Sandra Vilimaitė

  Pagonių religija, kultūra, tradicijos ir apeigos, regis, – apgaubti paslapties, šiek tiek žinomi iš istorijos nuotrupų, pasakojimų, mitų ir padavimų, bet kartu tokie tolimi išpažįstantiems krikščionių religiją. Lietuviai vis labiau domisi savo šaknimis, protėviais, pačia istorija, todėl pagoniškos jungtuvių apeigos sparčiai populiarėja. Nors Lietuvos Romuvos vaidilė Inija Trinkūvienė sako, kad žodžio „pagonys“, kalbant apie baltų religiją, reiktų vengti.

Peržiūrėjau tyrimą, kokius komplimentus labiausiai vertina Lietuvos moterys. Atsakymas pritrenkė – jos labiausiai vertina komplimentus jų išvaizdai. Kitas tyrimas apie seksualinį priekabiavimą buvo pristatytas Europos Parlamente – kas trečia moteris Europoje susiduria su priekabiavimu, o, kas įdomiausia, lietuvės atsakė, kad su seksualiniu priekabiavimu susiduria retai.

Žalieji ežerai – puikiai žinomi ir itin mėgstami Vilniaus gyventojų, čia visada būna gausu poilsiautojų. Vasarotojai sako, kad jiems labai patinka ežero spalva, aplinka, paplūdimiai, pati vieta, šalia ežero įrengtos tinklinio ir krepšinio aikštelės, veikia paplūdimio kavinė, galima nuomotis valtis, o norintiems patogiau gulėti ir gultus – viskas, regis, ko reikia geram ir ramiam poilsiui.

Kelių eismo taisykles privaloma mokėti kiekvienam, norinčiam gauti vairuotojo pažymėjimą, tačiau pavažinėjus Lietuvos keliais, ypač sostinės centrinėmis gatvėmis piko metu susidaro įspūdis, kad vairuotojai tyčia jų nesilaiko arba gavę pažymėjimą pamiršo. Taip pat panašu, kad eismo dalyviams trūksta pagarbos vieni kitiems.

„Koks nuostabus gamtos kampelis – Žalieji ežerai, Verkių regioniniame parke“, – sako tūlas vilnietis ir būriais traukia apšnerkšti ežero. Perskaičius šį sakinį komentatorius ištiks mažų mažiausiai nervinis tikas ir jie puls karštligiškai skrebenti klaviatūra, kad, suprask, žurnaliste, ne visi taip daro. Suprantu, bet mes šiandien kalbame ne apie tą mažą protingų žmonių procentą.

Žinote, būna kolegų, kurie kalbėdami mėgsta vis paliesti pašnekovą už rankos, paplekšnoti per petį, apkabinti. Jie dažniausiai linkę peržengti asmeninę bendravimo zoną, kuri šiaip jau yra apie 1 metrą. Jų artumas gali erzinti, tačiau dažniausiai apie tai darbe nutylima. Nutylima ir apie nešvankius, diskriminuojančius, žeidžiančius juokelius ir anekdotus, įvairaus pobūdžio seksistines pastabas – keista, nes visa tai yra seksualinis priekabiavimas.

Tamsu. Neapšviesta gatve pėdina žmogus. Jis neturi prisisegęs atšvaito, juo labiau neturi liemenės, o kam jų reikia – pravažiuojančius automobilius mato kuo puikiausiai. Ir kam tas atšvaitas išvis reikalingas, kažkaip nešioti prie stiliaus netinka ir šiaip, ką čia, negi pirksi specialiai, kai ne toks jau ir ilgas kelias ta neapšviesta gatve, o ir puikiai žinomas maršrutas. Ir dūlina žmogelis sau vargo nematydamas, tegu vairuotojai būna atidesni. Staiga pyst, – žmogelį partrenkia automobilis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva pagal alkoholio vartojimą užima trečią vietą po Moldovos ir Baltarusijos. Jauni žmonės Lietuvoje pirmą kartą alkoholio ir tabako pabando 7 klasėje, tada prasideda tikras svaigalų „degustavimo“ pikas. Kalbamės su Sveikatos tyrimų instituto vadovu, biomedicinos mokslų daktaru, docentu Aurelijumi Veryga.

Jei dabar visus verkšlenančius, kad Lietuvoje gyventi blogai, maži atlyginimai, darbo nėra, vagys valdžioje, didelės kainos, gėjai rengia paradus, jaunimas praradęs vertybes, žemes grasina išpirkti užsieniečiai, o dar bus įvestas euras, – susodinčiau į laiko mašiną ir nusikeltume į praeitį, jūs, besiskundžiantys dabartine Lietuva, garantuoju – gerokai pridėtumėte į kelnes.

Šviesų miestu vadinamas Paryžius visai nesenai buvo tituluojamas pačiu nedraugiškiausiu miestu pasaulyje, kuriame vietiniai keiksmais pasitinka iš viso pasaulio plūstančius turistus. Ką gi, ar įsimylėjėlių ir menininkų pamėgta vieta pelnytai gavo šį vardą, nusprendė įsitikinti naujienų portalo balsas.lt komanda. Parengėme trumpų bei naudingų patarimų sąrašą norintiems aplankyti šį Prancūzijos perlą.

Dabar skiriasi kas antra pora, skyrybų mastas pasiekė aukštumas, skyrybų skaičius vejasi santuokų skaičių – taip gąsdinama viešojoje erdvėje. Žmonės sunerimę, ypač vyresnio amžiaus, kad jaunimas praranda vertybes, šeima netenka savo svarbos, žmonės vengia atsakomybės ir apkskritai jų laikais taip nebuvo. Galima jiems nuoširdžiai pritarti – nebuvo taip jų laikais, tiksliau, buvo, bet buvo mažiau, nes jie taip gerai kaip mes negyveno.

„Kalbant apie studijas Italijoje – labiausiai mane čia stebina neprofesionalumas ir neatsakingumas. Pavyzdžiui, Italijoje normalu, kai tavo studijų programa – anglų kalba, o atėję dėstytojai atsiprašinėja nemokantys angliškai, todėl per paskaitas kalba itališkai. Dar įdomiau, kai dėstytojas angliškai nemoka, tačiau tenka laikyti egzaminą žodžiu anglų kalba. Beje, didžioji dauguma egzaminų žodžiu – tokia sistema.

Po brandos egzaminų didžiausias abiturientų galvos skausmas – kur studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje? Apie studijas užsienio universitetuose susiformavo jau ne vienas stereotipas, pavyzdžiui, kad studijos užsienyje geresnės, kokybiškesnės, modernesnės, geriau vertinamos darbdavių ir t. t. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Apie studijas Lietuvoje ir užsienyje kalbinu Martyną Liukumaitę.

Su septyniasdešimtmečiu Pranu susitikimui nespėju pasiruošti. Išbėgu tą pačią minutę, kai sužinau, kur jis yra. Mes ir susitinkam kitaip, nei įprasta interviu, – nesitarėm nei vietos, nei laiko, tiesiog jau ilgai laukiau, kol galėsiu jį pakalbinti. Randu jį bare, jau gerokai po pietų, geriant alų ir kalbantis su kitu sugėrovu Stasiuku. Žinau, kad Pranas turi istoriją, apie kurią pusę lūpų kalba visas vietinės reikšmės baras – Prano sūnus homoseksualus.

Bjaurūs, pikti, įžeidžiantys – toks įspūdis susidaro paskaičius komentarus po bet kokia tema parašytu straipsniu. Anonimiškai rašantys žmonės nemąstydami pila purvą ir pamazgas ant aprašytų veikėjų, dažnas tokiu būdu išlieja pyktį, pavydą, susikaupusias nuoskaudas ar tiesiog blogą nuotaiką. Komentarai dažnai lydimi penkiaaukščių keiksmažodžių, bet juos rašantys nieko blogo tame nemato, o jei ir mato - nesibaimina, nes juk rašo anonimiškai.

„Gyvename Buivydiškėse, nuostabiame Vilniaus rajone. Buivydiškės nuo seno garsėjo savo unikaliu dvaru. Dvaro teritorija prie pat Vilniaus miesto šiaurės vakarų ribos, šalia Justiniškių mikrorajono. Grubiai prieš tris savaitės buvo pastebėta, kad dingo kažkur vieno tvenkinio vanduo. Pasirodo, kažkas atidarė taip vadinamą „dambą“ (užtvanką) ir specialiai išleido visą vandenį.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena – suvienytos Lietuvos valstybės diena. Pati Mindaugo asmenybė vertinama įvairiai, tačiau, pasak profesoriaus Alfredo Bumblausko, vertinant to meto Lietuvą ir jos valdovą negalima lyginti su šiais laikais.

„Asmens garbė ir orumas – asmeninės neturtinės vertybės, kurių apsaugą užtikrina teisė, todėl asmenys, apie kuriuos paskelbta informacija yra šmeižiančio pobūdžio, žemina jų garbę, orumą, turi įstatymiškai garantuojamą teisę reikalauti patirtos žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar tokie duomenys buvo paneigti bei neatsižvelgiant į būdą kaip įžeidžianti informacija buvo pateikta“, - sako "Teisės tarnai" baudžiamosios teisės skyriaus atstovė Rasa Vaičekauskytė.

Tapatybės vagystė – pasinaudojimas kito asmens tapatybę identifikuojančiais duomenimis nusikaltimų tikslais. Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės, tapatybės vagystės – labai greitai plintanti veikla, kuri pastaruoju metu tampa masiniu reiškiniu, tačiau tikslus mastas nėra žinomas nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Šioje srityje labai pažengusi Jungtinė Karalystė, kuri renka duomenis ir turi jų daugiau nei kitos šalys.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė.  Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Nacionalinio egzaminų centro direktore Saule Vingeliene.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė. Kai kurie mokytojai sako, kad šiuolaikiniai abiturientai – kosmopolitiniai valkatos, nevertinantys lietuvių kalbos.

Bjaurūs, pikti, įžeidžiantys - toks įspūdis susidaro paskaičius komentarus po bet kokia tema parašytu straipsniu. Anonimiškai rašantys žmonės nemąstydami pila purvą ir pamazgas ant aprašytų veikėjų, dažnas tokiu būdu išlieja pyktį, pavydą, susikaupusias nuoskaudas ar, tiesiog, blogą nuotaiką. Komentarai dažnai lydimi penkiaaukščių keiksmažodžių, o juos rašantys nieko blogo tame nemato, o jei ir mato - nesibaimina, nes juk rašo anonimiškai.

"Dirbu Airijos imigrantų taryboje. Mes ieškome įvairių sprendimų šioms problemoms, mus įkvėpia Švedijos sukurtas modelis, vyksta diskusijos Kanadoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje. Mūsų darbo vaisiai yra labai svarbūs - atlikti tyrimai rodo, kad vis jaunesnės moterys įtraukiamos į prostituciją, vis jaunesniais žmonėmis yra prekiaujama", - tarptautinės konferencijos apie moterų išnaudojimą prostitucijos tikslais metu kalbėjo Airijos Imigrantų tarybos vadovė Denis Čarlton.

„Esu čia, kad pasidalinčiau patirtimi, nes Švedija dar 1999 metais priėmė įstatymus, baudžiančius seksualinių paslaugų pirkėjus – tai vėliau buvo pavadinta Švedijos modeliu. Esame sukaupę patirties, galime pasidalinti ja su kitomis valstybėmis.

2013 metais gegužės 31 dieną Prancūzija, kovodama su prostitucija ir siekdama užtikrinti teisingumą, parengė rezoliuciją, o nuo gegužės iki gruodžio priėmė įstatymą kriminalizuojantį seksualinių paslaugų pirkėją – tai valstybės atsakingas sprendimas kovoje su prostitucija. Lietuva taip pat siekia tokio paties įstatymo – bausti tą, kuris perka ir išnaudoja žmones, dažniausiai moteris - apie tai buvo kalbama tarptautinėje diskusijoje Seime.

„Esu 3 metų berniuko mama. Nėštumo metu maitinausi veganiškai, žindymo laikotarpis buvo daugiau žaliavalgiškas, o mano vaikas nuo pat pirmųjų dienų yra 100 procentų veganas. Sakyčiau, daugiau vaisiavalgis, nes jo mitybos pagrindas yra vaisiai ir uogos. Sūnelis auga sveikas ir dar niekad nėra sirgęs“, – pradeda pasakoti istoriją apie nėštumą ir sūnų Airijoje gyvenanti Rita. Jauna moteris sako labai nustebinusi gydytojus, kai pirmą sykį apsilankė pas juos jau pastojusi.

„Visų pirma reikia suprasti esminį dalyką, kad vaikas į šį pasaulį ateina ne savo noru. Jis vieną dieną nepasibeldžia į tėvų duris ir nesako: „Žinai, aš čia gyvensiu, būsiu su jumis ir jūs privalote mane išlaikyti ir rūpintis“. Vaikas į šeimą ateina tėvų noru, kad ir kokios aplinkybės ten būtų.

„Visų pirma reikia suprasti esminį dalyką, kad vaikas į šį pasaulį ateina ne savo noru. Jis vieną dieną nepasibeldžia į tėvų duris ir nesako: „Žinai, aš čia gyvensiu, būsiu su jumis ir jūs privalote mane išlaikyti ir rūpintis“. Vaikas į šeimą ateina tėvų noru, kad ir kokios aplinkybės ten būtų.

„Nebevalgyti gyvūnų mane paskatino šuo. Prieš metus įsigijau vokiečių aviganį, susidomėjau žaliavalgiška šunų mityba, t.y. šuns šėrimu žalia mėsa, gyvūnų organais. Kadangi šuo per dieną suėsdavo po 2 kg mėsos, teko ja rimtai apsirūpinti. Mėsą gaudavau iš skerdyklos, kur dirba mano draugės mama. Pirkdavau dideliais kiekiais, nemažai laiko sugaišdavau, kol ją sutvarkydavau, sudėdavau į šaldymo dėžę, išplaudavau didžiulius kibirus, pilnus kraujo“, – pradeda pasakojimą lyg iš siaubo filmo Lina.

Po valstybinio anglų kalbos egzamino dar aidi abiturientų raudos. Skundus rašantys moksleiviai guodėsi, kad egzaminas buvo per sunkus. Vakar vyko valstybinis lietuvių kalbos egzaminas ir panašu, kad jis, moksleivių tarpe, vertinamas daug geriau. Mokytojai ir abiturientai sutartinai sako, kad lietuvių kalbos egzaminas nebuvo sudėtingas. „Kalbėjau su nedideliu procentu mokinių, nes jie į mokyklą jau retai užsuka. Su tais mokiniais, kuriais bendravau, jų atsiliepimai yra geri.

„Mano šeimoje visada buvo stengiamasi sveikai maitintis, dar kai buvau mokykloje, o tai buvo prieš gerus 15 metų, mano mama buvo vegetarė. Aš ir tėvas kartais valgydavom mėsą, tačiau nebuvom dideli jos mėgėjai. Nei tėtis, nei aš nesiverždavom kepti kepsnių. Laikui bėgant atsisakiau mėsos, tai vyko labai natūraliai, tiesiog nebenorėjau jos valgyti, mėsa man sukeldavo nemalonių jausmų, prastą virškinimą ir dar prastesnes emocijas“, – taip savo pasakojimą pradeda vilnietis teisininkas Marijus.

Penktadieninis Gedimino prospektas kvepia kepta šonine, dešrelėmis, pica, pupelėmis, obuoliais, kiaulienos sprandine – visi šie kvapai iš skirtingų Europos virtuvių. Vilnius šiandien pradėjo švęsti Europos dieną. Dešimtą kartą minima šventė sulaukė net 10 Europos šalių, kurios kvietė vilniečius paragauti jų tradicinių patiekalų.

Europos parlamentas skelbia, kad šiuo metu įsidarbinimas yra didžiausia Europos problema - bedarbių skaičius pasiekė 26 milijonus. Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų kovo 1 d. duomenų registre iš viso buvo 208,7 tūkst. bedarbių – 11,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.  Palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 9,2 proc.

Tūlas lietuvis dažnai skundžiasi, kad tautiečių kūrėjų gaminių kainos per didelės, tyčia užkeltos, pigiau galima nusipirkti iš užsienio atvežtų dizainerių produktų. Tokių ir dar didesnių pasipiktinimų galima rasti panaršius įvairiuose forumuose, kur diskutuojama apie lietuvių dizainerių darbų kainas. Apie Lietuvos kūrėjų gaminių įkainojimą, dizaino kūrimą, lietuvių požiūrį į kūrybą kalbamės su užsienio dizaineriais bendradarbiaujančia, „Rezzi“ kūrybinių projektų vadove Justina Bandziene.

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) atlikti tyrimai (Pekino ataskaita „Darbo ir šeimos derinimas kaip vienodų galimybių dalyvavimo darbo rinkoje sąlyga“, Lyčių lygybės indeksas) liudija, kad ES šalyse 25-44 m. moterys vidutiniškai 3 kartus daugiau laiko nei vyrai skiria vaikų priežiūrai. Be to, namų ruošai, valgio gaminimui valandą ar daugiau kasdien skiria 77,1 proc. europiečių moterų, 24,1 proc. - vyrų. Lietuvės namuose pluša dar intensyviau – 88.3 proc. moterų, 21 proc. vyrų.

Vakar sveikinome mamas su Motinos diena. Prezidentūroje įteikti valstybiniai apdovanojimai daugiavaikėms motinoms už suteiktą gyvybę, atsidavimą ir meilę Lietuvos vaikams. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu pasipuošė kelios dešimtys daugiavaikių motinų. Pagerbti jas, be abejo, gražus ir kilnus gestas, tačiau susidaro toks įspūdis, kad visos medalius pelniusios moterys – vienišos motinos.

„SunSay“ – Ukrainos grupė, kurią subūrė muzikos virtuozu vadinamas Andrej Zaporozhets. Anksčiau jis buvo, puikiai klausytojams žinomo, jau iširusio dueto „5’nizza“ narys. Grupės „SunSay“ vokalistas Andrej yra perfekcionistas, kuris iki mažiausių plonybių apgalvoja muzikos garsus. Kiekvieno koncerto metu jis užburia publiką profesionaliu atlikimu. Sekmadienio vakarą Vilniaus menų fabrike „Loftas“ rinkosi būriai jaunimo. Koncertas prasidėjo prieš 20 val.

Vienoje karalystėje gyveno gražuolė princesė. Kartą ji sutiko princą, jie pamilo vienas kitą, susituokė ir nuo tada gyveno ilgai ir... nebūtinai laimingai. „Po vestuvių nevyksta stebuklai ir jei būdami poroje žmonės turėjo problemų – jos tik gilėja“, – sako psichologas psichoterapeutas Julius Tilvikas. Mūsų visuomenėje dažnai priimta manyti, kad vestuvės lyg kažkokia panacėja gali žmonėms suteikti neišmatuojamos laimės ir net pakeisti jų gyvenimą bei juos pačius.

„Žaliavalgiai kaip karvės tik žolę rupšnoja“, – šaiposi žmonės neturintys žalio supratimo apie ką kalba. Tiesa, jie pasišaipo ne iš tų, kurie žaliavalgiauja, jie šaiposi iš savęs demonstruodami neišmanymą. Pavasaris – metas, kai žaluma ne tik apgaubia miestą, tačiau vis dažniau pasirodo ir mūsų lėkštėse. O kitiems ir puiki galimybė išbandyti žaliavalgio gyvenimą. Apie žaliavalgystę kalbamės su žalio maisto restorano „Raw Raw“ vadove Olga Dzindzeleta.

Istorijos yra tokios, kokios yra. Žmonės gyvena taip, kaip jiems atrodo geriausia ir tinkamiausia. Vieni pagal visuomenės standartus, kiti – ne. Žmonės klysta, mokosi iš klaidų ir pakyla kaip feniksai iš pelenų arba ne. Ir vienu ir kitu atveju – tai žmogaus pasirinkimo laisvė. Kiti gali suprasti arba nesuprasti. Kalbėdamasi su Agne straipsniui „Vieniša 3 vaikų mama: prieš teisdami pasimatuokite mano batus“ įspėjau ją, kad gali būti bjaurių komentarų.

Ar švęsdami krikščioniškas Velykas, ruošdami stalą, dažydami ir ridendami kiaušinius, susimąstote, kodėl tai darote ir kokia šių papročių simbolika bei kilmė? Ar žinote, kad Velykos buvo švenčiamos dar senovės lietuvių laikais ir siejamos su saule, vėliau krikščionys šia šventę susiejo su mėnuliu, todėl šventė tapo keliama. „Ta šventė, kurios velykiniai papročiai dabar siejami su krikščioniška data, seniau buvo be krikščioniško atspalvio.

Pasaulio gyvenimo tempas vis spartėja, technologijos ir technika palieka savo pėdsaką visuomenės gyvenime. Jaunimas veržte veržiasi gyventi mieste, kaimas sensta ir praranda savo spalvas. Vargu, ar nuvažiavę į kaimą prieš porą dešimčių metų, matytumėm jį tokį, kokį matome šiandien. O ar galite įsivaizduoti šių dienų situaciją, kai miesto vaikai bėga atgal į kaimą? Vieni tokių Giedrius ir Aleksandras, kurie atsibuvę mieste apsigręžia ir pasuka į gamtos apsuptą kaimą – gaminti sūrių.

Šiandien, balandžio 18 dieną, socialiniame tinkle facebook buvo kviečiami žmonės susirinkti Latvių gatvėje šalia Rusijos ambasados. Organizatoriai kvietė žmonės pasakyti: „Ne – Rusijos agresijai, ekspansijai ir totalitariniam elgesiui“. „Kuo labiau bus nuolaidžiaujama, tuo toliau Rusija eis, tuo daugiau bus aukų ir tuo labiau išsiplės pavargtojo pasaulio dalis“, – kalbėjo Leonardas Vilkas. Jis dalyvavo Laisvės lygos mitinguose prieš sovietų rėžimą dar 1988 metais.

Lygiai metai, kai Vytauto Šapranausko nėra tarp mūsų. Aktoriaus kolegos dar nepasiruošę kalbėtis šia tema. Arūnas Sakalauskas, Inga Jankauskaitė, Linas Ryškus, Jurijus Smoriginas, vos išgirdę, kad bus kalbama apie V. Šapranauską, atsisako kalbėtis. Ir tai suprantama, artimo kolegos ir draugo netekę žmonės nenori viešai dalintis išgyvenamais jausmais. Kiti Lietuvos kūrėjai savaip sugalvoja atminti Vytautą Šapranauską.

Agnė Stumbrė – vieniša trijų vaikų mama. Pirmo vaiko susilaukė, kai jai buvo vos šešiolika metų. Trečio – visai neseniai, dabar jos kūdikiui penki mėnesiai. Jos pirmo vaiko tėvas tik išgirdęs apie nėštumą – išsigando atsakomybės ir pabėgo. Trys vaikai – trys skirtingi vyrai ir gyvenimo vingiai, kurie pasak Agnės, atnešė jai didžiulę gyvenimo patirtį. Po antro vaiko gimimo Agnė dirbo kosmetikos parduotuvėje po 12 valandų per parą. Dvi dienas dirbdavo, dvi turėdavo laisvas.

Agnė Stumbrė – vieniša trijų vaikų mama. Pirmo vaiko susilaukė, kai jai buvo vos šešiolika metų. Trečio – visai neseniai, dabar jos kūdikiui penki mėnesiai. Jos pirmo vaiko tėvas, vos išgirdęs apie nėštumą, išsigando atsakomybės ir pabėgo. Trys vaikai – trys skirtingi vyrai ir gyvenimo vingiai, kurie, pasak Agnės, atnešė jai didžiulę gyvenimo patirtį. „Kai susilaukiau dukters man buvo šešiolika metų.

Rūkaliai sumanę užsitraukti dūmą viešojo transporto stotelėse, Vinco Kudirkos aikštėje ar Bernardinų sode, – įspėjami arba baudžiami nuo 20 iki 50 litų bauda nuo šių metų sausio 1 d. Taip pat buvo kalbėta, kad norima uždrausti rūkyti daugiabučių laiptinėse ir balkonuose. „Remiantis Tabako kontrolės įstatymu, (3 punktas) rūkyti draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

„Šiandien gydytojai sako, kad geriausia dėti dirbtinę kraujotaką, kurią jie turi Lietuvoje. Tačiau turima dirbtinė kraujotaka padėtų palaikyti gyvybę mėnesį, kol lauktume donoro. Dar pradėjo kalbėti, kad yra Berlyno širdutė – tai ta pati pagalbinės kraujotakos priemonė, tik ji ilgiau išlaikytų. Jei organizmas prisitaiko ir nebūna infekcijų, didesnė tikimybė, kad iki metų laiko galima būtų laukti donoro, bet aišku, rizika yra didelė“, – sako kūdikio mama D. Jančiauskienė.

Druskininkų kurortas šiemet švenčia 220 metų jubiliejų. Šia proga surengtoje spaudos konferencijoje Druskininkų savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistė Agnė Petrauskaitė sakė, kad Druskininkai – vienas moderniausių, tarptautinis ir, apskritai, geriausias kurortas Lietuvoje. O miesto muziejaus direktorius Gintaras Dumčius spaudos konferencijos metu pridėjo ir tai, kad Druskininkai – seniausias Lietuvos kurortas.