nuo manęs atsikabintų“, – prisimena seksualinio priekabiavimo siaubus darbe išgyvenusi 26 metų vilnietė Dovilė (vardas pakeistas – red. past.). Dovilė dirba padavėja viename sostinės restoranų. Ji nenori atskleisti jo pavadinimo, nes bijo prarasti darbą, be to, Dovilė sako, kad apie tokius dalykus kalbėti nėra malonu, ji baiminasi visuomenės pasmerkimo ir patyčių.

Nauji metai atėjo kartu su nauja valiuta – euru. Vieni šiems pasikeitimams buvo pasiruošę labiau ir keblumų atsiskaitydami už prekes bei paslauga nepatyrė, kitiems – sekėsi kiek sunkiau. Tačiau ne vienas tautietis pripažino ir tai, kad kainos eurais atrodo „mažesnės“, todėl kyla didesnė pagunda pirkti daugiau. „Labai keblu palikti arbatpinigių padavėjai, nes pasižiūri į tą penkių eurų banknotą ir galvoji: „Ai, pitakas.

Lietuvai įsivedus eurą ypač laukiami ir su juo susiję teigiami pokyčiai. Įvairūs ekonomistų skaičiavimai žada didėsiančius eksporto mastus į euro zonos šalis ir palankesnę aplinką užsienio investuotojams, pigesnį skolinimąsi Lietuvai ir su tuo susijusias grėsmes – galimai didėsiantį politikų apetitą išlaidauti.

Kai neseniai kalbinau vieną pašnekovą ir klausiau, ko palinkėtų Lietuvai naujiems metams, jis atsakė: „Daugiau sveiko proto.“ Šis palinkėjimas tinka visiems, bet labiausiai noriu jį adresuoti įvairiems prietrankoms, homofobams ir kitiems dundukams, kuriems sunkiai sekasi su tuo sveiku protu draugauti. Naujausias žurnalistų tyrimas atskleidė, kad, ekonomistų skaičiavimais, homofobija Lietuvai gali kainuoti apie 600 litų kiekvienam gyventojui per metus.

„Lietuva yra labai skirtinga, spalvota ir įvairialypė. Be abejo, Vilnius yra neginčijamai arčiau vakarų, pajūrio kurortai, sanatorijų miesteliai taip pat turi savo žavesio dėl ten atostogaujančių užsieniečių, o ne pačių gyventojų, nors ir jie galbūt kiek prakutę, o štai likusi Lietuvos dalis – pilkas, nuobodus, prasigėręs kaimas.

Visai neseniai kalbinau dvi merginas, kurios darbo vietoje patyrė seksualinį priekabiavimą. Ir nors Lietuvoje apie tai niekas garsiai nekalba, o juo labiau įsivaizduoja, kad „tokių dalykų tai tikrai pas mus nevyksta“, – Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatai sako, kad Lietuvos darbo vietose nepageidautinas seksualinis dėmesys patiriamas 1,5 karto dažniau, palyginti su ES šalių vidurkiu, ir 2,5 karto dažniau, palyginti su Latvija.

„Geriau perkas tas eglutes, kurios kvepia, nes, pavyzdžiui, eglės, atvežtos iš Danijos, išvis neturi jokio kvapo. O aš pats auginu eglaites Dzūkijoje, Dargužių kaime. Kalbant apie eglių dydį – tai skonio reikalas sakyčiau, nes perka įvairias: ir pusės metro ir daugiau nei dviejų metrų aukščio. Matyt, priklauso, kiek namuose turi vietos, kur statyti“, – pasakoja egles auginantis ir šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios stotelės prekiaujantis Jonas.

Šių metų spalį Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakė atlikti apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą, kurios tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra la...