Mirė žymus Lietuvos astrofizikas Ažusienis

2021 m. kovo 7 d., eidamas 92-sius metus mirė Lietuvos astronomų korifėjus, buvęs VPU Teorinės fizikos katedros docentas, katedros vedėjas, Fizikos fakulteto prodekanas dr. Algimantas Ažusienis.

Velionis gimė 1930 m. sausio 17 d. Akmeniuose, Subačiaus valsčiuje, dabar - Panevėžio raj., Karsakiškio seniūnija. Mokėsi Subačiaus pradinėje ir vidurinėje mokyklose.

Prisimindamas mokyklą, A. Ažusienis yra sakęs, kad jį astronomija dar Subačiaus vidurinėje mokykloje sudomino mokytojas Vladas Steponavičius, dėstęs geografiją ir astronomiją ir, kad 1950 metais baigęs vidurinę mokyklą sidabro medaliu, nežinojo, ką pasirinkti, nes lietuvių kalbos mokytoja Janina Šliogerytė, filosofo Arvydo Šliogerio giminaitė, siūlė studijuoti lietuvių kalbą.

Vis dėlto pasirinko fiziką, nuo trečio kurso – astrofiziką, o sugebėjimas rašyti vėliau pravertė ir šioje srityje. 1955 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą (IX laidą) su pagyrimu. Jo diplominiam darbui „SV Vulpeculae aplinkos kintamųjų žvaigždžių fotometrinis tyrimas“ vadovavo fizikos-matematikos mokslų daktaras profesorius, akademikas Paulis Slavėnas. Kurso draugai prof. Povilas Pipinys, prof. Kęstutis Makariūnas ir kiti, labai šiltai prisiminė kolegą Algimantą, jo potraukį astrofizikai ir, be abejo, dainai, nes Algimantas visus studijų metus dainavo VU Akademiniame chore.

REKLAMA

Po studijų, A. Ažusienis skiriamas Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Teorinės fizikos katedros asistentu (1955-1957), kur dirbdamas, kartu pasiruošė aspirantūros studijoms tuometiniame Fizikos ir matematikos institute. 1967 m. jis apgynė fizikos-matematikos kandidatinę (dabar – daktaro) disertaciją tema „UBV parametrų sąryšių su kai kuriomis sistemomis tyrimas“. Po aspirantūros studijų, nuo 1960 m. A. Ažusienis dirbo Vilniaus pedagoginio instituto (nuo 1992 m. Vilniaus pedagoginio universiteto) vyr. dėstytoju, nuo 1969 m. išrenkamas docentu ir skiriamas Fizikos ir matematikos fakulteto prodekanu. A. Ažusienis 1975–1980 m. Teorinės fizikos katedros, 1981–1987 m. Bendrosios fizikos katedros, 1988–1997 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Teorinės fizikos katedros vedėjas, savo kūrybiškumu ir kruopštumu daug prisidėjo statant naująjį fakulteto pastatą, kuriant mokomąsias ir mokslines laboratorijas.

Nuo 1997 m., jis Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Planetariumo direktorius. 1960-73 m. TSRS Mokslų akademijos Astronomijos tarybos kintamųjų žvaigždžių komisijos narys, draugijos „Žinija“ astronomijos ir kosmonautikos metodinės grupės vadovas. LTE (1976-84) mokslinis konsultantas. 1969–76 m. leidinio „Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenis“ redaktorius, nuo 1976 m. redkolegijos narys, “Lietuvos dangus” kai kurių numerių red. kolegijos narys, ne kartą renkamas Lietuvos fizikų draugijos ir Lietuvos astronomų draugijos valdybų nariu, Planetariumo tarybos pirmininkas ir kt. Jis Paskelbė keliasdešimt straipsnių kintamųjų žvaigždžių, astrofotometrinių sistemų ir kt. temomis, kelis šimtus metodinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Buvę kolegos prisimena nenuilstantį velionio darbštumą ir kruopštumą atskleidžiant astronomijos paslaptis paskaitų ir seminarų metu, Fizikos fakulteto Astronomijos dienų renginiuose.

Tik ką baigęs Vilniaus universitetą Ažusienis parašė pirmąją knygelę “Marsas”. Kaip tik tais 1956-aisiais buvo didžioji Marso opozicija, kuri kartojasi kas 15-17 metų. Vėliau astronomas rašė straipsnius į spaudą, astronominius kalendorius, rinkinius “Žemė ir kosmosas”, į pradėtą leisti Lietuviškąją tarybinę enciklopediją. Jis yra mokslo populiarinimo knygų ir vadovėlių autorius arba vienas iš autorių. Solidžiausias iš jų – astronomijos vadovėlis, 2003 metais pasirodė ir antras, atnaujintas jo leidimas. Be minėtos knygelės „Marsas“, paminėtini autoriaus leidiniai: „Žvaigždžių milijardai“ (1964), „Astrofizika“ (su kt., 1977), „Tarpžvaigždinės medžiagos fizika“ (1989), „Astronomija: Vadovėlis vid. mokykloms“ (vert. iš rusų k. 1989), „Astronomijos enciklopedinis žodynas“ (1984, su bendraautoriais), „Astronomija“ (vadovėlis, 1995), „Žvaigždėtas dangus“ (aut. A. Ažusienis, V. Jesevičius [ir kt.], „Akademikas Paulius Slavėnas“ / [sud. S.Matulaitytė ; red. kol.: B. Juodka, pirmininkas ... [A. Ažusienis ir kiti]. – [Vilnius] : VU,2001. „Bernardas Kuodaitis ir Lietuvos astronomija“, 2007, bendraut. Libertas Klimka, Stasė Matulaitytė. Parašė straipsnius leidiniuose: Lietuvos dangus 1993, 1994, 1998, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, internetinį leidinį A.Ažusienis. Mikalojus Kopernikas – Baltų žemės genijus. www.astro.lt

REKLAMA

2006 m. gegužės 23 d. Algimantui Ažusieniui buvo įteiktas Tarptautinės astronomų sąjungos pažymėjimas, liudijantis, kad jo vardu pavadinta mažoji planeta Nr.95593. Ir netrukus Lietuvą apskriejo žinia: danguje – nauja lietuviška planeta. Į tarptautinį asteroidų cirkuliarą greta jau skriejančių dangumi ČIURLIONIO, LIETUVOS, KAUNO, STRAIŽIO planetų įrašytas dar vienas lietuviškas vardas – šešių kilometrų skersmens akmeninis asteroidas, kuris nuo šiol bus vadinamas AŽUSIENIO vardu.

Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija reiškia gilią užuojautą velionio šeimai: dukrai Aušrai, anūkui Mantui, žentui Andresui, kitiems šeimos artimiesiems ir buvusiems bendradarbiams.

Ilsėkis ramybėje mielas Algimantai, mums visiems labai truks Tavo įžvalgų apie gyvenimą, Tavo prisiminimų apie Lietuvos astronomus ir jų pasiekimus


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų