Sandra Vilimaitė

 „Narkotikų pirmą kartą pabandžiau būdama 15 metų. Tai buvo vadinamieji lengvi narkotikai – „žolė“, ekstazis, amfetaminas. Būdama 17 gulėjau psichiatrinėje ligoninėje, nes bandžiau 2 kartus nusižudyti. 18 metų jau sėdėjau ant adatos – leidausi heroiną, dozės reikėjo kiekvieną dieną. Tam reikėjo pinigų, narkotikai nėra pigūs. 21 metų mane sulaikė pareigūnai už prekybą narkotikais“, – taip pasakojimą apie savo gyvenimą pradeda Laura.

Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas rodo, kad kiekvienas europietis, vyresnis nei penkiolikos metų, per metus vidutiniškai suvartoja apie 12,5 litro gryno alkoholio. Lietuviai, Statistikos departamento duomenimis, išgeria 15,2 litro gryno alkoholio. Alkoholio vartojimą stengiamasi kontroliuoti įvairiais ribojimais ir draudimais. Vienas draudimų – gerti alkoholį viešose vietose, tačiau lietuviai į tai lengva ranka numoja ir toliau maukia gatvėse.

„Narkotikų pirmą kartą pabandžiau būdama 15-os metų. Tai buvo vadinamieji lengvi narkotikai – „žolė“, ekstazis, amfetaminas. Būdama 17-os gulėjau psichiatrijos ligoninėje, nes bandžiau 2 kartus nusižudyti. 18-os metų jau „sėdėjau ant adatos“ – leidausi heroiną, dozės organizmas reikalavo kiekvieną dieną. Tam reikėjo pinigų, narkotikai nėra pigūs. 21 metų mane sulaikė pareigūnai už prekybą narkotikais“, – taip trumpai savo gyvenimo istoriją pradeda Laura.

„Lietuvoje gana dideli sergančiųjų skaičiai, nes čia labai geros klimato sąlygos veistis erkėms. Kuo geresnės klimato sąlygos, tuo daugiau išlieka smulkių graužikų: pelių, žiurkių, voverių, kiškių, kurmių, jie – pagrindiniai erkių maitintojai“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė. Erkės maitinasi tik vieną kartą per metus, gyvena apie ketverius metus. Keturios vystymosi stadijos.

„Daug metų mokau vairuoti būsimus vairuotojus. Visą darbo dieną praleidžiu važinėdamas gatvėse, nuolat stebiu kitus eismo dalyvius ir galiu pasakyti, kad Lietuvoje itin trūksta vairavimo kultūros“, – teigia vairavimo instruktorius Arvydas Vilimas. Vairavimo instruktorius sako, kad Vilniuje mokydamas būsimus vairuotojus iš aplinkinių eismo dalyvių pasigenda tolerancijos mokomosioms mašinoms. „Būna tokių situacijų, kai mokinys rodo posūkį norėdamas persirikiuoti ir jo niekas nepraleidžia.

Mūsų visuomenėje priimta klausti: „Kodėl moteris, patirianti smurtą, neišeina iš namų?“. Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centro direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė atsako klausimu: „Kodėl smurtautojas negauna tinkamos bausmės, o visa atsakomybė suverčiama aukai?“. „Dažniausiai žmogus, kuris terorizuotas ne vienerius metus kenčia nuo sunkių padarinių. Kai žmogui trukdoma gyventi bendram bute, trukdoma į darbą eiti ir panašiai.

Socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotas skelbimas apie mišrūną Reksiuką. Skelbime rašoma: „Mažaūgis 3–4 metų Reksiukas skubiai ieško naujų namų. Jo šeimininkas, berniukas, pateko į globos namus, o kartu jie būti dabar negali.

„Man buvo nervinė anoreksija. Viskas prasidėjo žaidimo forma, pradėjau nevalgyti po šešių. Per savaitę numečiau 3 kg ir užsikabinau. Galvojau, dar numesiu kokius 5 kilogramus ir užteks. Galiausiai nutiko taip, kad iš pradžių norėjusi atsikratyti 5 kilogramų, numečiau 35“, – atvirai pasakoja Indrė. Mergina sako, kad kelias į ligą, prasidėjęs kaip žaidimas, vėliau ją giliai įklampino. Daug svorio ji neteko vos per keturis mėnesius.

Ieškodama vienuolyno dairiausi storų mūro sienų ir didelės tvoros. Įsivaizdavau šaltas ir tamsias celes. Plevėsuojančius vienuolių abitus, griežtą tvarką ir uždarumą pasaulietiniam gyvenimui. Eidama Rugių gatve, Jeruzalėje, nustėrau. Namo numeris, kurio ieškojau, buvo ant įprasto gyvenamojo namo. Abejones, ar čia tikrai Angelų Seserų vienuolynas išsklaidė tik Marijos statula kieme. Kol kalbamės su Rita į kambarį užeina jauna mergina, nešina arbata. Iš pažiūros jai ne daugiau nei 25 metai.

Ieškodama vienuolyno dairiausi storų mūro sienų ir didelės tvoros. Įsivaizdavau šaltas ir tamsias celes. Plevėsuojančius vienuolių abitus, griežtą tvarką ir uždarumą pasaulietiniam gyvenimui. Eidama Rugių gatve, Jeruzalėje, nustėrau. Namo numeris, kurio ieškojau, buvo ant įprasto gyvenamojo namo. Abejones, ar čia tikrai Angelų Seserų vienuolynas išsklaidė tik Marijos statula kieme. Paspaudus durų skambutį laukiu vienuolės su abitu.

Kitą sykį, kai gerdami vyną norėsite pasiskųsti dėl jo ne itin jums patinkančio ar nepakankamai sodraus skonio, pagalvokite, kokia būtų jūsų reakcija gavus taurę gyvatės vyno. Taip, jūs tikrai gerai perskaitėte. Jis populiarus Kinijoje, Vietname ir visoje pietryčių Azijoje. Tikima, kad gyvatės vynas turi svarbių žmogaus organizmui atkuriamųjų savybių. Gyvatės vynas yra alkoholinis gėrimas. Jis gaminamas visa gyvatę įmerkiant į ryžių vyną, taip pat gali būti naudojama gyvatės kūno skysčiai.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas priimtas kiek daugiau nei prieš dvejus metus. Įprastai taikoma praktika, kai įstatymas būna priimtas – valstybės pareiga jį įgyvendinti, t. y. priskirti biudžetą ir suplanuoti lėšas. Tačiau apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas kaip pamestas vaikas – motina valstybė pagimdė ir paliko likimo valiai. Pirmąją dalį skaitykite čia.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas priimtas kiek daugiau nei prieš du metus. Įprastai taikoma praktika, kai įstatymas būna priimtas – valstybės pareiga jį įgyvendinti, t.y., priskirti biudžetą ir suplanuoti lėšas. Tačiau apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas kaip pamestas vaikas – motina valstybė pagimdė ir paliko likimo valiai. Per 2012 – 2013 metus registruota beveik 40 tūkst. iškvietimų, pradėti 17 tūkst. 601 ikiteisminiai tyrimai.

Lietuva jau 10 metų NATO narė. Buvimas NATO nare šiandien yra ypatingai svarbus Lietuvai. Visi stebėjo ir stebi Ukrainos įvykius. Kai Rusija okupavo Krymą – baimė sukaustė didžiąją dalį Lietuvos visuomenės. Dabar svarbiausias klausimas, kuris sukasi daugelio lietuvių galvose: ar gali Krymo likimas ištikti ir mus? Lietuva turi formalų įsipareigojimą NATO skirti 2 proc. BVP. Tiek niekada nebuvo skirta. Šiuo metu Lietuva skiria gynybai 0,8 proc. BVP.

Ar pamenate, kai praeitą rudenį garsiai ir plačiai buvo kalbama apie atviras homoseksualų atsiskleidimo istorijas. Jos buvo paviešintos svetainėje youtube.com. Ne vienas drąsus vyras atvirai pripažino apie potraukį vyrams, pasakojo apie tėvų, draugų ir pažįstamų reakcijas, dalinosi patirtimi kaip nesėkmingai bandė užmegzti santykius su moterimis. Sakau ir dar sykį pakartoju: drąsūs vyrai. Pasiryžti tokioms išpažintims homofobiškoje Lietuvoje – reikia turėti daug narsos.

Ar pamenate, kai praeitą rudenį garsiai ir plačiai buvo kalbama apie atviras homoseksualų atsiskleidimo istorijas? Jos buvo paviešintos svetainėje youtube.com. Ne vienas drąsus vyras atvirai pripažino apie potraukį vyrams, pasakojo apie tėvų, draugų ir pažįstamų reakciją, dalijosi patirtimi, kaip nesėkmingai bandė užmegzti santykius su moterimis. Sakau ir dar sykį pakartoju: drąsūs vyrai. Pasiryžti tokioms išpažintims homofobiškoje Lietuvoje reikia turėti nemažai drąsos.

Teatro diena švenčiama nuo 1962 metų. Lietuva iš kitų valstybių išsiskiria turinti daugiau nei 30 teatrų. Ne vienas susilaukė didelio susidomėjimo pasaulinio lygio teatrų festivaliuose. Šią dieną „Keistuolių teatras“ organizuoja Zenonų teikimo ceremoniją. Skulptūrėles gauna aktoriai už įvairias linksmas nominacijas. Kalbamės su Keistuolių teatro ir Atviro rato teatro laboratorijos aktorė Judita Urnikyte. - Ką Tau reiškia teatro diena? - Mano profesijos šventė.

Vaikštant senamiesčio gatvėmis jau darosi bene įprasta sutikti benamį elgetą, prašantį išmaldos. Alkoholio išmargintais veidais, neskalbtais drabužiais, žiūrint iš šalies kiek kreivoka eisena, apsikrovę nešuliais, Vilniaus elgetos marširuoja gatvėmis kaulydami centų iš praeivių. Panelė Rožė, pasak sostinės gyventojų, jau tapo neatsiejama nuo Vilniaus senamiesčio gatvių. Ar didžiulį dredą ant galvos nešiojantis Vytautas, taip pat žinomas tarp vilniečių.

„Dauginkitės ir veiskitės“, – sausio pradžioje džiaugsmingai sakė sveikatos apsaugos ministras, socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, apsilankęs atnaujintuose gimdymo namuose. Kaip tarė, taip padarė. Tauta dauginasi ir veisiasi. Tik kur tuos dauginimosi vaisius vėliau dėti, parlamentaras V. Andriukaitis neapmąstė. Sostinėje ikimokyklinio amžius vaikus auginantys tėvai žaidžia loterijoje – pateks vaikas į darželį ar nepateks.

Kovo 24 dieną minima tarptautinė tuberkuliozės diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) įspėja, kad Europos regione tuberkuliozė – dažniausiai AIDS žymintis susirgimas tarp suaugusių asmenų. 2013 metais Lietuvoje tuberkulioze sirgo 50 proc. ŽIV infekuotų asmenų, kuriems nustatyta AIDS. Europos Sąjungos šalyse 2012 metų sergančiųjų rodiklis siekė 10,3 proc. Bendra šio rodiklio tendencija ES yra mažėjanti.

Lietuvoje prasideda jau penkta "Savaitė be patyčių". Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) HBSC tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje patyčias patiria beveik 70proc. vaikų. Esant patyčioms kiekvienas vaikas atlieka tam tikrą vaidmenį. Didžioji dauguma vaikų tyčiojasi iš kitų - 79 proc., kiti stengiasi laikytis nuošaliai, būna ir tokių, kurie bando apginti tą, iš kurio tyčiojamasi.