Moteris panaši į bangą. Pagal tai, ar ji jaučiasi mylima, jos nuotaika banguoja — tai kyla, tai krinta. Gera jos savijauta atitinka' bangos viršūnę, o pakitusi į blogąją pusę — krentančią bangą. Tai laikinas pokytis. Bangai pasiekus žemiausią tašką, jos nuotaika vėl keisis, ji vėl pasijus gerai, nuotaikos kreivė vėl kils aukštyn.
Kai moteris yra bangos viršūnėje, ji jaučiasi kupina meilės, o kai kartu su banga krinta — pradeda jausti vidinę tuštumą ir trokšta ją užpildyti meile. Būtent tuo metu ji pradeda savo jausmų aiškinimąsi.
Prieš kildama į bangos viršūnę ji lengvai nuslopindavo neigiamus jausmus ar mintis, kad yra per mažai mylima. Su banga krisdama ji duos valią šiems jausmams, ir visa prasiverš i paviršių. Tuo laiku jai labai svarbu kalbėti apie savo rūpesčius ir būti išklausytai ir suprastai.
Mano žmona Bonė sako, kad šitas kritimas jai primena leidimąsi į tamsų šulinį. Leisdamasi į tokį šulinį, moteris tarsi skęsta savo neigiamuose jausmuose. Ją staiga užplūsta begalė netikėtų ir nepaaiškinamų emocijų ir liūdnų minčių. Ji jaučiasi beviltiškai, tardamasi likusi visiškai vieniša, be niekieno pagalbos. Bet kai pasieks dugną ir kai vėl pasijus mylima, jos nuotaikos banga ims kilti į viršų, o ji pati bendraudama skleis meilę ir šilumą.
Moters sugebėjimas mylėti ir būt mylima yra tiesioginis jos dvasinės savijautos atspindys. Jausdamasi nekaip, ji nesugeba būti tokia, kokią ją norėtų matyti partneris. Pasiekusi dugną, ji pasidaro emociškai jautri ir lengvai pažeidžiama, tuomet jai labai reikia meilės. Būtų puiku, jeigu jos draugas tokiais atvejais suprastų, ko jai iš tiesų reikia, o savo ruožtu nekeltų įvairių neprotingų reikalavimų.
KAIP VYRAI REAGUOJA Į BANGAVIMĄ
Vyro mylima, moteris švyti meile ir pasitenkinimu. Dauguma vyrų naiviai tikisi, kad tai truks amžinai. Bet to tikėtis, — vadinasi, manyti, kad ir orai niekad nesikeis, ir saulė švies ištisus metus. Gyvenimas yra nuolatinė kaita: diena keičia naktį, karštis — šaltį, vasara — žiemą, pavasaris — rudenį, ūkanos — giedrą. Taip pat ir su draugyste, nes ir vyrai, ir moterys gyvena pagal savo kaitos ciklus. Vyrai atitolsta, po to priartėja, o moterys tuo metu su banga kilnojasi aukštyn žemyn. Kartu kinta ir jų sugebėjimas mylėti save ir kitus.
Vyras mano, kad moters nuotaikos keičiasi dėl jo kaltės. Kai ji laiminga, jis tai laiko savo nuopelnu, o kai ji nusiminusi, jis irgi jaučiasi esąs už tai atsakingas. Šiuo antruoju atveju jį apima nerimas, nes jis nežino, kaip ją pralinksminti. Vieną akimirką ji laiminga, ir jis mano, kad viską daro gerai, o kitą akimirką ji jau nusiminusi ir liūdna. Jis patiria šoką, nes manė, kad viską daro gerai.
Nebandykite ko nors taisyti
Bilas ir Merė vedę jau šešerius metus. Bilas pastebėjo Merės nuotaikos kritimus ir pakilimus, bet, nežinodamas jų priežasties, bandė ką ne ką taisyti ir taip dar labiau pablogindavo padėtį. Jis manė, kad su jos nuotaikų kaita kažkas ne taip. Bilas bandydavo jai aiškinti, kad ji neturinti jokios priežasties nusiminti. Merė, jausdama, kad jis jos nė kiek nesupranta, tik dar labiau nuliūsdavo. Nors jis manė bandantis jai padėti, iš tikrųjų tik trukdė pasijusti geriau. Kai moteris leidžiasi į savo šulinį, tai jam reikia žinoti, kad ji nenori būt iš ten traukiama, o tik trokšta jo meilės ir palaikymo.
Bilas pasakojo: „Aš nesuprantu savos žmonos Merės. Kelias savaites ji būna nuostabi ir mylinti moteris. Ji tiesiog spinduliuoja meile. Staiga ji pradeda skųstis esą per daug rūpinasi kitais ir aš jos neįvertinąs. Aš juk nekaltas, kad ji nelaiminga. Bandau jai tai paaiškinti, bet tik dar labiau susipykstame."
Kaip ir daugelis vyrų, Bilas darė klaidą, bandydamas sulaikyt ją nuo kritimų ir pakilimų. Jis mėgino ją krintančią gelbėti, traukdamas aukštyn. Bilas nežinojo, kad kai jo žmona leidžiasi žemyn, tai tam, kad vėl pakiltų, jai pirmiau reikia pasiekti dugną. Pradėdama leistis, Merė pirmiausia imdavo manyti, kad per daug dėmesio skiria kitiems. Užuot pabandęs ją meiliai ir širdingai išklausyti, jis stengdavosi ją sugrąžinti atgal, aiškindamas, kodėl ji neturėtų būti tokia nusiminusi.
Moteris, kuri leidžiasi su banga žemyn, tikrai nesitiki ir nenori, kad jai kas nors imtų aiškinti, kodėl jai nereikia to daryti. Jai tereikia, kad ją kas padrąsintų ir išklausytų, pasidalytų jos rūpesčiais ir pasistengtų suprasti, ką ji tuo metu jaučia. Net jeigu vyrui ir ne visai aišku, kodėl jo mylimoji taip pasikeitė, jis turėtų pasiūlyti jai savo meilę, dėmesį ir paramą.
Kas vyrus trikdo
Net ir žinantį, kodėl keičiasi jo žmonos nuotaika, Bilą tie pokyčiai vis dar trikdydavo. Kitą kartą, kai žmona atrodė labai nusiminusi, jis ryžosi ją išklausyti. Jai kalbant stengėsi nesiūlyti įvairių „gudrių" sprendimų ir nebandė jos pralinksminti. Bet po kokių dvidešimties minučių jis įpuolė į neviltį, nes ji nė kiek nepralinksmėjo.
Jis man papasakojo: „Iš pradžių aš ją išklausiau. Kai ji atvirai pasidalijo savo išgyvenimais, tai dar labiau nuliūdo. Atrodė, kad kuo ilgiau aš klausausi, tuo liūdnesnė ji darosi. Aš pasakiau jai, kad nereikėtų taip nusiminti, ir po to mes dar labiau susikirtome." Bilas išklausė Merės, bet vis tiek dar bandė pakeisti jos vidinį nusiteikimą. Jis norėjo, kad ji iškart pasidarytų linksma. Bilas nežinojo, kad kai moteris leidžiasi į savo šulinį, tai nors ir palaikoma nepasijus geriau per vieną akimirką. Atvirkščiai, iš pradžių ji pasijus blogiau. Bet tai yra ženklas, kad vyro pagalba veikia. Jis padeda jai greičiau pasiekti dugną, o vėliau iškilti į paviršių. Toks yra vidinis moters nuotaikų kitimo ciklas.
Bilas buvo sutrikęs, nes ji nepasijuto geriau, nors jis ir išklausė jos. Jam atrodė, kad jis viską tik pablogino. Kad nenutiktų taip, kaip Bilui, vyras turi atsiminti: kartais jo sėkmingai padrąsinta, palaikyta moteris pasidaro dar liūdnesnė. Sužinojęs, jog moters nuotaikai kaip bangai iš pradžių reikia nukristi, kad galėtų pakilti, jis nesitikės moterį staiga vėl pasidarysiant laimingą.
Visa tai sužinojęs, Bilas pasidarė supratingesnis ir pakantesnis Merei. Išmokęs ją paremti sunkiomis akimirkomis, Bilas suprato ir tai, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek laiko ji prabus liūdna, nes kartais ji būdavo nusiminusi ilgiau, o kartais trumpiau.
PASIKARTOJANTYS POKALBIAI IR GINČAI
Kai moteris pasikelia į paviršių ir vėl pasidaro tokia pat mylinti ir linksma, vyras tariasi, kad visa, kas buvo, liko tolimoje praeityje ir daugiau nepasikartos. Bet tai tuščios iliuzijos. Kadangi dabar ji linksma ir gerai nusiteikusi, jis mano, jog ją varginę sunkumai jau užmiršti ir ji nebeturi problemų.
Tos pačios problemos vėl iškyla jos bangai leidžiantis. O kai jos iškyla, jis ima nekantrauti, nes mano, kad viskas jau buvo išsiaiškinta. Nieko nenumanydamas apie jos nuotaikų kaitos ritmiškumą, jis negali suprasti, kodėl vėl grįžtama prie to paties.
Kai vėl iškyla tos pačios neišsprendžiamos moters problemos, vyras į tai
reaguoja tokiais žodžiais:
1. „Kiek kartų gali kartotis vis tas pats?"
2. „Visa tai aš girdėjau ir seniau."
3. „Aš maniau, kad tai mes jau išsiaiškinome."
4. „Kada tu visa tai paliksi ramybėje?"
5. „Aš nenoriu vėl svarstyti to, kas jau buvo išsiaiškinta."
6. „Tai nesąmonė! Mes vėl svarstome tą patį."
7. „Kodėl tau visą laiką iškyla tiek problemų?"
Kai moteris nusileidžia į savo šulinį, išryškėja jos slaptosios negandos. Jos gali būti susijusios su dabartimi, bet dažniausiai ją slegia praeities ar vaikystės išgyvenimai. Visa, kas buvo užspausta, dabar išlenda į viršų. Štai tie jausmai ir nuotaikos, kurie ją labiausiai kankina nusileidus į savo šulinį.
ŽENKLAI, KURIE ĮSPĖJA VYRUS, KAD MOTERIS RENGIASI LEISTIS Į ŠULINĮ ARBA KAD JAI KAIP NIEKAD REIKIA MEILĖS
Jos savijauta / Ką ji tuo metu gali sakyti
Priblokšta - „Dar tiek daug reikia padaryti."
Įsižeidusi - „Tik aš viską darau."
Susirūpinusi - „0 kaip dėl to..."
Sumišusi - „Aš nesuprantu, kodėl ..."
Išsekusi- „Aš nebeįstengiu nieko daryti."
Nusivylusi - „Aš nežinau, ką daryti."
Pasyvi - „Man tai nesvarbu, daryk kaip nori."
Reikalaujanti - „Tu turėtum..."
Nesutinkanti - „Ne, aš nenoriu..."
Nesutinkanti - „Ką tu nori tuo pasakyti?"
Kontroliuojanti - „Ar tu jau padarei?.."
Priekaištaujanti - „Kaip tu galėjai užmiršti?.."
Jausdama, kad ją supranta ir palaiko sunkiais laikotarpiais, ji pasiners į savo šulinį ir išlįs iš jo lauk nekonfliktuodama ir dėl to nekentėdama. Tikra laimė gyventi, kai susiklosto tokie tarpusavio santykiai.
Moteriai, kai ji tūno savo šulinyje, vyro parama yra puiki dovana, už kurią ji tikrai bus jam dėkinga. Ilgainiui jai pavyks atsikratyti ramybės neduodančių praeities atsitikimų poveikio. Aišku, jos nuotaika banguos, bet ne taip, kaip anksčiau, kai užgoždavo jos mylinčią prigimtį.
KAIP SUPRASTI MOTERS NORĄ BŪTI REIKALINGAI
Mano vedamose paskaitose Tomas taip skundėsi: „Prasidėjus mūsų draugystei su Suzena, ji atrodė tokia tvirtavalė, bet po kurio laiko staiga pasidarė labai jautri, ir jai prireikė mano padrąsinimo. Aš patikinau, kad ją myliu ir kad ji man labai svarbi. Po ilgų kalbų viskas susitvarkė, bet praėjus gal mėnesiui ji vėl pasijuto taip pat. Atrodė, lyg visai nebūtų girdėjusi, ką aš jai pirmą kartą sakiau. Mane apėmė neviltis matant, kad visi mano bandymai jai padėti žlugo, ir mes smarkiai susiginčijome."
Tomas labai nustebo, sužinojęs, kad dauguma vyrų elgiasi taip pat. Kai Tomas susipažino su Suzena, ji buvo bangos viršūnėje. Suzenos meilė Tomui visą tą laiką augo. Po to ji su banga leidosi žemyn, pasijuto liūdna ir pažeidžiama. Netvirtai jausdamasi ji pareikalavo daugiau dėmesio.
Tai buvo jos grimzdimo pradžia. Tomas nesuprato, kodėl ji taip staiga pasikeitė, bet po intensyvaus pokalbio, kuris truko valandas, Suzena pasijuto daug geriau. Tomas užtikrino ją, kad myli ir supranta, ir Suzena vėl kilo aukštyn. Širdyje ji buvo rami ir laiminga.
Tuomet Tomas manė, kad jie sėkmingai išsprendė iškilusią problemą. Bet po mėnesio Suzena vėl pasijuto taip pat, kaip ir pirmąjį kartą. Šįsyk Tomas nebuvo toks jautrus ir supratingas. Baigėsi jo kantrybė. Jis stebėjosi, kodėl ji abejoja juo, nors jis jau patikino ją mylįs prieš mėnesį. Bandydamas pasiteisinti, Tomas kaltino ją už tai, kad jai reikia to patikinimo. Dėl to jie dar labiau susipyko.
Patvirtinančios išvados
Sužinojęs, kad moterys elgiasi kaip bangos, Tomas suprato Suzenos norą būti reikalingai ir jos netikrumą esant įgimtą ir nevaldomą. Kaip jis galėjo būti toks naivus ir tikėtis, kad jo meilės kupinas atsakas paveiks giliausius vidinius Suzenos jausmus ir ji iš karto pasijus geriau?
Išmokęs paremti Suzeną, Tomas padėdavo jai greičiau pakilti, ir ankstesni jų nesutarimai baigėsi. Tomas padrąsėjo, sužinojęs tris svarbius dalykus.
1. Vyro meilė ir parama negali iš karto pakeisti moters vidinių jausmų ir išspręsti jos problemos. Jo meilė užtikrina jai saugų nusileidimą į savo šulinį. Naivu būtų manyti, kad moteris mylės visada taip pat stipriai. Jis gali tikėtis iškilsiant vis tas pačias problemas daug kartų. Jie galės kaskart greičiau tai pergyventi, jei jis suteiks jai paramą.
2. Moteris leidžiasi į šulinį ne dėl vyro kaltės. Savo supratingumu jis nepadės jai to išvengti, bet gali padėt jai greičiau tai pergyventi.
3. Moteriai būdinga spontaniškai pakilti po to, kai ji jau pasiekia dugną. Vyras neturėtų bandyt to pakeisti. Ji nėra „sugedusi", jai tik reikia meilės, kantrybės ir atjautos.
KAI MOTERIS NESIJAUČIA SAUGI SAVO ŠULINYJE
Moters polinkis kilnotis su banga išryškėja tada, kai ji ypač artimai bendrauja su vyru. Jai reikia jaustis saugiai. Kitaip ji visomis išgalėmis stengsis vaizduoti, kad viskas yra gerai, ir bandys slėpti savo neigiamus jausmus.
Kai moteris nesijaučia saugi tiek, kad galėtų leistis į savo šulinį, tai jai belieka dvi išeitys: vengti artumo ir sekso arba slopinti savo jausmus alkoholiu, persivalgymu, persidirbimu arba per dideliu rūpinimusi kuo nors kitu. Bet kad ir kaip ji stengtųsi, neigiami jausmai ir emocijos vis tiek iškils į paviršių ir, beje, nesuvaldomai ir triukšmingai.
Jūs turbūt esate girdėję apie sutuoktinius, kurie niekada nesiginčija ir nesipyksta, o paskui staiga didelei visų nuostabai nusprendžia išsiskirti. Daugeliu iš šių atvejų moteris slopina savo neigiamus jausmus, kad išvengtų barnių ir kivirčų. Galiausiai ji nustoja mylėti. Užgniaužus neigiamus jausmus, užgniaužiami ir teigiami, ir meilė miršta. Barnių vengimas yra pagirtinas dalykas, bet tik ne tokia kaina. Devintame skyriuje mes aiškinsimės, kaip galima išvengti barnių neslopinant neigiamų jausmų.
Emocinis apsivalymas
Nuotaikos bangos atoslūgis yra tinkamiausias metas moters emociniam apsivalymui. Be tokio apsivalymo moteris pamažu netenka sugebėjimo mylėti ir ugdyti savo meilę. Jos prigimtinis bangavimas sutrikdomas, ir ilgainiui ji pasidaro bejausmė ir beaistrė visam laikui.Kai kurios moterys, vengiančios dalytis savo neigiamomis emocijomis ir nepripažįstančios įgimto bangavimo ciklo, patiria priešmenstruacinį sindromą (PMS). Yra labai glaudus ryšys tarp PMS ir nesugebėjimo atsikratyti neigiamų jausmų. Kai kurios moterys, išmokusios atskleisti savo jausmus, pajuto, kad PMS simptomai išnyko. Vienuoliktame skyriuje mes aptarsime, kaip reikia dalytis neigiamomis emocijomis.
Net ir tvirta, savimi pasitikinti moteris turi retkarčiais pasinerti į savo šulinį. Vyrai yra įsitikinę, kad jeigu jų draugei puikiai sekasi darbe, tai jai nereikės tokių emocinių apsivalymų. Nieko panašaus.
Dirbančios moters visą laiką tyko stresas ir emocijų sumaištis. Jai nenumaldomai norisi išlieti savo jausmus. Lygiai taip stiprėja vyro troškimas atsitolinti, kai jis dažniau patiria darbo sukeliamą stresą.
Buvo atlikti bandymai ir nustatyta, kad moters vidinio nusiteikimo kaitos ciklas trunka nuo dvidešimt vienos iki trisdešimt penkių dienų. Niekas netyrinėjo, kiek dienų trunka vyrų artumo-tolumo ciklas, bet turbūt tiek pat, kiek ir moterų. Tas moters ciklas nebūtinai sutampa su jos menstruacijų ciklu, bet jo vidurkis yra maždaug dvidešimt aštuonios dienos.
Darbe moteris gali atsiriboti nuo neigiamų emocijų, bet, grįžus namo, jai būtina vyro atjauta, ir kiekviena moteris ją vertina.
Svarbu žinoti, kad pasinėrimo į šulinį tendencija nedaro didesnės įtakos jos darbo rezultatams, bet labai atsiliepia tarpusavio santykiams su vyru, ypač jeigu jie itin artimi.
Kaip vyras galėtų padėti į šulinį panirusiai moteriai
Protingas vyras išmoksta tinkamai elgtis, kai reikia padėt moteriai pasijusti saugiai jos nuotaikos bangai kylant ir krintant. Jis numaldo norą ją teisti, ko nors reikalauti ir mokosi teikti jai paramą. Atlyginimas jam yra puikūs tarpusavio santykiai, metų metus lydimi meilės ir supratimo.
Jam reikės iškęsti daugelį emocinių audrų ir sausrų, bet atlygis už tai bus nepalyginamai didesnis. Vyras, kuris to nesupras, irgi kentės dėl emocinių audrų ir sausrų, bet jam neišmanant, kaip reikia elgtis, kai moteris yra savo šulinyje, jų meilė nustos augti, o galiausiai ir išblės.
KAI JI NUSILEIDŽIA Į ŠULINĮ, O JIS ĮLENDA Į OLĄ
Haris pasakojo: „Aš išbandžiau visa tai, ko jūs mane išmokėte. Viskas buvo gerai. Mes pasidarėme tokie artimi. Aš buvau devintame danguje. Tada nei iš šio, nei iš to mano žmona Ketė ėmė skųstis, kad aš per ilgai žiūriu televizorių. Ji pradėjo elgtis su manim kaip su mažu vaiku. Mes rimtai susipykome. Nežinau, kas atsitiko. Mums taip puikiai ėjosi."
Tai pavyzdys, kas gali atsitikti, vienu metu veikiant gumos juostelės ir bangos modeliui. Išklausęs paskaitos, Haris išmoko būti daug dėmesingesnis ir jautresnis negu kada nors anksčiau. Ketė buvo nustebinta. Ji negalėjo tuo patikėti. Jie labai suartėjo. Jos nuotaikos banga kilo. Tai truko porą savaičių, ir tada Hariui pasitaikė praleist vieną naktį prie televizoriaus. Jis pernelyg priartėjo, ir jam reikėjo atsitolinti pabūnant vienumoje.
Kai Haris atsitolino, Ketė pasijuto įskaudinta. Jos nuotaikos banga pradėjo kristi. Ji pamatė jį tolstant ir pamanė, kad jų patirtas artumas nebepasikartos. Prieš dvi savaites viskas buvo taip, kaip ji norėjo, o dabar, jos manymu, viskas baigėsi. Toks artumas, kokį ji juto šias porą savaičių, buvo jos slapčiausia svajonė nuo tada, kai ji buvo maža mergaitė. Hario atsitolinimas ją sukrėtė. Jai, kaip mažai mergaitei, tai buvo tas pats, kas iš pradžių duoti vaikui saldainį, o paskui jį atimti.
Marsiečių ir Veneriečių logika
Marsiečiui būtų sunku suprasti, kodėl Ketė taip nusivylė ir įsižeidė. Marsietis samprotautų taip: „Aš buvau toks geras tau pastarąsias dvi savaites. Argi nenusipelniau už tai atlygio? Aš tauatidaviau visą savo laiką, dabar noriu truputį laiko skirti sau. Šiuo metu turėtum daug labiau pasitikėti manimi ir mano meile negu bet kada seniau."
Pagal Veneriečių logiką įvykis vertinamas visai kitaip: „Šitos dvi savaitės buvo tokios nuostabios. Aš atsivėriau tau kaip niekad lig tol. Prarasti tavo dėmesį, kupiną meilės, dabar man daug skaudžiau negu bet kada seniau. Aš ėmiau vis labiau atsiverti, o tu staiga pradėjai tolti nuo manęs."
Kaip atgyja praeities išgyvenimai
Baimindamasi būti užgauta, Ketė daugelį metų praleido apsišarvavusi nepatiklumu ir uždarumu. Bet per pastarąsias dvi meilės savaites ji pasidarė tokia atvira, kokia nebuvo buvus nuo brandos pradžios. Hario remiama ji galėjo saugiai prisiminti savo praeities jausmus.
Bet netikėtai ji pasijuto tarsi maža mergaitė, kai jos tėtis būdavo per daug užsiėmęs ir negalėdavo su ja bendrauti. Praeityje patirtas pyktis ir bejėgiškumas nukrypo į Hario televizoriaus žiūrėjimą. Jeigu šie seni jausmai nebūtų iškilę, Ketė nė kiek nesipiktintų Hario noru pažiūrėti televizorių.
Bet kadangi jos seni jausmai iškilo į paviršių, tai kai jis žiūrėjo televizorių, ji pasijuto įskaudinta. Jos giluminiai jausmai atgijo, vos tik atsiradus galimybei pasidalyti savo nuoskauda. Jei Ketė krisdama su banga pasiektų dugną, tai po to pasijustų daug geriau ir ramiau. Ji vėl būtų linkus patikėti vyro artumu, net ir žinodama, kad ją netrukus įskaudins jo neišvengiamas laikinas pasitraukimas.
Kai užgaunami jausmai
Bet Haris nesuprato, ko ji užsigavo. Jis pasakė, kad jai nėra jokio reikalo jaustis įskaudintai. Ir ginčas prasidėjo. Toks pasakymas yra blogiausia, ką vyras gali sugalvoti. Tai skaudžiau, negu draskyti neužgijusią žaizdą.
Kai moteris jaučiasi įskaudinta, ji kalba taip, tarsi kaltintų. Bet jeigu ji jam rūpės ir jis bandys ją suprasti, visi priekaištai išnyks. Mėginimas aiškinti jai, kodėl ji neturėtų jaustis įskaudinta, tik viską pablogins.
Kartais, kai moteris jaučiasi įskaudinta, mintyse ji net gali sutikti su tuo, kad neturėtų taip jaustis. Bet emociškai ji vis dar jaučiasi įskaudinta ir visai nenori girdėti jo sakant, kad ji neturinti jaustis įskaudinta. Jai tereikia, kad jis suprastų, kodėl ji taip jaučiasi.
Dėl ko kovoja vyrai ir moterys
Haris visiškai nesuprato Ketės elgesio. Jis manė, kad ji reikalauja pamiršti televizorių visiems laikams. Ketė neliepė to daryti. Ji tenorėjo, kad jis žinotų, kaip tai ją įskaudino.
Moterys instinktyviai žino, kad jeigu jų skausmas atjaučiamas, tai jos gali patikėt partneriui bet ką daryti savo nuožiūra. Kai Ketė pasidalijo savo skausmu, ji tik norėjo būti išgirsta ir patikinta, kad jis nepavirto senuoju bejausmiu Hariu, prilipusiu prie televizoriaus ekrano.
Žinoma, Haris turėjo teisę žiūrėti televizorių, kaip ir Ketė — būti nusiminusi. Jai reikėjo paramos — kad kas nors ją išklausytų ir suprastų. Haris nenusikalto, kad žiūrėjo televizorių, o Ketė nekalta dėl to, kad nusiminė.
Kadangi Haris nenumanė apie Ketės bangą, tai palaikė jos elgesį nesąžiningu. Jam pasirodė, kad žiūrėdamas televizorių nuolat ją skaudins. Jis pasidarė irzlus ir galvojo, jog negali būti artimas ir mylintis visą laiką!
Taigi Haris manė, kad skirdamas truputį laiko sau ir televizoriaus žiūrėjimui, ją skaudina. Jis kovojo dėl savo teisės žiūrėti televizorių, o Ketei tereikėjo būti išgirstai. Ji kovojo dėl teisės jaustis įskaudintai ir nusiminusiai.
UŽGLAISTYTI KONFLIKTUS PADEDA SAVITARPIO SUPRATIMAS
Haris tikrai buvo per daug naivus, tikėdamasis, kad per dvi meilės savaites išgaruos visas Ketės pyktis, pažeminimas ir bejėgiškumas, kaupęsis ištisus dvylika metų. Taip pat ir Ketė naiviai tikėjo, kad Haris gali skirti visą savo dėmesį tik jai ir šeimai, nepasilikdamas laiko atsitolinimui ir pabuvimui vienumoje.
Kai Haris pradėjo tolti, tuo pagreitino Ketės bangos sudužimą. Jos seniau užgniaužti jausmai ėmė kilti į paviršių. Ji reagavo ne tik į tos nakties Hario televizoriaus žiūrėjimą, bet ir į metų metus trukusį jausmų slopinimą. Jų nesutarimas didėjo, kol peraugo į barnį. Po dviejų valandų barnio jie nustojo kalbėtis.
Išsiaiškinę šio konflikto tikrąsias priežastis, jie susitaikė. Haris suprato, kad jo atsitolinimas Ketei sukėlė norą emociškai apsivalyti. Ji norėjo pakalbėt apie savo jausmus. Haris nustebo, sužinojęs, kad ji ginčijosi su juo dėl to, jog norėjo būti išklausyta, tuo tarpu kai jis ginčijosi dėl teisės būti laisvas. Jis sužinojo, kad, pritardamas jos norui būti išklausytai, suteiks jai galimybę pritarti jo poreikiui būti laisvam.
Ketė suprato, kad Haris nenorėjo įžeisti jos jausmų. Be to, ji sužinojo, kad nors jis atsitolina nuo jos, bet sugrįš ir jie vėl galės būti tokie pat artimi. Ketė suvokė, jog per didelis jų artumas privertė jį atsitolinti. Ji sužinojo savo nuoskauda privertusi jį pasijust kontroliuojamą. Haris tenorėjo, kad ji jam nenurodinėtų, ką reikia daryti.
Ką vyras gali daryti, kai jis negali klausytis
Haris paklausė: „Ką man daryti, jeigu aš tuo metu negaliu jos išklausyti, nes man reikia patūnoti oloje? Kartais bandau jos klausytis, bet tik susinervinu."
Aš užtikrinau jį, kad tai visiškai normalu. Kartais, kai jai reikia išsikalbėti, jis negali jos išklausyti, nes tuo metu turi atsitolinti. Jis negali duoti jai to, ko jai reikia. Haris sutiko su tuo ir pasakė: „Taip, tai teisybė. Kai aš noriu atitolti, ji pradeda savo kalbas."
Kai vyras nori atsitolinti, o moteris išsipasakoti, tai, bandydamas išklausyti ją, jis tik pablogins padėtį. Truputį paklausęs, jis greičiausiai pasmerks ją ir pratrūks pykčiu arba pasijus labai pavargęs ir abejingas, o ji tik dar labiau nusimins. Štai trys patarimai, kurie gali padėti vyrui, kai jis nesugeba klausytis moters su atsidavimu, meile ir pagarba.
TRYS PATARIMAI, KAIP VYRUI, NORINČIAM ATSITOLINTI, PAREMTI MOTERĮ
1. Pripažinkite savo galimybių ribas
Pirmiausia turite pripažinti, kad jums reikia retkarčiais atsitolinti, ir nieko čia nepadarysi. Kad ir kaip ją mylėtumėt, negalite įdėmiai jos klausytis. Nebandykite to daryti, jeigu jaučiate, kad nesugebėsite.
2. Supraskite jos skausmą
Toliau jūs turite suprasti, kad šiuo metu jai reikia daugiau, negu jūs galite duoti. Jos skausmas yra visiškai teisėtas. Nekaltinkite jos dėl per didelių reikalavimų ar dėl to, kad ji jaučiasi įskaudinta. Skaudu būti paliktai, kai reikia vyro meilės. Jūs nekaltas, kad norite daugiau laisvės, kaip ir ji nekalta dėl to, kad nori daugiau artumo. Nesibaiminkite, kad ji nustos jumis tikėti ar kad neatleis jums. Ji labiau jumis pasitikės ir atleis, jeigu ji jums rūpės ir jus ją užjausite.
3. Venkite ginčų ir nuraminkite ją
Atjausdamas jos skausmą, jūs neversite jos pasijusti kalta dėl nevilties ir nuoskaudos jausmo.Pagelbėdamas taip, kaip jai reikia, išvengsite bręstančio ginčo. Užtikrinkite ją, kad būtinai sugrįšite ir tada rūpinsitės ja taip, kaip priklauso.
Ką jis gali pasakyti, užuot pradėjęs ginčytis
Haris visiškai teisėtai nori pabūti vienas ar pasižiūrėti televizorių, o Ketė nori jaustis taip, kaip ji tuo metu trokšta. Užuot kovojęs dėl savo teisės žiūrėti televizorių, jis gali pasakyti jai ką nors tokio: „Aš suprantu, kad tu šiuo metu nusiminusi, o aš kaip tik dabar noriu ramiai pasižiūrėti televizorių. Kai pasijusiu geriau, galėsime pasikalbėti." Tai suteiks jam galimybę pasižiūrėti televizorių, o kartu nusiraminti ir pasirengt išklausyti draugės skundų jos nekaltinant.
Jai gali nepatikti toks jo pasakymas, bet ji jaus jam pagarbą. Žinoma, ji trokšta, kad jis mylėtų ją ne mažiau, kaip visada, bet jeigu jis nori atsitolinti, tai yra jo teisė. Jis negali duoti to, ko neturi. Dabar jis tegali išvengti padėties pablogėjimo. Taigi abu turi gerbti vienas kito poreikius. Jis paskirs laiko sau, o paskui sugrįžęs galės duoti tai, ko jai reikia.
Kai vyras negali išklausyti moters skaudžių minčių, nes jam reikia atsitolinti, jis gali pasakyti: „Aš suprantu, kad tu jautiesi įskaudinta, ir man reikia laiko apie tai pagalvoti. Padarykime trumpą pertraukėlę." Vyrui bus daug geriau taip atsiprašius nustot klausytis, negu bandyt aiškinti, kad ji neturėtų jaustis įskaudinta.
Ką ji gali padaryti, užuot pradėjusi ginčytis
Išgirdusi šią rekomendaciją, Ketė pasakė: „Gerai, bet ką man daryti, kai jis lindi oloje? Aš suteikiu jam laisvę, o ką už tai gaunu?"
Ketė gauna geriausia, ką tuo metu jis gali pasiūlyti. Nereikalaudama, kad jis jos išklausytų, kai jai norisi kalbėti, Ketė gali išvengti daug didesnės problemos. Antra vertus, jis jai suteiks didesnę paramą, kai tik išlįs iš olos.
Prisiminkime, kad vyras po to, kai atitolsta, tarsi gumos juostelei tempiantis, grįžta labiau mylintis ir atsidavęs nei prieš tai. Tada jis puikiausiai gali klausytis. Tai visų geriausias laikas jai pradėti pokalbį.
Vyro noro pabūti oloje nereikia laikyti draudimu apskritai kalbėti. Vadinasi, nedera reikalauti, kad jis klausytųsi, kai tik jūs užsimanote kalbėti. Ketė suprato, kad vyras kartais negali nei kalbėti, nei klausytis, o kartais puikiai tai sugeba.
Labai svarbu parinkti tinkamą laiką. Jai anaiptol nereikia užmiršti apie pokalbius su juo visiems laikams, bet juos pradėti tinkamu laiku. Ketė suvokė ir tai.
Kai vyras atsitolina, reikia ieškot kitų aplinkinių paramos. Jeigu Ketei norisi pasikalbėti, o Haris negali jos išklausyti, tai ji galėtų daugiau bendrauti su draugais. Vyrui per sunku būt vieninteliu meilės ir paramos šaltiniu. Kai moters banga sudūžta, o jos vyras tuo metu tūno oloje, natūralu, kad ją paremia kas nors kitas. Kitaip ji jaustųsi bejėgė ir kaltintų savo vyrą.
KAIP GALI ATSIRASTI PROBLEMŲ DĖL PINIGŲ
Krisas pasakojo: „Aš jaučiuosi beviltiškai. Kai mes susituokėme, buvome labai neturtingi. Abu sunkiai dirbome, ir mums vargiai užtekdavo pinigų mokesčiams ir nuomai. Kartais mano žmona Pemė skųsdavosi sunkiu gyvenimu. Aš ją puikiai supratau. Bet dabar mes turtingi. Abu padarėme puikią karjerą. Kaip ji gali ir toliau skųstis ir jaustis nelaiminga? Kitos moterys viską atiduotų, kad tik atsidurtų jos vietoje. Mes be paliovos kivirčijamės. Būdami neturtingi jautėmės daug laimingesni; dabar mums neliko nieko kita, kaip tik išsiskirti."
Krisas nežinojo, kad moterys panašios į bangas. Beje, kai jie buvo tik ką vedę, Pemės banga kartkarčiais irgi ištikšdavo. Tuomet jis ją išklausydavo ir puikiai suprasdavo. Jam buvo lengva suprasti jos jausmus, mat ir jo jausmai buvo tokie pat. Jo manymu, Pemei derėjo būt nusiminusiai, nes jiems trūko pinigų.
Pinigai nepatenkina emocinių poreikių
Marsiečiai mano, kad pinigai gali išspręsti visas problemas. Kai Krisas ir Pemė buvo vargšai ir sunkiai dirbo, kad sudurtų galą su galu, jis ją išklausydavo, atjausdavo jos skausmą ir stengdavosi uždirbt kuo daugiau pinigų, kad išvaduotų ją iš nevilties. Pemė jautė, kad jis tikrai ja rūpinasi.
Bet kai jų gyvenimas fantastiškai pagerėjo, ji ir toliau kartkarčiais nuliūsdavo. Krisas nesuprato, kodėl ji vis dar nelaiminga. Jis manė, kad dabar Pemė turėtų būti laiminga visą laiką, juk jie turtingi. Paradoksalu, bet kuo jie darėsi turtingesni, tuo labiau pykosi ir nesutarė.
Kai jie buvo vargšai, pagrindinis jos rūpestis buvo pinigų stygius, bet kai jie pasidarė be galo turtingi, jos dėmesys nukrypo į tai, ko jai trūko emociškai. Jos elgesys natūralus ir suprantamas.
Turtingai moteriai sunkiau gauti leidimą būti liūdnai
Aš prisimenu vieną eilutę iš kažkokio straipsnio: „Turtinga moteris gali sulaukti užuojautos tik iš turtingo psichiatro." Kai moteris turi daug pinigų, žmonės (ir ypač jos vyras) nepripažįsta jai teisės būti nusiminusiai. Jai neleidžiama elgtis kaip bangai, kilnotis aukštyn ir žemyn. Jai negalima rodyti savo neigiamų jausmų ar šiaip reikalauti ko nors daugiau bet kurioje gyvenimo srityje.
Manoma, kad turtingos moters gyvenimas yra tiesiog puikus, palyginti su tuo, koks jis būtų nesant jai taip fantastiškai aprūpintai. Taip manant ne tik kad prasilenkiama su tikrove, bet ir parodoma nepagarba turtingai moteriai. Kad ir kokia būtų moters visuomeninė padėtis ar kitos aplinkybės, ji turi turėt teisę būti liūdna ir leisti savo savijautos bangai ištikšti.
Krisas nustebo, sužinojęs, kad galėjo suteikti savo žmonai visišką laimę. Jis prisiminė, kaip pritardavo žmonos išgyvenimams, kai jie buvo neturtingi, tad ir dabar jis puikiausiai galėjo tai daryti. Padėtis nebuvo beviltiška: Krisas suprato tiesiog nežinojęs, kaip jai padėti. Jis nuėjo visiškai klaidingu keliu, manydamas, kad pinigai padarys ją laimingą, kai jai iš tikrųjų tereikėjo jo rūpinimosi ir supratimo.
JAUSMAI - TAIP PAT SVARBŪS
Jeigu moteris, kai yra nusiminusi, nesijaučia suprasta, tai ji niekada negali pasijusti visiškai laiminga. Kad pasijustų laiminga, jai reikia pasinerti į šulinį, pasiekti dugną ir atsipalaiduoti nuo visų susikaupusių emocijų. Tai natūralus ir gydantis procesas.
Jeigu mes jaučiame meilę, laimę, pasitikėjimą ir dėkingumą, tai retkarčiais turime jausti pyktį, liūdesį, baimę ir gailestį. Moteris pasigydo nuo neigiamų jausmų, nusileisdama į savo šulinį.
Vyrui irgi reikia patirti neigiamų jausmų, kad galėtų patirti teigiamų. Oloje tūnantis vyras kaip tik ir patiria tuos neigiamus jausmus. Vienuoliktame skyriuje mes aiškinsimės, kaip atsikratyti neigiamų jausmų ir vyrams, ir moterims.
Kai moters savijauta yra bangos viršūnėje, jai užtenka to, ką turi. Bet bangai nukritus, moteris pradeda išgyventi dėl to, ko jai trūksta. Gerai nusiteikusi, ji mato tik geruosius šio gyvenimo aspektus. Bet kai ji kartu su banga leidžiasi, jos meilės vizija apniunka, ir ji pradeda kreipti dėmesį į tai, ko jai trūksta šiame gyvenime.
Kaip stiklinė su vandeniu gali atrodyti arba artipilnė, arba pustuštė, nelygu kaip į ją pažiūrėsimo, taip ir aukštyn kylančiai moteriai gyvenimas atrodo puikus. Leisdamasi žemyn ji mato tuštumą. Į tuštumą, kurios nepastebi kildama, ji atkreipia visą savo dėmesį krisdama.
Nežinodami, kad moterys — tai nelyginant bangos, vyrai nesupranta jų elgesio ir nemoka joms pagelbėti. Jie susinervina, kai iš pažiūros atrodo, kad viskas gerėja, o tarpusavio santykiai blogėja.; Vyras, kuris atsimena šį moters ypatumą, visada gali skirti savo partnerei tą meilę, kurios ji verta, kai jai to labiausiai reikia.
dykai.lt
