• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar abiturientai – beraščiai ir kosmopolitiniai valkatos?

Atgarsiai po lietuvių kalbos egzamino rezultatų

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė. Kai kurie mokytojai sako, kad šiuolaikiniai abiturientai – kosmopolitiniai valkatos, nevertinantys lietuvių kalbos.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė. Kai kurie mokytojai sako, kad šiuolaikiniai abiturientai – kosmopolitiniai valkatos, nevertinantys lietuvių kalbos.

REKLAMA

„Dabar nusispjaunama į kalbą, moksleiviai sako, kad ateityje jiems reikės kitų dalykų. Vaikai mažiau skaito – tai savivertės, identiteto problema. Reiktų mokyklose įvesti susikaupimo ir koncentracijos pamokas – tekstui reikia susikaupimo.

Be to, žmonės į mokyklą jau ateina su nuostatomis, negali atidengti kaip puodo dangtį ir supilti žinias. Ir jei dar visą laiką žinios išvemiamos – o taip tikrai yra.

REKLAMA
REKLAMA

Ir dabar egzamine tėra trys romanai. Vincas Mylokaitis-Putinas jiems per ilgas, Škėmos „Balta drobulė“ – psichodelika, Katiliškis – neįdomu, kas tada jiems lieka – poezija, bet jos neskaitysiu, nes nesuprantu, tada jau lieka novelistai, bet vėlgi ne man čia. Galiausiai ateinama iki Biliūno, o temos juk ne biliūniškos. Ir taip nurašomi autoriai vienas po kito bei metami į konteinerį. Šalia mokyklų turėtų stovėti konteineris išmestiems autoriams. Lietuvių autoriai metami iš galvos, iš sielos, iš kultūros. Mes dabar globalizuojamės – kosmopolitiniai valkatos“, – sakė lietuvių kalbos korepetitorė.

REKLAMA

Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtame puslapyje „Dvyliktokas dvyliktokui“ matyti įvairių abiturientų nuomonės. Pavyzdžiui, Livita sako: „Realiai tai man darosi gėda dėl mūsų kartos, dauguma kažkokie mižniai ir bėdavotojai. Džiaugiuosi, jeigu niekur neįstosit ir išvažiuosit svetur. Kuo daugiau migruojančių bukapročių, tuo švaresnė Lietuva.“

Dalis abiturientų ketina rašyti apeliacijas, nes jaučiasi neteisingai įvertinti.

„Iš lietuvių gavau 43. Tikėjausi daugiau, nes mažiau negu 8 niekada iš lietuvių negaudavau. Kažkokia kvaila vertinimo sistema. Gavau 54 taškus iš 50 maksimalių, kas yra nelogiška, vėliau, pasirodo, maksimumas buvo 100, nors tiek mokykloje, tiek atsakymų lapuose maksimali taškų suma 50“, – įspūdžiais po lietuvių kalbos egzamino rezultatų dalijosi Panevėžio abiturientas Domas.

REKLAMA
REKLAMA

„Kiek pastebėjau, į lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino rezultatus reaguota labai įvairiapusiškai – vieni džiaugėsi dėl netikėtai aukštų balų, o kiti liūdėjo dėl nesmagaus ir neplanuoto nepasisekimo. Tai yra visiškai suprantama ir natūralu – visa lietuvių kalbos egzamino užduotis priklauso išskirtinai tik nuo jį laikančio, tad iš anksto gana sunku ką nors prognozuoti.

Galų gale, lietuvių kalbos egzaminas turi gana griežtai apibrėžtas struktūros taisykles, rašant save reikia sprausti į rėmus ir tai geresniems mokiniams neabejotinai galėjo tapti vienu iš didesnių kliuvinių. Aš asmeniškai esu tikrai patenkintas savo rezultatu. Žinoma, visuomet norisi pasiekti visišką tobulybę, tačiau manau, kad šįkart buvau įvertintas tikrai tinkamai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Beje, daug kalbama apie padidėjusį neišlaikiusiųjų skaičių. Naujienų portalai baisisi, kad šįmet neišlaikė jau bemaž 12 procentų visų abiturientų. Nauja karta nesigailint vadinama beraščių karta. Ko gero, sutikčiau, kad rašančių be klaidų mažėja, bet apsiimti apokaliptinėmis prognozėmis dėl lietuvių kalbos išlikimo neverta. Kur kas didesnė problema yra mąstančio, brandžiai argumentuoti mokančio žmogaus ugdymas. Tam akivaizdžiai skiriama per mažai laiko ir tuo reikėtų susirūpinti kaip įmanoma greičiau. Būtent tai, o ne rašybos taisyklių nemokėjimas galėjo būti tų baisiųjų 12 procentų priežastis“, – sakė Palangos senosios gimnazijos abiturientas Andrius Kleiva.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų