Lietuvoje sklando gausybė mitų apie kai kurių markių automobilius. Prancūziškus esą brangu remontuoti, japoniški – patikimi, bet detalės brangios ir sunku jų gauti, vokiški – kokybiški ir patikimi, bet vagišių mėgstamiausi. Ar visa tai tiesa, aiškinosi „Veido“ korespondentai Vaidotas Cucėnas bei Andrius Janušauskas.
Statistika rodo, kad lietuviai dažniau renkasi vokiškas liaudies mašinas, „Volkswagen“, bent jau šių naujų automobilių parduodama daugiausiai – pernai net 3441. „Data Center“ duomenimis, po jų rikiuojasi „Toyota“, pardavusi 2326, „Škoda“ – 2218, „Opel“ – 1837 ir „Mitsubishi“ – 1396. Penketuke „prancūzų“ nėra – vyrauja vokiški ir japoniški automobiliai.
Lietuvoje vyrauja mitas, kad vokiški automobiliai kokybiškiausi. „Volkswagen“ ir „Opel“ iš vokiškųjų yra vieni pigesnių – juos tautiečiai dažniausiai ir renkasi, neva dėl vokiškos kokybės ir pigesnio remonto.
Tuo tarpu JAV vartotojų sąjungos leidžiamas žurnalas „Consumer Reports“ vokiškų automobilių kokybę vertina ne taip gerai kaip lietuviai. Šis žurnalas kasmet sudaro automobilių, kurie buvo parduodami per pastaruosius trejus metus, patikimumo sąrašus. Galutiniai patikimumo reitingo rezultatai gaunami statistiškai apdorojus daugiau kaip 1,3 mln. išsamių automobilių savininkų ataskaitų apie jų mašinų eksploataciją, ir tai leidžia gana objektyviai vertinti įvairių modelių patikimumą.
Japoniški genda mažiau
VW, kuris Lietuvoje turi gana patikimo automobilio reputaciją, minėtame amerikietiškame reitinge atsiduria 31 vietoje – jo patikimumas 40 proc. mažesnis už vidutinį. „Mercedes-Benz“, kurio didelę kainą daugiausia lemia prekės ženklo įvaizdis ir nepriekaištinga kokybė, reitinge užima 33 (vieną paskutinių) vietą, taigi jo patikimumas 57 proc. mažesnis už vidutinį.
„Audi“, kurio patikimumas 9 proc. mažesnis už vidutinį, reitinge užima tik 22 vietą. BMW, palyginti su kitais pagrindiniais Europos gamintojais, vidutinio patikimumo grupėje rodo gerus rezultatus. Patikimumo požiūriu pirmauja Japonijos kompanijos. Jos reitinge užima pirmąsias aštuonias vietas.
Pačių vokiečių organizacija, atliekanti technines automobilių apžiūras (TUV – Technischer Uberwachung Verein), taip pat lenkia galvą prieš „japonus“. TUV reitingas laikomas vienu autoritetingiausių pasaulyje. Jis sudaromas ištyrus daugiau kaip 7 mln. Vokietijos automobilių. Japoniški modeliai patvirtino savo, kaip patikimiausių automobilių, statusą. Būtent jie užėmė pirmas vietas geriausiųjų kategorijoje, o sąrašo apačioje, kaip ir visais praėjusiais metais, liko korėjiečių, italų ir prancūzų mašinos. Prasčiausiu modeliu TUV specialistai pripažino „Kia Carnival“.
Pasak UAB „Tokvila“, prekiaujančios „Toyota“ automobiliais, valdybos pirmininko Petro Ignoto, japoniškos „Toyotos“ nuvažiuoja ir po 500 tūkst., ir po 700 tūkst. km. „Esu pats važiavęs „Land Cruiser“ markės automobiliu, kuris buvo sukoręs per 750 tūkst. km be jokio variklio remonto“, – įspūdžiais dalijasi P.Ignotas.
Pasak jo, remontuoti variklius „Toyota“ servisų centrams tenka retai: „Be abejo, būna gedimų, kaip ir visuose kituose automobiliuose. Paprastai naujesnių automobilių variklis genda dėl vartotojų kaltės, tačiau, kad ir retai, pasitaiko visko“.
P.Ignotas sako pastaruoju metu pastebintis tendenciją, kad vis daugiau lietuvių iš didesnių automobilių persėda į kompaktiškus. Tai susiję ir su degalų brangimu, spūstimis, ir su automobilių aikštelių stoka didmiesčiuose.
„Tokvilos“ vadovo teigimu, japoniški automobiliai Lietuvoje prieš šešerius septynerius metus nebuvo labai paplitę. Atsarginių dalių gauti būdavo sunku, nes mažai kas jų veždavo, o prekybininkai tuo piktnaudžiavo, nustatydami nemažą antkainį. „Dabar padėtis pasikeitusi – egzistuoja didžiulė konkurencija ir skirtumai tarp skirtingų gamintojų yra labai nežymūs, besiskiriantys 3–5 procentais“, – aiškina P.Ignotas.
Prancūzai gerina kokybę
Prancūziški automobiliai niekada nėra buvę patikimiausių automobilių sąrašo viršuje. Tai galėtų patvirtinti ne vienas senesnio didelio „Citroen“ su hidrauline pakaba savininkas. Ir patys prancūzai pripažįsta, kad šios mašinos surinkimo kokybė dažnai keldavo abejonių. Bendrovės vadovai per C5 pristatymą 2000 metais pabrėžė, kad buvo nemažai padirbėta siekiant pagerinti automobilių kokybę. Naujojo „Renault Laguna“ pristatymo metu prancūzai taip pat patikino, kad sieks gerinti šio automobilio pardavimą, todėl visas dėmesys sutelktas į kokybę. Gamintojai pripažįsta, kad praeityje kokybė buvusi ne be priekaištų.
Anksčiau „Citroen“ gamintojai teigė, kad hidraulinė pneumatika sąžiningai veiks 100 tūkst. km. Taigi garantija buvo tokia pat kaip ir kitoms dalims. Dabar pakabai suteikiama 200 tūkst. km garantija. Tai lėmė ir pagerėjusi hidraulinių elementų kokybė, ir tai, kad mineralinį tepalą sistemoje pakeitė sintetinis.
Kitos pakabos detalės: svirtys, atramos ir pan. tarnauja iki 120 tūkst. km, tad po šio skaičiaus reikia ruoštis išlaidoms. Laimei, „Citroen“ detalės nėra labai brangios.
„Veido“ apklausti prancūziškų automobilių vairuotojai per daug jų nepeikė, tačiau ne vienas „Renault“ savininkas pabrėžė, kad šių automobilių elektronika galėtų būti ir stipresnė. „Peugeot“ ir „Citroen“ vairuotojai automobilių gedimams buvo šiek tiek atlaidesni nei „Renault“ vairuotojai.
Televizijos laidų vedėjas ir kūrėjas Algis Ramanauskas-Greitai yra „Citroen“ gerbėjas, nors jam patinka tik kai kurie šios markės modeliai. „Citroen XM“ jis sako pasirinkęs dėl to, kad labai patiko dizainas. Iki šiol yra pakeitęs šešis šios markės automobilius ir didesnių priekaištų dėl gedimų jiems tvirtina neturįs.
Pasak A.Ramanausko, reikia atsižvelgti į tai, kad daugelis tautiečių perka nenaujus automobilius, tad suprantama, kad taisyti vis tiek kažką reikės, nasvarbu, ar tai bus „Citroen“, ar BMW. Laidų vedėjui supuvę automobiliai asocijuojasi su VW ar „Audi“, Lietuvoje jie sudaro gausiausią senų automobilių dalį.
„Kai pirkau savo pirmąjį „Citroeną“, nė nežinojau, kas ta hidraulinė pneumatika. Man šie automobiliai buvo išskirtiniai. Jie man beprotiškai gražūs“, – pasakoja Algis Greitai. Jis apgailestauja, kad pastaruoju metu „Citroenų“ Lietuvos keliuose labai padaugėjo, todėl jie baigia prarasti savo išskirtinumą.
Šiuo metu Algis Greitai turi tris „Citroen“ automobilius – limuzino klasės 1982-ųjų „Citroen CX Limusine“, kuris labai tausojamas, ir du „Citroen XM“ automobilius, skirtus važinėti kasdien. Beje, sako intensyviai, bet kol kas nesėkmingai ieškantis ketvirtojo.
BMW – chuliganiškiausi?
Lietuvos visuomenėje taip pat vyrauja mitas, kad BMW vairuotojai yra neišprusę chuliganai ir padaro daugiausiai avarijų. Dėl tokių vairuotojų būrelis entuziastų Vyriausybei pernai buvo net peticiją parengęs, neva perkantieji šios markės automobilius turėtų būti papildomai testuojami. Suprask, norintieji vairuoti šios markės automobilį turėtų gauti panašų leidimą kaip ir šaunamajam ginklui laikyti. Tokia nuomonė susiformavo dėl to, kad pagal pinigų ir automobilio galios santykį senieji trečiojo modelio BMW buvo labai patrauklūs paaugliams. Jais taip pat važinėjo ir visokio plauko smulkūs chuliganai.
Po truputį padėtis keičiasi. Naujus šios markės automobilius perka pasiturintys verslininkai, nes BMW pasižymi galingu varikliu, naujomis technologijomis ir išskirtiniu valdomumu. Vairuoti tokį automobilį – prestižas ir malonumas. Tarp avaringiausių automobilių jie nėra minimi.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, pernai šalyje daugiausiai eismo įvykių padarė „Volkswagen Golf“, „Volkswagen Passat“ bei „Audi 80“ automobilių vairuotojai.
Užpernai daugiausiai eismo įvykių sukėlė taip pat Lietuvoje populiariausių vokiškų automobilių vairuotojai. Tačiau „Lietuvos draudimui“ suskaičiavus, kiek iš šimto tos pačios markės mašinų patenka į avarijas, paaiškėjo, kad tarp „nelaimingų“ dažniausiai minimos prancūziškos ir japoniškos.
„If draudimo“ pernai atliktos analizės duomenimis (išanalizavus penkerių metų laikotarpį), nustatyta, kad avarijų kaltininkai dažniausiai vairuoja automobilius „Honda“, „Mazda ir „Nissan“, kurių variklio darbinis tūris yra nuo 1,8 iki 2 litrų.
„Volkswagen“ markės automobiliai, kurių parduodama daugiausiai, Lietuvoje pernai buvo ir vagiamiausi. Antra vieta atiteko „Audi“, trečia – BMW, toliau – „Mercedes-Benz“ ir „Opel“. BMW Lietuvoje nėra vagiamiausias automobilis, nors specialistų vertinimu, vidutinio patikimumo grupėje jo rezultatai gana neblogi – geresni nei „Volkswagen“ ir „Audi“ (remiantis TUV bei „Consumer Reports“).
Palyginus šiuos mitus su tikrove peršasi mintis, kad japoniški automobiliai turėtų būti patraukliausi – patvarūs, nevagiami ir remontuoti juos nebe taip brangu kaip anksčiau. Deja, ne visi automobilį renkamės pagal jo patikimumą – svarbu ir dizainas, ir prestižas. Pernai gražiausio pasaulio automobilio laurus nuskynė „Audi TT“, užpernai – „Citroen C4“. O vertinant automobilio technines savybes, ekologiškumą ir panašius dalykus, pernai Metų automobilio titulą gavo atitinkamai „Lexus LS 460“, užpernai – 3-iosios serijos BMW.
Boxas1
TUV rimtų gedimų, rastų atliekant techninę apžiūrą, proc.
2–3 metų senumo patikimiausi ir nepatikimiausi modeliai
1. „Mazda 3“ 1,2
2. „Mazda 2“ 1,4
3. „VW Golf“ 2,2
4. „Ford Fusion“ 2,2
5. „Honda Jazz“ 2,3
114. „Renault Espace“ 12,7
115. „Chrysler PT Cruiser“ 13,5
Boxas2
4–5 metų senumo patikimiausi ir nepatikimiausi modeliai
1. „Porsche 911“ 2,8
2. „Honda Jazz“ 2,9
3. „Subaru Legacy“ 3,4
109. „Chrysler Voyager“ 18,8
110. „Renault Laguna“ 22,3
111. „Kia Carnival“ 27,6
Boxas3
6–7 metų senumo patikimiausi ir nepatikimiausi modeliai
1. „Toyota RAV 4“ 3,5
2. „Porsche 911“ 4,5
3. „Porsche Boxter“ 4,6
97. „Alfa Romeo 145/146“ 25,9
98. „Chrysler Voyager“ 27
99. „Kia Carnival“ 32,9
