Apie Lietuvos kūrėjų gaminių įkainojimą, dizaino kūrimą, lietuvių požiūrį į kūrybą kalbamės su užsienio dizaineriais bendradarbiaujančia, „Rezzi“ kūrybinių projektų vadove Justina Bandziene.
- Kaip įvertintum lietuvių kūrėjų rinkos kainas? Ar tikrai jos tokios aukštos? Ir kodėl užsienio gamintojų gaminiai kartais būna pigesni?
- Žmonės mėgsta skųstis. Nebūtinai dėl aukštų kainų, būna, kad ir saulė ne tokia kaitri kaip norėtųsi ar žmogus ne taip pasižiūrėjo. Deja, jei nesi kūrėjas ar nesisuki mados industrijos srityje – sunku priprasti prie jų pateikiamų kainų.
Visų pirma už ką yra mokami didesni pinigai nei nuėjus į prekybcentrį ar nuvažiavus į turgų? Tai – kūryba. Kas susimąsto apie tai, kad prieš pateikiant kūrinį, jį iš pradžių reikia sukurti? Medžiagos irgi kainuoja, siuvimas taip pat. Dizainerių darbai nėra masinė gamyba- prekyba.
Visų antra, kuo skiriasi lietuvis kūrėjas nuo kokio prancūzo ar italo? Kodėl lietuvių dizainerių kainos turėtų būti žemesnės už kitų tautų dizainerių? Gal tie patys italai ar prancūzai ir piktinasi, kodėl jų šalies gyventojas, kurdamas tokius gražius drabužius, nustato tokias aukštas kainas.
Dėl kainų skirtumo, manau, nereikia labai smulkintis, nes nėra taip, kad lietuvių dizainerių kainos butu vienodai aukštesnės ar žemesnės nei užsienio. Taip pat, manau, lietuvių dizaineriai nesėdi vienoje vietoje, jie žiūri plačiau ir komunikuoja su daugeliu pasaulio šalių, turi savo gerbėjų ratą, jiems siūlo savo produkciją.
Ir galiausiai, jeigu nevertini kūrybos, matai tiesiog daiktą – neverta net domėtis dizainerių darbais ir tuo labiau piktintis kad tas daiktas kainuoja daugiau nei panašus parduotuvėje.
- Pakalbėkim, kas ir koks yra dizainerių darbų pirkėjas? Uždirbantis didesnes nei vidutines pajamas ar, tiesiog, vertinantis kūrybą?
- Manau, dizainerių darbų gali turėti kiekvienas. Viskas priklauso nuo to, ar gali nusipirkti po pirmo atlyginimo, ar po antro, ar trečio. Tiesiog, jei labai nori, įmanoma pataupyti ir įsigyti norimą daiktą.
Yra du pirkėjų tipažai: mados besivaikantys ir vertinantys tai, kas pačiam asmeniškai tinka. Labiausiai lieka nepatenkinti tie, kurie nori atrodyti madingi, bet neturi tam lėšų. Bet gal, kas madinga nelabai tinka pačiam žmogui? Jie nesusimąsto.
Pasiūla yra be galo didelė, labai pasistengus galima surasti dizainerio kurtą analogą perpus pigesnį. Yra tam tikros tendencijos, viena kryptis, spalvų deriniai, dominuojantys elementai – viskas sukasi viename rate, todėl nieko nuostabaus, kad galima rasti panašių darbų.
Pati nesu mados besivaikanti, todėl man dėl vienų ar kitų kainų galvos tikrai neskauda, palinkėčiau žmonėms to paties. Man labai patinka posakis: „kokybė nėra prabangos dalykas“. Jei dizainerių kurti daiktai atitinka visus kokybės standartus, daiktas išskirtinis, kodėl jam nepataupyti? Juo labiau, jei įsigyji rankinę ar suknelę, kurią nešiosi mažiausiai penkerius metus – nieko nuostabaus, kad tokie daiktai kainuoja brangiau.
- Kodėl vyrauja tokia praktika, kad nėra viešai skelbiamos kūrinių kainos? Daugelis pirkėjų komentaruose piktinasi, kad taip slepiama informacija ir papildomai rašyti kūrėjams nėra patogu.
- Dėl vienos ir vienintelės priežasties – nenorima išgąsdinti pirkėjo kaina, vengiama, kad susidarytų išankstinė nuomonė sprendžiant vien tik pagal kūrinio piniginę išraišką. Kai rašoma asmeninė žinutė, paprastai plačiau papasakojama apie produktą ir artimiau susipažįstama su klientu.
