„Konservatorių sukurta rinkiminė dainelė apie tris lietuvius, kurie apsivogę ir primušę bobutę nusipelno kalėti Lietuvos kalėjime. Kas tai, teisingas laisvas žodis, nevykęs humoras ar pigiai renkami neišprususių rinkėjų balsai? Visi lietuviai Danijoje, kurie kasdien plušate savo darbovietėse, duokim atsaką Danijos konservatoriams: komentaruose aprašykite savo atliekamą darbą, darbo stažą ir pasiekimus. Dalinkitės šiuo postu su draugais ir kolegomis danais. Paskleiskime alternatyvių lietuvio įvaizdį Danijoje, neleiskime vienam šaukštui deguto gadinti visą medaus statinę!“, rašoma „Lietuvių bendruomenės Jylland & Fyn“ feisbuko puslapyje.
Šios bendruomenės tarybos narys Simas Kliušenkovas, paklaustas, kodėl danų konservatoriai nusiteikę prieš lietuvius, tikina, kad „konservatoriai gal ir nėra nusiteikę priešiškai, bet jų rinkiminė komunikacija, panašu, nėra labai tinkama - ją sukritikavo ir vienas danų socialinio marketingo specialistas. Tačiau apskritai viešojoje erdvėje vyrauja ksenofobinės nuotaikos, su kuriomis, kartas nuo karto, susiduria ir lietuviai“.
Tačiau kodėl danų konservatoriai nutaikė rinkiminę kampaniją būtent prieš lietuvius? - klausiu „Lietuvių bendruomenės Jylland & Fyn“ tarybos nario Simo Kliušenkovo.
Mano asmenine nuomone, taip nutiko dėl to, kad anksčiau nebuvo pakankamai stiprių lietuvių bendruomenių ir niekas nereaguodavo į nelabai etišką komunikaciją. Dabar buvo reakcija, kurios konservatoriai nesitikėjo ,ir jie suprato, kad padarė netinkamą strateginį ėjimą
Turite omeny, kad lietuvių bendruomenė ėmė skatinti pasisakyti lietuvius, jog nėra vagys?
Iš tikro mes norime parodyti, kad Danijos lietuvių bendruomenė yra atvira bendruomenė ir joje yra daug puikių, išsilavinusių, protingų, skirtingų pažiūrų asmenybių. O tokie ksenofobiniai išpuoliai suformuoja neteisingus stereotipus apie visą tautą. Mes norime parodyti, kad negalima, šiuo atveju, vienos tautybės tapatinti su nusikaltėliais. Norime nešti pozityvią žinią į danišką visuomenę.
Kaip manote, kodėl Danijoje vyrauja ksenofobinės nuotaikos? Kokių tautų imigrantai kelia daugiausiai problemų danams?
Danų žiniasklaidoje rašo, kad dažniausiai nusikaltimus darančių kitataučių TOP3 yra toks: rumunai, lenkai, lietuviai. O ksenofobijos priežasčių, manau, yra daug. Tai ir žiniasklaidos akcentai, tai ir radikalus nacionalizmas, tai ir profesinių sąjungų kova su tais, kurie dirba už mažesnį atlyginimą - rytų europiečius, nors minimalaus atlyginimo įstatymo Danijoje nėra.
Ar pritariate tokiam top3?
Galima pritarti, galima nepritarti tam top3, bet nusikaltėliai neturi tautybės net pagal įstatymus, nes negalima akcentuoti nusikaltėlio tautybės. 2012 metų oficiali nusikaltimų statistika rodo, kad užsieniečiai padaro apie 20 procentų nusižengimų.
Profesinės sąjungos nepatenkintos, nes imigrantai, sutikdami dirbti už mažesni atlygį, mažina valandinius įkainius visiems?
Taip, yra ir tokia problema, tačiau tai, mano manymu, labiau danų problema, nei imigrantų. Nes neretai patys danų darbdaviai nenori mokėti tiek pat kaip ir danams.
Ar esate susidūrę su diskriminacija darbo vietoje?
Asmeniškai aš – ne, nes dirbu valstybinėje institucijoje - Danijos nepaprastųjų padėčių valdymo agentūroje. Valstybinėse įstaigose tokie dalykai netoleruojami. Tai labiau privataus verslo problema. Nors prieš tai buvusioje darbovietėje, privačiame versle, irgi viskas buvo gerai.
Kaip manote, kokie veiksniai padėtų pakeisti lietuvių įvaizdį Danijos visuomenėje?
Aš manau, kad tai gali pakeisti tik atviros ir aktyvios lietuvių bendruomenės, kurių oficialiai registruotų Danijoje yra net penkios. Danijoje daug dalykų sprendžiama atvirose diskusijose, bendradarbiaujant.
Danijos konservatoriai atsiprašė
Susisiekus su Lietuvos ambasadoriumi Danijoje Vytautu Pinkumi paaiškėjo, kad danų konservatorių vadovybė nežinojo apie šią lietuvius žeidžiančią dainą.
„Vakar ryte kreipiausi į Danijos konservatorių partijos pirmininką dėl nederamos informacijos, skleidžiamos priešrinkiminės kampanijos metu. Po pietų šie pranešimai buvo išimti iš socialinių tinklų, pavakare gavau partijos sekretoriaus atsiprašymą ir patikinimą, kad tai buvo klaida padaryta be partijos vadovybės žinios“, pasakojo Lietuvos ambasadorius Danijoje V. Pinkus.
Esame hipokritų tauta?
Danijoje gyvenantis ir studijuojantis fotografas Vykintas Kornikas kalbėdamas apie danų nepalankų požiūrį į lietuvius imigrantus pabrėžia, kad danų nepasitenkinimas lietuviais yra lygiai toks pat kaip mūsų burnojimas prieš rusus, žydus ar juodaodžius.
„Iš pradžių visada jaučiamas nepalankus danų žvilgsnis, tačiau pradėjus bendrauti, labiau susipažįstant tokia nuostata iš karto nyksta. Dabar dirbu danų kompanijoje, kur esu vienintelis lietuvis, tačiau jaučiuosi įvertintas, gerai vertinamas ir mano atliekamas darbas, tad, manau, viskas labai priklauso nuo pačio žmogaus“, tikina V. Kornikas.
V. Kornikas ir „Lietuvių bendruomenės Jylland & Fyn“ tarybos narys S. Kliušenkovas sutinka, kad lietuvių sitruacija Danijoje, kur jie vaizduojami kaip vagys ir nusikaltėliai iš rytų – panaši į romų situaciją Lietuvoje. Tarp mūsų tautiečių lygiai taip pat tvyro daug gajų stereotipų, kad visi Lietuvos romai yra nusikaltėliai ir narkotikų prekeiviai.
„Taip, tai tikrai panašu. Tik yra kitas, galbūt esminis, skirtumas. Danijos visuomenė yra labiau multikultūrinė nei Lietuvos. Ta ksenofobija nėra labai atvira, nes seniau susiformavusios tautinės mažumos moka apsiginti ir žino kaip tai daryti“, apie Danijos lietuvių ir Lietuvos romais palyginimą sako S. Kliušenkovas.
Taigi, ar juodindami ir nekęsdami romų, su panieka atsiliepdami apie kitas tautines mažumas, tačiau piktindamiesi danų nepasitenkinimu lietuviais esame hipokritų tauta?
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė tikina, kad danų konservatorių sukurta daina apie nusikaltėlius lietuvius – puiki pamoka ne tik Lietuvos visuomenei, bet ir aukštiems mūsų šalies politikams bei pareigūnams.
„Įdomus paradoksas - būtent konservatorių partija Danijoje ksenofobiškai pasityčiojo iš lietuvių ir Rytų Europos, turint omenyje, kad mūsų konservatoriai taip pat noriai demonstruoja ksenofobiškas nuostatas. Manau, tai labai gera pamoka mūsų nacionalistines konservatyvias pažiūras išpažįstantiems politikams - kiek malonu atsidurti kailyje žmogaus, kuris tik dėl savo tautybės, etninės kilmės, pilietybės yra niekinamas, laikomas menkesniu? O juk kaip tik krikščioniškoji paradigma, kuria remiasi konservatyvios ideologijos, liepia mylėti artimą savo kaip pačiam save, būti gailestingiems ir dosniems.
Aš noriu tikėti mūsų valstybe, jos gebėjimu augti ir bręsti, taip pat mokytis iš savo ir svetimų klaidų. Mūsų aukšti pareigūnai ir politikai, kurių sparnuotos frazės apie „nusikaltėlius“ čečėnus, „kaip marą užplūstančius“ kinus ir, be abejo, „vagis“ ir „narkotikų prekeivius“ romus stovi ant to pat laiptelio kaip ir primityviai rinkėjų balsus gąsdinimo taktika mėginantys pritraukti danų konservatoriai. Suskaldyti lengviau nei suvienyti, priklijuoti stigmą labai lengva, o ją pašalinti sunku - randai juk lieka.
Tikiuosi, kad gindami savo tautą nuo ksenofobnių, neapykanta persmelktų patyčių, tapsime sąmoningesni ir savo valstybėje. Suvoksime, kad tradicija tapęs mažos, izoliuotos, savęs apginti negalinčios romų bendruomenės tapatinimas tik su nusikaltimais jiems toks pat skaudus, kaip ir mums. Jie neturi nei įtakingų politikų, nei ambasadorių, kurie gali tarti griežtą žodį ir būti lengvai išgirsti. Jie pripratę matyti priešiškumą mūsų akyse. Gal užteks?“, komentuoja D. Šakalienė.
