Žinia, kad naujasis marsaeigis „Curiosity“ nusileis Raudonojoje planetoje rugpjūčio mėnesį, kiek užtemdė faktą, kad ten jau yra jo vyresnysis brolis – marsaeigis „Opportunity“, atlikęs precedento neturinčius šios planetos tyrinėjimus.
Jis turi galimybę pabaigti pirmąjį nežemišką maratoną – „Opportunity“ Marso paviršiumi jau nuvažiavo 35 kilometrus, ir iki maratono distancijos ilgio beliko tik 7 kilometrai.
Tiesa, kai „Opportunity“ nusileido Marse 2004 metais, niekas nė nesvajojo, kad marsaeigis taps ilgų distancijų bėgiku – buvo numatyta, kad jis nuvažiuos maždaug 600 metrų nuo nusileidimo vietos. Tiesa, prieš tai jis kosmine erdve turėjo nuskristi 455 milijonus kilometrų.
Dulkių audros buvo sumažinusios jo fotoelementų galią tiek, kad marsaeigis buvo beveik nustojęs veikti, o priekinio rato pavaros gedimas privertė dalį kelio važiuoti atbuline eiga.
Marsaeigio pagrindinė užduotis buvo ieškoti požymių, kad senovėje Maro paviršiumi tekėjo vanduo. Šiandien Raudonoji planeta – sausa dykuma su plonu atmosferos sluoksniu, kurioje neišgyventų beveik visos žinomos gyvybės formos. Tačiau prieš milijardus metų šis pasaulis galėjo būti visai kitoks. Daugelis mokslininkų mano, kad Marse buvo šilčiau, drėgna, taigi aplinka buvo palankesnė gyvybei.
„Opportunity“, kaip ir daugelis ilgų distancijų bėgikų, neskuba. Per dieną jis keliauja tik 50 – 100 metrų. Tai suteikia laiko sustoti ir apsidaryti aplink, gal pavyks pastebėti ką nors neįprasta. Ir padaryti daug nuotraukų – neseniai jis pasiuntė šimtas tūkstantąją nuotrauką – nuostabią panoramą.
Pirmą kartą vandens požymių pavyko užfiksuoti netoli nusileidimo vietos, prie Erelio kraterio, kur uolienos, atrodo, susiformavo sekliame ežere. Per kitus ketverius metus „Opportunity“ aptiko ir didesnių bei gilesnių kraterių bei daugiau įrodymų, kad Marso istorijoje buvo drėgnesnių laikotarpių. Tačiau taip pat ir tai, kad senovės ežerų vanduo galėjo būti per rūgštus gyvybei.
Šiuo metu „Opportunity“ yra netoli „Endeavour“ kraterio – 22 km pločio ir kelių šimtų metrų gylio duobės.
Tačiau prie šio kraterio pavyko rasti ir įdomių dalykų – pasirodė, kad nuosėdinėse uolienose, per kurias jis važiavo, yra magnio, geležies ir kalcio sulfatų – mineralų, kurie galėjo susiformuoti vandenyje. O uolienų plyšiai buvo užpildyti gipso – jis galėjo atsirasti, kylant gruntiniam vandeniu ir jam užpildant įtrūkimus, o vandeniui išgaruojant lieka kalcio sulfatas. Tai kol kas yra geriausias rastas įrodymas, kad Marse kažkada buvo skysto vandens.
Bet „Oportunity“ maratono distancija dar nebaigta. Galbūt ji virs ir ultramaratonu.
