Sandra Vilimaitė

Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Seimo narių Giedrės Purvaneckienės bei Dalios Kuodytės inicijuotą memorandumą, kuriuo Seimas pasižada stabdyti neapykantos nusikaltimus ir paskirti Lygių galimybių kontrolierių, pasirašė 27 Seimo nariai. Tai yra mažiau nei 20 procentų visų parlamentarų, ką veikia kiti ir kodėl nesirūpina vienu svarbiausiu – žmogaus teisių klausimu – lieka neaišku.

Artėjant savivaldos rinkimams kyla daugybė diskusijų, partijos renka kandidatus į mero postą, bet jų sprendimai keičiasi greičiau nei oras Lietuvoje. Tačiau svarbiausias klausimas lieka – koks turėtų būti sostinės meras? Nepasikalbėjus su vilniečiais, jų neapklausus sunku pasakyti, kokio mero jie norėtų.

Kalbant apie problemas – juokingiausias jų galima išgirsti bet kuriame „Coffee Inn“ arba „Caif Café“. Ten nuolat knibžda nepilnamečių, pirmakursių studentų ir kito jaunimėlio, kuris, beje, kalba garsiai ir savomis problemomis dalytis mėgsta už viską labiau. Šiaip į jų pezalus ir juos pačius tikriausiai nekreipčiau dėmesio, bet kartais su kolegomis dirbame iš miesto, tad įsitaisome išgerti kavos. Tik ten didžiausias trūkumas – šita banda verkšlentojų.

Pogrindinės elektroninės muzikos didžėjus, „Techstylism“ komandos narys ir festivalio „Tundra“ organizatorius, 36 metų Dima Vasiljevas, elektronikos gerbėjams geriau žinomas pseudonimu Daimon, vegetariškai maitintis pradėjo prieš 17 metų, o žaliavalgyste susidomėjo prieš ketverius. Jis pats sako, kad tokios mitybos pasirinkimui įtakos nei sveiktos problemos, nei meilė gyvūnams neturėjo. Tiesiog Dima pradėjo gyventi vienas, todėl ėmė daugiau dėmesio skirti tam, ką valgo.

Žinot tą anekdotą apie Andriušą, kuriam kokie šešeri, bet jis temoka pasakyti savo vardą ir dar žodį „košė“, nes ją visada valgo per pusryčius. Nežinau, ar tas anekdotas išvis juokingas, bet kalbant apie švietimą jis labai tiks. Ne, Andriuša neturi jokių sutrikimų, jis sveikas ir smalsus vaikas kaip ir kiti jo bendraamžiai, tik mažai kas rūpinosi, kad Andriuša ne tik išmoktų skaityti ir rašyti, bet apskritai daugiau bendrautų su darželio auklėtoju, o vėliau – ir su mokytojais.

Daug kalbų ir diskusijų sukėlusi autorės, literatūros specialistės Neringos Dangvydės knyga „Gintarinė širdis“ ir Edukologijos universiteto sprendimas uždrausti jos platinimą atsidūrė teisme, kur bus sprendžiamas tolesnis knygos likimas. Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė surengė spaudos konferenciją, kurioje buvo kalbama apie žmogaus teises ir bandymą jas riboti Lietuvoje.

Pagrindinė tema, dėl kurios pamišusi didžioji dalis Lietuvos, – euro įvedimas. Taip, nuo sausio mėnesio turėsime bendrą Europos valiutą – tai yra faktas, tačiau Lietuvą ne veltui esu ne sykį vadinusi stebuklų šalimi: vis dar atsiranda tokių nuo realybės atsilupusių veikėjų, kurie sugeba kliedėti, kad prieštarauja euro įvedimui ir žada priešintis. Suprantat, – priešinsis? Rašydama negaliu sulaikyti juoko, tačiau šie egzemplioriai apie tai kalba rimtu veidu.

Taip, aš žinau naują sritį, kur visi euro priešininkai, acto garintojai, žemės saugotojai, violetiniai nuokvaišos, raudantys vargdieniai ir, žinoma, supermamytės dabar gali susitelkti ir net iš jų mažų protelių gali būti tam tikros naudos.

„Dalis žmonių bijo euro įvedimo, o prisijungimas prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo galbūt šiek tiek nuramina žmones. Jungiasi tiek mažos, tiek didelės įmonės, čia neturi būti jokių problemų. Labai gerai, kad mes jau pusę metų ruošiamės euro įvedimui ir kainos nurodomos dviem valiutomis“, – sakė Alytuje gyvenantis IĮ „Autokona“ vadovas Arstidas Geryba.

Nuo rugpjūčio, kai Vyriausybėje buvo pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas, vis daugiau prekybininkų ir paslaugų teikėjų oficialiai pasižada kainas perskaičiuoti sąžiningai. Šiuo metu daugiau nei 2200 Lietuvos ūkio subjektų viešai įsipareigojo vykdyti šį pažadą. Didėjantys skaičiai rodo, kad vis daugiau verslo atstovų stengiasi būti sąmoningai atsakingi ir savo klientams užtikrinti bei viešai parodyti, jog kainas iš litų į eurus perskaičiuos sąžiningai.

Dar rugpjūčio mėnesį Vyriausybėje ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, finansų ministro Rimanto Šadžiaus, ūkio viceministrės Rasos Noreikienės kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas jau davė rezultatų – sąžiningai perskaičiuoti kainas įsipareigojo daugiau nei tūkstantis įmonių.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

Pastaruoju metu, kalbant apie artėjantį euro įvedimą, daug dėmesio skiriama sąžiningam kainų perskaičiavimui. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai kviečiami prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Dar rugpjūčio mėnesį Vyriausybėje ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, finansų ministro Rimanto Šadžiaus, ūkio viceministrės Rasos Noreikienės kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas jau davė rezultatų – sąžiningai perskaičiuoti kainas įsipareigojo daugiau nei tūkstantis įmonių.

Ruošiantis naujos valiutos įvedimui vienas svarbiausių uždavinių – tinkamai informuoti visuomenę apie Europos bendros valiutos įvedimą, jos privalumus ir trūkumus, būsimą pinigų keitimą. Gyventojams informuoti buvo sukurta Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą informacinė kampanija, kuri vykdoma trimis kryptimis.

Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas skirtingomis valiutomis – litais ir eurais. Taip esame pratinami prie prekių ir paslaugų kainų mums nauja valiuta, tačiau ar prekybininkai visada tinkamai tas kainas surašo? O gal yra buvę, kad supainiojote kainą ir manėte, jog suma nurodyta litais, bet prie kasos buvote paprašyti sumokėti daugiau nei tris kartus didesnę sumą? Vilnietė Aldona Kazlauskienė pasakoja, kad jai susigaudyti su kainų etiketėmis gana sudėtinga.

„Esu labai prieš ir labai nepatenkinta euro įvedimu. Dabar jau apgavystės kiekvienoje parduotuvėje, kai nueini tai visą laiką arba dvigubą kainą išmuša už tą pačią prekę, ar kainos vienokios parašytos, o paskui įmuša kitokią, o dabar kai bus tie eurai – tai aš neįsivaizduoju kaip seniems žmonėms reikės gyventi ir susigaudyti?“, – štai tokią problemą paklausta apie euro įvedimą įžvelgia senjorė Anelė iš Kauno.

Kalbant apie maistą, pavyzdžiui, aš nemėgstu spanguolių ir nekenčiu silkės, apskritai, man patinka tik kelios rūšys žuvies, todėl Kūčios tikrai nėra mano mėgstamiausių švenčių sąraše. O patiekalą „Silkė pataluose“ apskritai reikėtų uždrausti, bet tai nei mano mamai, nei močiutei nelabai rūpi, todėl per kiekvienas Kūčias silkės bent vienas patiekalas vis tiek būna. Aišku, anokia čia problema. „Nenori – tai nevalgyk ir nedaryk problemos“, – protins gudragalviai komentatoriai.

Lietuva prie euro zonos prisijungs nuo sausio 1 dienos. Daugiausia nerimo ir abejonių keliantys klausimas visuomenei – ar bus sąžiningai perskaičiuojamos kainos? O jei apvalins kainas, tai verslininkai rūpinsis nauda sau ar pirkėjui? Apie euro įvedimo įtaką verslui ir kainų perskaičiavimo niuansus kalbamės su UAB „VAGOS prekyba“ ir UAB Leidykla „VAGA“ vykdomaja direktore Asta Mikelionytė – Čechovskienė.

Lietuva prie euro zonos prisijungs sausio 1 dieną. Daugiausia nerimo ir abejonių keliantis klausimas visuomenei – ar kainos bus perskaičiuojamos sąžiningai? O jei verslininkai apvalins kainas, jie rūpinsis nauda sau ar pirkėjui? Apie euro įvedimo įtaką verslui ir kainų perskaičiavimo niuansus kalbamės su „Vyno žurnalo“ leidėju ir vyriausiuoju redaktoriumi, Lietuvos someljė asociacijos prezidentu, Vyno klubo steigėju Arūnu Starkumi.

Man labai patinka stebėti žmones, kaip jie elgiasi vienokiose ar kitokiose situacijose, ką, o dar svarbiau, kaip šneka, kokią informaciją siunčia neverbaline kalba. Aišku, aplinką stebiu ne tik dėl savo pomėgio – vėliau viską, ką pamatau ir išgirstu, aprašau. Toks jau žurnalisto darbas – stebėti ir fiksuoti. Šįsyk man už akių užkliuvo socialiniame tinkle „Facebook“ besireiškiantys ekshibicionistai.

Ar pastebėjote, kad Lietuvoje daugelis įvykių vienaip ar kitaip yra siejami su mažomis pensijomis ir vos galą su galu suduriančiais pensininkais? „Uždrauskite gėjų eitynes“, „Litus į eurus keisti santykiu 1:1“, – štai tokių ir į juos panašių nesąmoningų šūkių galima pamatyti tarp ne pačių gudriausių žmonių. Kuo, pavyzdžiui, gėjų eitynės siejasi su mažomis pensijomis, neturiu žalio supratimo.

Po reportažo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo visi sutartinai klausia, ar nebuvo baisu. Baisu nebuvo, bet negaliu ir sakyti, kad patiko. Matyt, kiek keista būtų išgirsti iš žmogaus: „Lankiausi kalėjime, kaip ten smagu.“ Kalėjimas yra kalėjimas, ten niūru, tamsu ir slegia. Tačiau kalinių gyvenimo sąlygos gana geros, tiksliau, ne gana geros, o normalios kalėjimui.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus apskrityje išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Pastarąją – 37-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šoktelėjo iki 56,69 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis tesiekė 27,55 atv./10 tūkst. gyventojų. Į balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris piktinasi kolegų neatsakingumu, kai jie sergantys eina į darbą ir sukelia grėsmę kolegoms.

Šiandien prasideda NATO šalių kairuomenių vadų susitikimas, kur vadai aptars saugumo stiprinimą Rytų Europoje ir kalbės apie misiją Afganistane. Rytiniame susitikime su žiniasklaidos atstovais Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas pristatė Vilniuje vyksiančios NATO karinio komiteto konferencijos tikslus ir reikšmę bei atsakė žiniasklaidos atstovams į su renginiu susijusius klausimus.

Rūkas kaip ir kitos prastos oro sąlygos daro įtaką vairavimui, blogėja matomumas kelyje, todėl tuo metu vairuotojai privalo būti itin atidūs. Viena svarbiausių taisyklių – laikytis saugaus atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės ir sumažinti greitį.  Visai nesvarbu, kad tame kelio ruože, kuriuo važiuojate, leidžiamas greitis 60km/h, tačiau esant rūkui sąmoningai turėtumėte vairuoti tokiu greičiu, kiek leidžia matomumas.

JAV leidžiamas naujienų savaitraštis „Newsweek“ dar pavasarį paskelbė 12 homofobiškiausių šalių. Sąraše, parengtame vadovaujantis įvairiais kriterijais, vyrauja labiau atsilikusios Afrikos, Azijos, Karibų regiono valstybės. Sąrašo pabaigoje – 11-oje vietoje – įvardyta Lietuva. Žurnalistai pabrėžė, kad nors homoseksualumas šalyje nėra uždraustas, yra daugybė jo priešininkų.

Šiandien šalies vadovė Dalia Grybauskaitė susitiko su Prokurorų profesinės sąjungos atstovais. Prezidentė įvertino, kad prokuratūroje įvyko reikšmingų pokyčių, ištirta daugiausia per per visą Nepriklausomybės laikotarpį nusikalstamų veikų, taip pat pabrėžė, kad prokuratūros sistema po privalo toliau keistis. Tačiau Prokurorų profsąjungos vadovas Stasys Kasiulis po susitikimo sakė, kad reforma nevyksta taip gerai, ji turi trūkumų ir ne visada padeda prokurorams dirbti efektyviau.

Šiandien šalies vadovė Dalia Grybauskaitė susitiko su Prokurorų profesinės sąjungos atstovais. Prezidentė įvertino, kad prokuratūroje įvyko reikšmingų pokyčių, ištirta daugiausia per per visą Nepriklausomybės laikotarpį nusikalstamų veikų, tačiau taip pabrėžė, kad prokuratūros sistema privalo toliau keistis.

Įvairiuose pokalbiuose dažnai tenka išgirsti: „Ar tu negali būti kaip visi?“, „Koks keistuolis – taip normalūs žmonės nesielgia“. Ir prie pietų stalo, ir darbo aplinkoje, ir bičiulių susibūrimuose. Tikriausiai būtų galima lažintis, kad nėra žmogaus, kuris būtų negirdėjęs šios frazės, o jeigu yra – jums velnioniškai pasisekė. Lietuvoje apskritai išsiskirti iš pilkos ir nuobodžios minios yra kažkas nesuprantamo, dažnai smerkiamo ir baisaus.

Rugsėjo 10-ąją minima Tarptautinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad didžiausias savižudybių mastas pasaulyje - Lietuvoje. Per dešimtmetį nuo 2003 metų Lietuvoje nusižudė 12,5 tūkst. žmonių – tai beveik prilygsta trijų Birštono savivaldybių gyventojų skaičiui. Kodėl lietuviai taip dažnai renkasi savižudybės kelią kalbamės su psichologu psichoterapeutu Gediminu Navaičiu.

JAV leidžiamas naujienų savaitraštis „Newsweek“ dar pavasarį paskelbė 12 homofobiškiausių šalių. Sąraše, parengtame vadovaujantis įvairiais kriterijais, vyrauja labiau atsilikusios Afrikos, Azijos, Karibų regiono valstybės. Sąrašo pabaigoje – 11-oje vietoje – įvardyta Lietuva. Žurnalistai pabrėžė, kad nors homoseksualumas šalyje nėra uždraustas, yra daugybė jo priešininkų.

„Įkalinimo įstaigų modernizacija Lietuvoje yra būtina. Naujos, europietiškus standartus atitinkančios įkalinimo įstaigos leistų ne tik padidinti visuomenės saugumą, bet ir pagerinti resocializacijos galimybes, taptų pozityvių pokyčių vieta. Manau, kad šios iniciatyvos trukdžiai toliau paliktų Lietuvą atsilikusių valstybių gretose, o įkalinimo įstaigos toliau būtų nusikaltėlių mokyklomis“, – sako Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.

Siekdamas išspręsti rpieš gerą šimtmetį pastatyto Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo perpildymo problemą bei įvertindamas tai, kad Pravieniškėse buvo pradėtas ir nebaigtas statyti kalėjimas, Kalėjimų departamentas 2012 metų birželio mėnesį pradėjo vykdyti partnerystės projektą "Privataus subjekto atranka valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto "Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus centrinės dalies 1-asis etapas" įgyvendinimui". "2013 spalį įvyko posėdis,...

"Mums svarbiausia - pareigūnų saugumas. Stringantis projektas reikštų, kad pareigūnai ir toliau turės dirbti pavojingesnėmis sąlygomis. Tai visiškai nepriimtina, nes visuomenei ir valstybei labai svarbų darbą dirbantys žmonės turi turėti kiek įmanoma saugesnes, europietiškas darbo sąlygas", - pabrėžia ikiteisminių įstaigų profesinės sąjungos vadovas Tomas Vaitkunskas. Ikiteisminių įstaigų profesinės sąjungos vadovas ne sykį pabrėžė, kad dabartinėmis sąlygomis dirbti - itin sunku.

Intriguojančiu Alicios Gutje slapyvardžiu pasivadinusi lietuvių autorė skaitytojams pristato pirmąjį savo erotinį romaną „Mėlynas rūkas“, kurį, kaip pati teigia, skiria savo įkvėpėjui. Nors autorė neslepia, kad parašyti romaną ją įkvėpė garsioji E. L. James trilogija „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, ji taip pat pažymi, kad šioje knygoje pasakojama visai kitokia istorija, o intymios scenos pateikiamos daug švelniau bei romantiškiau.

Šiandien Vilniuje prasidėjo tradicinė dvidešimtoji Vilniaus miesto šventė – „Sostinės dienos“. Jubiliejinis festivalis šiemet vyksta jau 20 kartą. Nuo pat ankstyvaus ryto Gedimino prospekte zujo žmonės, prekybininkai statė palapines ir dėliojo prekes, menininkai ruošė erdves kūrybinėms dirbtuvėms ir kabino paveikslų ekspozicijas. Šiemet ypač daug dailininkų pristato savo kūrybą - Gedimino prospektas virto didžiule paveikslų galerija.

Lietuva yra stebuklų šalis: šio video šalies televizijos nepriėmė, nes pagal įstatymą privalo apsaugoti nepilnamečius nuo galimai jiems kenksmingos informacijos. 2010 metais priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas sako, kad draudžiama platinti informaciją, kuri turi neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi.

„Bandymai uždrausti prostituciją dar niekada niekam nepavyko, nebent viešnamius galėdavo panaikinti, tačiau tuomet kurtizanės išeidavo į gatves“, – šiais žodžiais ekskursiją „Nuodėmių miestas“ pradeda gidė Aušra Mikulskienė. Katalikų bažnyčia, anot gidės, dažnai būdavo itin artima mūsų nagrinėjamai temai. Vienu metu prostitucija buvo ne tik toleruojama, tačiau net skatinama.

Šiandien ypatinga diena tiems, kurie pirmą sykį, nedrąsiai, praveria mokyklos duris, tėvų lydimi neša gėles savo pirmajam mokytojui. Jų vyresni kolegos jaudulio jaučia kur kas mažiau, o ir rugsėjo 1-osios šventė, galbūt, jiems ne visada kelia tokį džiugesį kaip mažiesiems, tačiau svarbi tikrai ne ką mažiau.  Apie mokslų metų pradžios reikšmę, moksleivius ir šiandieninį mokytojo įvaizdi kalbamės su Vilniaus Naujininkų mokyklos direktoriumi Gediminu Urbonu.

„Bandau parduoti žemės ūkio paskirties sklypą Vilniaus rajone. Parduodu jį per brokerių agentūrą. Atsirado pirkėjas, sudarėm išankstinę sutartį, ja įsipareigojau parduoti sklypą iki rugpjūčio 18 dienos.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Sugalvojote steigti įmonę, asociacija ar labdaros ir paramos fondą, o renkantis pavadinimą jums patiko žymaus žmogaus vardas ar pavardė, tačiau nežinote ar galite juos naudoti? Registrų centro darbuotojos pataria nesibaiminti – reikalavimų pavadinimams daug, tačiau draudimo naudoti žymių žmonių vardus nėra. „Teisės aktuose reikalavimų pavadinimams – labai daug.

Trijų vaikų mama Aistė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas – aut. past.), šiuo metu gyvenanti Anglijoje, kreipėsi į balsas.lt redakciją su prašymu surasti jos paskutinio vaiko tėvą, kuris ją paliko dar tuomet, kai ji laukėsi. Moteris pasakojo, kad vyras tiesiog ėmė ir išėjo, kai ji buvo 8-tą mėnesį nėščia. Vėliau jis dingo, į moters prašymus prisidėti prie vaiko išlaikymo  neatsiliepė.

Vilniaus gatvėse dažnai pastebima, kad automobilių vairuotojai nelinkę važiuoti kairiąja žiedinės sankryžos juosta. Balsas.lt domisi, kodėl keliuose vyrauja toks elgesys ir, ar vairuotojai nepažeidžia kelių eismo taisyklių. Kalbiname vairavimo mokyklos „Autologija" instruktorių Kastytį Povilaitį. „Kairiąja eismo juosta galima važiuoti tik ratu. Vilniaus pagrindiniuose žieduose yra taikomas bendras eismo organizavimo principas ir optimaliausia važiuoti vidurine eismo juosta.

„Jei sakome, kad siela neturi kūno, vadinasi, neturi ir lytinių organų, todėl žmonių sielos neturi lyties. Tada koks skirtumas, kokiame kūne pasirenkame širdžiai artimą sielą?“ – pamenu, viename interviu klausiau Prano. Jo sūnus – gėjus, ir tėvas dėl to smarkiai išgyvena, jaučia gėdą, baiminasi aplinkinių reakcijos.

„Dėl maisto deficito sunku pasakyti, nes dabar rugpjūtis – laikas vietinėms sezoninėms prekėms, todėl kažkokio stygiaus ar maisto prekių trūkumo tikrai nematyti. Tačiau aš gyvenu Maksvoje ir galiu kalbėti tik apie šį miestą, galbūt, kitose šalies kraštuose situacija visiškai kitokia“, – sako Maskvoje gyvenantis, verslo konsultacijų įmonėje dirbantis Maksimas Ksendzovas.

„Aš kategoriškai nesutinku su šiomis sankcijomis ir manau, kad jos yra pražūtingos tiems, kurie gyvena Rusijoje“, – teigia Maskvoje gyvenanti Marija Sapronova. Moteris baiminasi ne tik dėl uždraustų prekių, kurių nebegalės įsigyti, bet ir dėl kainų augimo, kuris jau pastebimas dabar. Be to, pasak Marijos, Rusija neturi kuo pakeisti specialių pieno produktų ligoniams.

Vieniems tokios pažintys atrodo keistos, nepatikimos, galbūt nepriimtinos, kitiems atvirkščiai, tai – vienintelė vieta, kur išdrįsta su patinkančiu asmeniu užmegzti pokalbį, treti – apskritai apie tokias svetaines net nesusimąsto. Su Aloyzu einame kalbėtis apie tuos, kurie rado savo antrą pusę būtent pažinčių svetainėse. Jis pasakoja, kad su merginomis laiškais susirašinėdavo nuo paauglystės. Anuomet buvo „Lietaus“ radijo stoties laida, kur skelbdavo norinčių susipažinti adresus.