Kalbamės su Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičiene.
– Kokią grėsmę kitiems ir sau kelia asmuo, kuris eina į darbą kosintis, čiaudintis ir sloguojantis?
– Kosintys ir čiaudintys asmenys, kurie eina į darbą, pirmiausia kelia riziką savo sveikatai. Laiku nepradėjus gydytis, liga gali komplikuotis. Be to, jie kelia riziką aplinkiniams – gali užkrėsti kolegas, kadangi kvėpavimo takų ligas sukeliantys virusai plinta oro lašeliniu būdu. Tad čiaudint, kosint virusas labai lengvai perduodamas kitiems asmenims, nusėda ant paviršių (stalų ir pan.), kurie yra liečiami rankomis, o vėliau per jas patenka į žmogaus organizmą.
– Kaip, Jūsų nuomone, toks sergantis asmuo turėtų elgtis, kad apsaugotų save ir kitus?
– Pajutus taip vadinamo peršalimo simptomus (kosint, čiaudint, perštint gerklei) patariama kuo mažiau lankytis žmonių susibūrimo vietose, kad virusų neplatintume kitiems. Jei visgi apsilankymai neišvengiami, rekomenduojama griežtai laikytis higienos taisyklių: kosint rekomenduojama prisidengti burną servetėle arba alkūne, čiaudint taip pat naudoti servetėlę, dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu, vėdinti patalpas, valyti jas drėgnuoju būdu. Jei simptomai nesilpnėja, savijauta negerėja keletą dienų, patariama konsultuotis su šeimos gydytoju.
– Kodėl Lietuvoje vyrauja tokia praktika, kad žmonės sirgdami eina į darbą?
– Kodėl žmonės sirgdami eina į darbą, sunku atsakyti vienareikšmiškai. Vieni galbūt negali neiti, nes turi neatidėliotinų darbų, kiti galbūt taip elgiasi dėl finansinių sumetimų (nenori prarasti dalies atlyginimo gaudami pašalpą už nedarbingumą) ir panašiai.
– Kaip patartumėte elgtis pajutus pirmus ligos požymius?
– Pajutus pirmus peršalimo simptomus (gerklės perštėjimą, galvos skausmą, slogą), patariama nosį plauti druskos tirpalais, kurie veikia prieš infekciją ir uždegimą, būklei negerėjant, konsultuotis su gydytoju.
Didins ligos pašalpą
Susisiekus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ir paklausus, ar sergantieji netausoja savo ir aplinkinių sveikatos taupydami pinigus, nes gauna pernelyg mažą ligos pašalpą (40 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio pašalpą už 3-7 ligos dienas), paaiškėjo, kad ligos pašalpą žadama didinti.
„Ši problema yra žinoma, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi ją spręsti. Siūloma nuo trečiosios nedarbingumo dienos pašalpos gavėjui mokėti 80 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpą. Šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui jau pritarta ministerijų atstovų pasitarime. Vyriausybei pritarus, tokia išvada bus teikiama Seimui. Priėmus Seime tokias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, jos įsigaliotų nuo 2015 m. sausio 1 d.", – atsakė SADM Socialinio draudimo skyrius.
