maršas

Dar vienas riaušininkas mėtęs akmenis į policininkus prie Seimo nesugraudino teisėjų širdžių. Nors vyras ir atgailavo, teismas jį suėmė trims savaitėms. Šiaulietis akmenis į pareigūnus pradėjo svaidyti vienas pirmųjų, tai dar darė paslapčia, tačiau jo nusikaltimas buvo kuo aiškiausiai nufilmuotas tų pačių protestuotojų. Šiaulietį, kaip ir dar du kitus įtariamuosius, teisėsaugininkai sučiupo praėjus savaitei po neramumų prie Seimo. Į teismą kreiptasi dėl vieno.

Vakarykštis 5 tūkst. antivakserių protestas prie Seimo baigėsi riaušėmis ir susirėmimais su policijos pareigūnais.  Protestuotojai į pareigūnus mėtė akmenis, betono gabalus, sprogdino pirotechnikos užtaisus, dužo policijos automobilių langai. Sužeista 18 pareigūnų – vienam akmuo suskaldė kojos kaulą, kitam sprogusi petarda suplėšė kojos audinius, trečią sprogimas kontūzijo.

Beveik 5 tūkst. žmonių, besipiktinančių skiepais nuo Covid-19 ir nepatenkintų galimybių paso platesniu naudojimu šalia Seimo pastatė kartuves ir surengė protestą. Renginio dalyviai reikalavo, kad Vyriausybė ir Seimas atsistatydintų ir atsisakytų savo planų griežti ribojimus neskiepytiems, grasino šakėmis, stumdė žurnalistus, degino dūminius užtaisus, įteikė parlamentarams laidotuvių vainiką ir galų gale užblokavo antrųjų Seimo rūmų vartus.

Po vakarykščių policijos pareigūnų, Rūdininkų gyventojų ir ten suvažiavusių provokatorių susirėmimo vidaus reikalų ministrė prašo generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento, kad šie išaiškintų ir nubaustų neteisėtoje akcijoje dalyvavusius žmonės. Agnė Bilotaitė vakarykštį kelio į poligoną blokavimą vertina, kaip specialiai surengtą provokaciją, kurioje dalyvavo ne vietos gyventojai.

Šeimų maršo organizatoriams rengti protesto Vilniaus miesto savivaldybė leidimo neišdavė, bet tai jų nestabdė. Keli šimtai žmonių susirinko prie Seimo, o protestą žada tęsti iš viso tris dienas. Susirinkę žmonės parlamentarus keikė, įžeidinėjo ir kvietė  kalbėtis: piktinosi, kad valdantieji vis dar neatsižvelgia į prieš mėnesį Vingio parke reikalavimus.

Tradicines vertybes užsimoję ginti Didžiojo šeimų maršo organizatoriai keikia valdančiuosius ir Vyriausybę. Jie į šuns dienas deda Stambulo konvenciją, o svarstant Partnerystės įstatymą grasina apsupti Seimą. Mitinge kalbėtojai piktinosi ir karantinu, ribojimais, testais ir skiepais. Policijai teko akylai stebėti mitingą ir užkirsti kelią provokacijoms. „Visgi LGBT šalininkai, nors ir prašyti to nedaryti, į Vingio parką nešėsi savo plakatus, viešai bučiavosi ir laižė į falą panašų daiktą.

Viena visuomenės dalis deklaruoja tradicines šeimos vertybes, patriotiškumą ir jaučiasi puolama, kita akcentuoja poreikį pagaliau pasirūpinti iki tol užmirštais visuomenės skauduliais: mažinti paplitusį smurtą prieš moteris ir vaikus, įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, pripažinti įvairias šeimas. Šio kultūrinio karo atgarsius patyrė požeminė Vilniaus perėja, kurioje atsirasdavo tai vaivorykštės vėliava, tai trispalvė. O šeštadienį laukia didysis šeimos gynimo maršas Vingio parke.

Rytoj vyksiantis šeimų gynimo maršas gali būti viena didesnių protesto akcijų per pora dešimtmečių. Nors leidimas išduotas 7 tūkstančiams žmonių, tačiau policija sako, kad skaičius bus gerokai viršytas, vien iš Klaipėdos į sostinę turėtų pajudėti apie trys tūkstančiai automobilių. Dėl to telkiamos gausios pareigūnų pajėgos, parengtyje bus ir riaušes malšinantys pareigūnai. Nepaisant to, LGBT bendruomenė ir ją palaikantys, organizuoja net kelis antimitingus.

„Šeimos gynimo maršas“ vyks jau šį savaitgalį. Be to, kad bus organizuojamas tūkstančius dalyvių pritrauksiantis renginys, šalyje vyks ir keli antimitingai. Policija įspėja visos šalies gyventojus dėl galimų spūsčių kai kuriuose keliuose, o pati savo ruožtu renginiui telkia gausias pareigūnų pajėgas. Jau šį šeštadienį Vilniaus Vingio parke vyks „Šeimos gynimo maršas 2021“. Jam ruošiasi ir policija.

Parlamente renginio atstovu tapo skandalistas Petras Gražulis, jis parengė rezoliuciją, kurią priėmus Seimas būtų išreiškęs palaikymą maršo dalyviams. Norą diskutuoti vertybiniais klausimais pareiškė 50 seimūnų, tačiau valdantieji šį klausimą išmetė iš darbotvarkės. Konservatoriai su liberalais sako, kad jiems nepriimtini tiek maršo organizatoriai, tiek ir jų retorika, įžvelgia ir bandymą kurti naują partiją.

Tyliai čežantis vestuvinės suknelės pasijonis, švelnios fleitos ar klavesino natos, susižavėjimo šūksniai – daugiausia ką norime išgirsti žengdami link altoriaus. Tokią akimirką norisi tik rimties ir malonių emocijų. Tad pagalvokite, kaip turėjo jaustis jaunieji, kurių jausmingiausią gyvenimo akimirką sugadino garsios aimanos. Tėčiui vedant dukrą link altoriaus, staiga nutilo tradicinis Mendeslono maršas ir jį pakeitė garsai iš pornografinio filmo.

Regio muzika, gera nuotaika ir daug marihuanos bei jos suktinių. Paryžiaus gatvės bent pusdieniui tapo rūkalių rojumi. Čia vyko eisena, kuria paryžiečiai reikalauja įteisinti marihuanos vartojimą. Nors eisenoje dalyvauja vos 500 žmonių, statistika rodo, kad vadinamosios „žolės“ vartojimas Prancūzijoje nuolat auga. Šioje Europos šalyje marihuanos surūkoma bene daugiausia. Marihuanos gynėjai vardija priežastis, kodėl ją reikėtų legalizuoti.

Rusijos teismas pirmadienį skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę separatizmu apkaltintai moteriai, kuri savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė apie rengiamą Ukrainos palaikymo demonstraciją, kuri niekada taip ir neįvyko, pranešė jos advokatas. Teismas pripažino 26 metų pietinio Krasnodaro miesto gyventoją Darją Poliudovą kalta dėl raginimų „pažeisti Rusijos teritorinį vientisumą“ ir ekstremistinių idėjų kurstymo, nurodė jos gynėjas Andrejus Sabininas naujienų agentūrai AFP.

Jei pastarąjį mėnesį negyvenote kur nors po žeme – Žemėje ar Marse – ko gero, tikrai girdėjote apie marsaeigio „Cursiosity“ nusileidimą Marse ir pirmuosius jo nuotykius. Nors marsaeigis Raudonojoje planetoje dairysis ne pačios gyvybės, o gyvybei tinkamos aplinkos, prieš porą savaičių fizikos teoretikas Lorensas Krausas (Lawrence Krauss) CNN kanalui pareiškė neliktų nustebęs, jei Marse pavyktų rasti gyvybės pėdsakų.

Nyderlandų bendrovė, kuri planuoja 2023 metais visam laikui apgyvendinti pirmuosius žmones Marse, rado pirmuosius rėmėjus, praneša „Space.com“. Bendrovė „Mars One“ planuoja savo veiklą finansuoti visame pasaulyje transliuodama realybės šou, kuris prasidės renkant misijai tinkamus astronautus ir tęsis pirmaisiais jų gyvenimo Marse metais. Tačiau pirmiausia bendrovei reikėjo susirasti kitų rėmėjų, kad projektas pasiektų etapą, kai bus galima pradėti transliuoti realybės šou.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas „Curiosity“ iš Marso į Žemę atsiuntė atvirukus primenančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti vaizdai net patiems mokslininkams paliko neišdildomą įspūdį, praneša „CBS News“. Pirmadienį paviešintose nuotraukose matyti sluoksniuotas ir kalnuotas planetos paviršius bei Geilo krateris.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas „Curiosity“ pagaliau pajudėjo Marso paviršiumi, skelbia BBC. Šešiaratis robotas, kuris į Raudonąją planetą nusileido prieš dvi savaites, pajudėjo į priekį 4,5 metro, pasisuko pagal laikrodžio rodyklę 120 laipsnių kampu ir pavažiavo atbuline eiga 2,5 metro. Manevrui atlikti buvo sugaištos penkios minutės, o dar dešimt prireikė užfiksuoti pirmąsias per istoriją roboto vėžes Marso paviršiuje. „Nieko nėra svarbiau.

NASA ir marsaeigis „Curiosity“ tęsia tyrimus Marse, o vietą, kurioje nusileido aparatas jie pavadino „Bradbury nusileidimu“, praneša newsru.com. Kaip praneša NASA atstovai, naujausi „Curiosity“ bandymai įvyko sėkmingai, visos sistemos veikia puikiai. Tuo tarpu marsaeigio nusileidimo vietą mokslininkai pavadino „Bradbury nusileidimu“ („Bradbury landing“) JAV rašytojo-fantasto Ray'aus Bradbury garbei.

JAV kosminių skrydžių agentūra NASA paskelbė apie pirmąją marsaeigio „Curiosity“ misijos nesėkmę: sulūžo vienas iš Marso roboto vėjo daviklių, kurių dėka aparatas gauna duomenis apie orus raudonosios planetos paviršiuje, praneša gazeta.ru. Misijos vadovybė pažymi, kad ši problema nėra labai svarbi: „Curiosity“ galės ir toliau vykdyti savo matavimus, tiesa, nebe taip kokybiškai. Kol kas nėra aišku, kas sukėlė įrangos gedimą.

Praėjus vos dviem savaitėms po sėkmingo roboto „Curiosity“ nusileidimo Marse JAV aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) pranešė, kad 2016 metais į Raudonąją planetą siųs dar vieną robotą, skelbia BBC. Erdvėlaivis „InSight“, kitaip nei „Curiosity“, bus nevažinėjantis robotas. Savo instrumentais „InSight“ tirs Marso gelmes. Pasak mokslininkų, tai padės geriau suprasti, kaip susiformavo kietą paviršių turinčios planetos, tarp jų ir Žemė.

Marse nusileidęs robotas „Curiosity“ ruošiasi tirti pirmąją uolieną, praneša BBC. „ChemCam“ lazerio bandymams atrinktas akmuo, gulintis prie pat „Curiosity“ nusileidimo vietos. Trumpas, bet itin galingas šviesos spindulys išgarins uolienos paviršių, taip atskleisdamas pagrindinę uolienos cheminę sudėtį. Nesitikima, kad bandymas turės didelės mokslinės vertės, tačiau jis turėtų parodyti, ar „ChemCam“ lazeris yra pasirengęs rimtam darbui. „Spėju, jog tai įprastas Marso bazaltas.

Marse rugpjūčio 6 dieną nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ jau persiuntė į Žemę pluoštą didelės raiškos nuotraukų, kuriose matomos nusileidimo vietos apylinkės. Pirmosios nuotraukos į valdymo centrą buvo persiųstos dar nepasiekus Marso paviršiaus: paviršių fotografavo specialiai tam skirta fotokamera, įrengta apatinėje marsaeigio dalyje.

Marso Gale'o krateryje nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ ruošiasi pirmajai bandomajai išvykai, kuri gali įvykti jau kitą savaitę. Pasak NASA atstovų, „Curiosity“ tyrimų programos inžinieriai 4 praėjusias dienas skyrė marsaeigio programinės įrangos pervedimui iš nusileidimo į darbo Marso paviršiuje režimą.

Kosmoso tyrimų istorijoje atverstas naujas puslapis – JAV kosmoso agentūros NASA robotas sėkmingai nusileido Marse, planetoje, kuri klimato sąlygomis ir geologinėmis savybėmis panašiausia į Žemę. Marso tyrimai visuomet buvo visų kosmoso tyrėjų smalsumo viršūnė. Žemės gyventojams jau siūlomos turistinės kelionės į Raudonąją planetą, kai kurie išradingesni verslininkai jau kuria planus šioje planetoje išplėtoti nekilnojamojo turto verslą. Sėkmingas NASA marsaeigio „Curiosity“ (liet.

Marso paviršių netolimoje praeityje formavo plokščių tektonika, teigiama naujame tyrime. Dėl to planeta gali tapti dar geresne kandidate gyvybei egzistuoti nei manyta anksčiau. Marse kas keletą milijonų metų gali vykti ir seisminiai poslinkiai – „Marso drebėjimai“, rašo SPACE.com. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad plokščių tektonika, kai didžiulės plutos plokštės traukiasi viena nuo kitos, susiduria ir neria viena po kita, neegzistuoja niekur kitur Saulės sistemoje, išskyrus Žemę.

Marsaeigiui „Curiosity“ siunčiant pirmąsias grublėtos planetos paviršiaus nuotraukas, artimiausiomis savaitėmis išvysime daug raudonai oranžinių peizažų. Tačiau kodėl Marsas raudonas? Paprasčiausias raudonosios planetos spalvos paaiškinimas – regolite, paviršiaus medžiagoje, yra daug geležies oksido. Ta pati medžiaga atspalvį suteikia kraujui ir rūdims. Tačiau kodėl Marse tiek daug geležies, kodėl geležis „oksiduota“ ir kodėl geležies oksidas yra raudonas? Viskas prasidėjo prieš 4,5 mlrd.

NASA marsaeigis „Curiosity“ į Žemę persiuntė pirmąjį savo fotokamerų padarytą nuotraukų pluoštą. Mokslininkus nustebino stebėtinas Gale'o kraterio kraštovaizdžio panašumas į Kalifornijos dykumas. „Curiosity“ programos mokslininkai ir inžinieriai baigė tikrinti dvi marsaeigio navigacijos fotokameras, įrengtas vakar iškeltuose specialiuose laikikliuose.

NASA panaudojo vieną savo palydovą ir padarė Marse nusileidusio roboto „Curiosity“ nuotrauką, informuoja BBC. Nuotraukoje matyti ne tik šešiaratis robotas, bet ir nebereikalingi jo nusileidimo sistemos komponentai: nusileidimo kapsulės karščiui atsparus skydas, parašiutas ir specialus kranas, kuris robotą nuleido ant planetos paviršiaus.

NASA paskelbė įspūdingą marsaeigio „Curiosity“ leidimosi vaizdo įrašą, sumontuotą iš kelių šimtų marsaeigio fotokameros užfiksuotų nuotraukų. Marsaeigio apačioje įrengta MARDI („Mars Descent Imager“) fotokamera, viena iš keliolikos, kuriomis šį kosminį aparatą aprūpino JAV inžinieriai, buvo skirta vien tik tam, kad fotografuotų „Curiosity“ leidimosi Marso atmosfera procesą, skelbia „Space.com“. Su šia užduotimi  MARDI susidorojo puikiai.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) „beprecedenčiu technologiniu laimėjimu“ pavadino sensacingą roboto „Curiosity“ nusileidimą Marse, praneša agentūra AFP. JAV su šiuo pavykusiu manevru įėjo į istoriją, pareiškė B. Obama ankstyvą pirmadienio rytą po marsaeigio nusileidimo Raudonojoje planetoje. Ši misija esą dar ilgai bus šalies nacionalinis pasididžiavimas.

Pirmadienį 8.32 val. Lietuvos laiku Marse, milžiniškame Gale'o krateryje, po 8 mėnesių skrydžio sėkmingai nusileido JAV marsaeigis „Mars Science Laboratory“ („Curiosity“). Kosminio aparato leidimąsi Marse tiesiogiai transliavo NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje, kurioje veikia „Curiosity“ misijos valdymo centras.

Šįryt apie 8:31 val. Lietuvos laiku Marse vyks mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas. O tiesioginės transliacijos su mokslininkų komentarais internete jau prasidėjo. Sėkmingai pasiekęs Marso paviršių, „Curiosity“ pradės dvejų metų misiją, kurios metu robotizuotas marsaeigis tyrinės mikrobiologinės gyvybės aspektu labiausiai intriguojantį Marso kampelį.

Statistika byloja, jog leistis Marse – anaiptol ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žmonių sukonstruotos technikos ir raudonosios planetos akistatoje gana ryškiai pirmauja Marsas – per 47 metus žmonėms atšiaurioje planetoje pavyko tik 41 proc. visų mėginimų nutupdyti zondus ar marsaeigius. Atsižvelgiant į tai, kiek milijardų kainuoja tokios misijos, sėkmės koeficientas ne toks jau ir didelis.

Jei reikėtų, pirmieji žmonės Marse išsilaipinti galėtų per artimiausią dešimtmetį, pareiškė vienas NASA marsaeigio MSL („Curiosity“) projekto techninių vadovų Adamas Steltzneris. Jis atsakingas už vieną svarbiausių MSL projekto techninių etapų: sklandų marsaeigio nusileidimą ant Marso paviršiaus, skelbia „Telegraph.co.

Pirmadienį Marse nusileis JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas, skelbia BBC. Robotas „Curiosity“ iš Žemės pakilo praeitų metų lapkritį ir jau beveik įveikė 560 milijonų kilometrų kelią. Erdvėlaivis turi ant Marso paviršiaus nusileisti iš anksto numatytoje vietoje. Ketvirtadienį NASA mokslininkai pranešė, kad erdvėlaivis labai arti tikslo. „Curiosity“ yra kompaktiška transporto priemonė, kurioje sukrauta daugybė Marso paviršiui tirti skirtų instrumentų.

Ketvirtadienį aukšti Indijos pareigūnai informavo, kad kitais metais į Marsą išsiųs erdvėlaivį, kuris skries orbitoje aplink raudonąją planetą ir tirs jos klimatą bei geologiją, pranešė AFP. Indija vykdo ambicingą kosmoso tyrimų programą, pagal kurią 2016 metais planuoja pirmą kartą į kosmosą išsiųsti žmones.

Tiems, kam įdomus artimiausią pirmadienį Marse vyksiantis mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas Raudonojoje planetoje, yra gerų naujienų. „Universetoday.com“ rugpjūčio 6 d. (pirmadienį), nuo 6.00 val. ryto Lietuvos laiku pradės tiesioginę keturių valandų trukmės transliaciją, kurią bus galima stebėti „Youtube.com“ ir „Google+". Tiesioginės transliacijos metu kalbės ir nusileidimo procedūrą komentuos mokslininkai, inžinieriai ir kiti ekspertai.

Prie Marso artėjantis NASA kosminis laivas su marsaeigiu „Mars Science Laboratory“ (MSL) sėkmingai atliko paskutinį skrydžio trajektorijos keitimo manevrą prieš kitą savaitę planuojama nusileidimą Raudonojoje planetoje. Pasak NASA atstovų, ši skrydžio korekcija buvo nedidelė: MSL gabenančio kosminio laivo raketiniai varikliai buvo įjungti tik 2 kartus, iš viso jie veikė 6 sekundes.

Indijos kosmoso tyrimų organizacijos ISRO mokslininkai laukia teigiamo šalies vyriausybės sprendimo dėl pirmosios Indijos mokslinės misijos į Marsą, skelbia „Aviation Week“. Kai formaliai toks sprendimas bus patvirtintas, 2013 metų spalį į Marsą bus paleistas Indijos kosminis aparatas, kuris, pasiekęs Marsą, tirs jį iš orbitos, sakoma pranešime. Šis ISRO projektas vertinamas 22,6 mln. JAV dolerių. Tiek kainuos kosminio aparato gamyba ir paleidimas į kosmosą.

NASA pavyko pakoreguoti Marso zondo „Odyssey“ vietą orbitoje, kad jis būtų tinkamoje pozicijoje ir rugpjūtį galėtų patvirtinti marsaeigio „Curiosity“ nusileidimą. Kai NASA erdvėlaivis, gabenantis Marso mokslo laboratoriją „Curiosity“, pateks į Marso atmosferą, į Žemę tiesiogiai jis galės siųsti ribotus informacijos kiekius. Prieš nusileidimą, iš besileidžiančio kosminio aparato perspektyvos Žemė bus žemiau Marso horizonto, taigi tiesioginės komunikacijos kelias bus užblokuotas.

Narų grupė Baltijos jūros dugne aptiko viduramžių laikų švedų laivą, kuriame rado XVI amžiaus monetų lobį, praneša gazeta.ru. Nuskendęs laivas „Marsas“ – švedų karinio laivyno flagmanas. Jis buvo aptiktas netoli Elando salos. Laivas nuskendo 1564 metais po kelių dienų kovos su danų laivais. Danijos karalius labai norėjo užgrobti švedų laivą, tačiau laive įvyko sprogimas. Švedų grupė laivo pėdsakus pastebėjo dar 2011 metų rugsėjį. Tai yra tikras nacionalinis švedų lobis.

Marsas nepaliauja stebinęs mokslininkų. Naujausia NASA specialistus sugluminusi mįslė – štai toks iš Raudonosios planetos zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) atsiųstas visai neraudonas kadras. Jame matyti krateris, kurio dugne – į požemį atsiverianti 20 metrų gylio ertmė. Kaip ji atsirado (o gal net ir kas ją ten paliko) mokslininkai atsakyti kol kas negali.

Žinia, kad naujasis marsaeigis „Curiosity“ nusileis Raudonojoje planetoje rugpjūčio mėnesį, kiek užtemdė faktą, kad ten jau yra jo vyresnysis brolis – marsaeigis „Opportunity“, atlikęs precedento neturinčius šios planetos tyrinėjimus. Jis turi galimybę pabaigti pirmąjį nežemišką maratoną – „Opportunity“ Marso paviršiumi jau nuvažiavo 35 kilometrus, ir iki maratono distancijos ilgio beliko tik 7 kilometrai.

NASA gali neturėti galimybių stebėti savo didžiojo marsaeigio progreso iki pat Marso paviršiaus, kai jis bandys planetoje nusileisti rugpjūčio 6-ąją. „Curiosity“ pavadintas aparatas leisis Gale krateryje, praneša BBC. JAV kosmoso agentūra nusileidimą seks naudodama palydovus, tačiau pagrindinis šiai užduočiai naudojamas įrenginys gali būti netinkamoje dangaus vietoje. Inžinieriai bando įspręsti „Odyssey“ palydovo problemą, o jis nebėra geriausioje stebėjimams orbitoje.

Tyrėjai aptiko požymių, kad vandens kaimyninėje Marso planetoje gali būti nepalyginamai daugiau nei buvo įsivaizduojama iki šiol. Taikydami naują tyrimo metodą (antrinę jonų masės spektrometriją – angl. secondary ion mass spectrometry, SIMS), mokslininkai ištyrė vandens kiekį meteorituose, kurie kildinami iš Marso. Tyrimo rezultatai parodė, kad labai daug vandens turėtų būti ne Marso paviršiuje, o gelmėse – mantijoje.

Snaigės Marse daug mažesnės nei Žemėje, o dydžiu jos labiau primena žmogaus raudonuosius kraujo kūnelius, teigiama naujame tyrime. Tyrėjai analizavo dviejų aplink Marsą skriejančių zondų duomenis ir apskaičiavo snaigių, kuris sudarytos iš anglies dvideginio, o ne vandens, Raudonojoje planetoje dydį, rašo SPACE.com. „Tai labai smulkios dalelės, o ne didelės snaigės“, – teigė tyrimo bendraautorė Keri Cahoy iš Masačusetso technologijų instituto Kembridže.

Uolienų iš Marso nepargabeno jokia kosminė misija, tačiau Raudonosios planetos gabalėliai vis tiek pasiekė Žemę. Gegužės pabaigoje Marso uoliena, telpanti suaugusio žmogaus delne ir padengta blizgia juoda pluta praduota už 43,75 tūkst. JAV dolerių, rašo SPACE.com. „Reikia pažymėti, kad Marsas yra vienas rečiausių dalykų Žemėje“, – teigė Darrylas Pittas, aukcione šį egzempliorių pardavęs prekeivis. Ši uoliena buvo Tisinto meteorito dalis.

Moteris panaši į bangą. Pagal tai, ar ji jaučiasi mylima, jos nuotaika banguoja — tai kyla, tai krinta. Gera jos savijauta atitinka' bangos viršūnę, o pakitusi į blogąją pusę — krentančią bangą. Tai laikinas pokytis. Bangai pasiekus žemiausią tašką, jos nuotaika vėl keisis, ji vėl pasijus gerai, nuotaikos kreivė vėl kils aukštyn. Kai moteris yra bangos viršūnėje, ji jaučiasi kupina meilės, o kai kartu su banga krinta — pradeda jausti vidinę tuštumą ir trokšta ją užpildyti meile.

Hamburge su miesto valdžia suderintos neonacių eitynės virto rimtomis riaušėmis, iki 700 žmonių buvo suimta. Riaušės mieste prasidėjo dar naktį į šeštadienį. Nežinomi asmenys padegė 8 policijos automobilius, priklausančius tvarkos sergėtojams iš Federalinės žemės Šiaurės Reinas-Vestfalija – šie atvyko į Hamburgą saugumui sustiprinti šiandieninių demonstracijų metu. Eitynės virto didelio masto susirėmimais.