marsaeigis

NASA marsaeigis „Perseverance“ iš antro mėginimo sugebėjo paimti Raudonosios planetos uolienos mėginį, kuris vėliau bus pargabentas į Žemę ir ištirtas mokslininkų, patvirtino JAV kosmoso agentūra. Pirmasis mėginimas atlikti šią procedūrą rugpjūčio 5 dieną nepavyko, nes uoliena pasirodė esanti pernelyg trapi ir aparato grąžtas negalėjo jos pasemti. Tačiau rugsėjo 1-ąją gauti duomenys rodė, kad per antrą bandymą mėginį tikriausiai pasisekė paimti.

Reta proga pasidairyti po Marsą – per beveik tris mėnesius trukusią savo misiją Raudonojoje planetoje kinų marsaeigis užfiksavo įspūdingus vaizdus. Marse kursavo dar gegužę savo misiją pradėjęs pirmasis kinų marsaeigis „Zhurong“. Raudonojoje planetoje saulės energija varomas, 240-ies kilogramų aparatas jau praleido 92 dienas ir surinko 10 gigabaitų medžiagos apie šią planetą.

NASA marsaeigis „Perseverance“ panaudojo grąžtą Marso paviršiui tyrinėti, bet per pirmąjį bandymą nesugebėjo surinkti uolienų mėginių, kurie turėtų būti per vėlesnes misijas parskraidinti į Žemę ir išanalizuoti mokslininkų. JAV kosmoso agentūra penktadienį paskelbė nuotraukų, kuriose šalia marsaeigio matyti krūvelė uolienų dulkių ir išgręžta skylė. Tačiau aparato į Žemę atsiųsti duomenys parodė, kad mėginimas paimti pirmąjį uolienų mėginį ir sudėti jį į sandarią titaninę kapsulę nepavyko.

Netrukus Marsą pažinsime dar geriau – 90 dienų gyvybės čia ieškojęs Kinijos erdvėlaivis po savaitės pradės antrąją misijos raudonojoje planetoje dalį. O joje kinai pasitelks nuotolinio stebėjimo įrenginius, kurie leis pažinti planetą dar nuodugniau.    Erdvėlaivio inžinierius Li Chunlai pasakoja: „Dabar mes kliaunamės marsaeigio galimybėmis. Jis turi šešis tyrinėjimo prietaisus – kameras, spektrometrus ir meteorologinius įrenginius.

Dar vienu žingsniu arčiau galimybės Marse kvėpuoti deguonimi. Marsaeigiui „Atkaklumas“ Raudonojoje planetoje pavyko išgauti pirmąjį deguonies mėginį.  Skrudintuvo dyžio prietaisas „Moxie“, esantis paties marsaeigio viduje specialiu „grąžtu“ pragręžia paviršių ir tiesiog ištraukia mėginį. Tuomet jis įdedamas į specialią kapsulę ir yra išsiunčiamas į Žemę tyrinėjimams. Tiesa, tai nereiškia, kad prietaisas planetoje surado deguonies. Marse atomosferą sudaro net 96 procentai anglies dioksido.

Istorinė akimirka: NASA Marso skraidyklės „Išradingumas“ valdymo komandos narys praneša apie sėkmingą jos nusileidimą. Vadinamajam Marso „sraigtasparniui“ pavyko sėkmingai pakilti ir nusileisti. Tai yra pirmasis valdomas skraidyklės skrydis virš kitos planetos paviršiaus.  Tad NASA komanda iš džiaugsmo net pašoko nuo kėdžių ir ėmė ploti. O viena komandos narė iš džiaugsmo net perplėšia popieriaus lapą.

NASA mokslininkai ir toliau pluša, kad daugiau sužinotume apie Raudonąją planetą. Šiuo metu jie ruošiasi sraigtasparnio „Išrandingumas“ skrydžiui. Kol kas skraidyklė yra pritvirtinta prie marsaeigio „Atkaklumas“. O vos po poros savaičių jis turėtų atlikti pirmąjį valdomos ir varikliu varomos skraidyklės kelionę kitoje planetoje.   NASA mokslininkams – įtemptas metas – dar kelios savaitės ir net 2 kilogramų nesveriantis sraigtasparnis „Išradingumas“ pakils  Marse.

Kol NASA marsaeigis „Atkaklumas“ tyrinėja Marso paviršių ir ieško galėjusių būti gyvybės ženklų, mokslininkai Žemėje misijos metu surinktais duomenis naudojasi ne kur kitur, o Turkijoje. Tiksliau, tyrinėdami žydrą ežerą Turkijos pietvakariuose. NASA mokslininkų teigimu, mineralų ir uolienų telkiniai Turkijos ežere yra artimiausi esantiems aplink Jezero kraterį Marse. Šalia kurio ir nusileido „Atkaklumas“. „Šis ežeras yra puikus analogas buvusiam Marse. Žinoma, supaprastinta versija.

Visas pasaulis prilipę prie naujų vaizdų: kalnuotos vietovės, erezijos paveiktos uolienos, virstančios smėliu – visa tai matyti vaizduose iš Marso, kuriais pasidalijo NASA. Taip atrodo Jezero kraterio delta, apsupta kalnų. Būtent ši delta yra priežastis, kodėl NASA į Raudonąją planetą išsiuntė marsaeigį „Atkaklumas“. Mat uolienose gali būti įvairių fosilizuotų mikrobinių gyvybės formų. Mokslininkai mano, kad anksčiau čia buvo ežeras.