„Lietuvos patirtis įrodo, jog baudžiamojo teisingumo paieškos praėjus daugeliui metų nėra lengvos. Todėl šiandien Rusijos vadovų baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą turi būti esminis tarptautinės bendrijos prioritetas. Kaip šiandien kritikuojamas Niurnbergo tribunolas, taip istorija įvertins ir teisinį atsaką Rusijos vadovybei už įvykdytą agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą”, – šeštadienį Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje sakė viceministrė.
Anot jos, istoriniai sprendimai turi būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, o teisingi sprendimai šiandien yra tie, dėl kurių tarptautinės teisės taikymas negalėtų tapti derybų ar politinio kompromiso su agresoriumi objektu.
„Nebaudžiamas blogis linkęs augti, todėl tik tarptautinės bendrijos vardu įsteigtas tribunolas galėtų pasmerkti Rusijos imperialistinę ideologiją ir, svarbiausia, nuteisti tiesiogiai už agresiją prieš Ukrainą atsakingus dabartinius Rusijos vadovus. Rusija turi išmokti pralaimėti. Ne tik karo lauke Ukrainoje ar energetikoje, bet ir teisinėje kovoje už pamatinę tarptautinės teisės saugomą vertybę – taiką”, – Seimo Kovo 11-osios Akto salėje sakė Teisingumo viceministrė G. Grigaitė-Daugirdė.
Lietuvių tauta, anot jos, įrodė drąsos ir principingų sprendimų svarbą.
„Šiandien principingų sprendimų būtinybę remiant Ukrainos kovą už išlikimą, įgyvendinant sankcijas agresorei bei siekiant baudžiamojo teisingumo turime kiekvieną dieną rodyti ir įrodyti kitiems tam, kad tarptautinei teisei būtų suteikta galimybė pasikeisti bei užtikrinti bekompromisę agresoriaus politinę, teisinę ir finansinę atsakomybę, nes tai − esminė ir mūsų saugumo prielaida”, – sakė viceministrė.
Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime taip pat kalbėjo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės gynėjas Rimantas Olšinskas, generolo Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Ana Luisa Monse.
Minėjime dalyvavo Respublikos Prezidente Gitanas Nausėda, Europos Parlamento Pirmininke Roberta Mecola, Prezidentė Dalia Grybauskaite, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Vyriausybės ir Seimo nariai, Laisvės gynėjai.
