Medikai prabilo, kada reikės skiepytis pakartotinai ir kaip keičiasi darbas COVID-19 skyriuose

Jau daugiau nei pusantrų metų gyvenant su COVID-19 infekcija ir jos keliamais iššūkiais Santaros klinikų medikai atvirai papasakojo, kaip šią pandemiją nuo jos pradžios išgyvena patys sveikatos priežiūros specialistai. Gydytojai taip pat atskleidė, kada visuomenė gali tikėtis revakcinacijos nuo COVID-19.

Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu gydytojai kelis kartus akcentavo, kad situacija ligoninėse ir darbo su COVID-19 pacientais specifiką stipriai keičia turimos vakcinos.

„Akivaizdu, kad vakcinacijos apimtys ir vakcinacija, tą rodo ir mūsų tyrimai, jos efektyvumas nekelia jokių abejonių“, – sakė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė.

Tačiau kartu ji konstatavo, kad laikui einant antikūnų titras blėsta ir dėl to greičiausiai reikės skiepytis pakartotinai. 

„Dar matysime, kaip sudėliosime tas rekomendacijas. Bet jos greičiausiai palies tuos, kurie buvo paskiepyti pirmieji – medikus, globos namų gyventojus ir kai kurias kitas gyventojų grupes“, – kalbėjo ji.

Apie tai, kad skiepijimas trečia doze galėtų prasidėti artimiausiomis savaitėmis, antradienį pranešė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Tiesa, skiepytis pakartotinai greičiausiai reikės visiems, nes, kaip rodo nauji tyrimai, antikūnų titras per 6 mėnesius sumažėja 3 kartus.

Tokio masto nesitikėjo

Grįždama į pandemijos valdymo pradžią gydytoja pabrėžė, kad ji ypač išryškino infekcinių ligų gydytojų, epidemiologų specialybės būtinumą ir reikalingumą.

„Jau kurį laiką atrodė, kad infekcinių ligų klausimas yra beveik išspręstas, yra modernios terapijos ir galbūt tokių didelių problemų neturėsime“, – pastebėjo L. Jančorienė.

Kaip nurodė ji, pirmieji susidūrimai buvo infekcijų kontrolės mokymasis, taisyklių, reikalavimų laikymasis. Reikėjo persitvarkyti patalpas, kad tiek slaugant ligonius darbuotojai patys būtų saugūs, tiek neparneštų infekcijos į namus.

„Paskutinės pamokos, kurias, kaip tyčia, turėjome, prieš persikraustant į naują infekcinių ligų korpusą, buvo 2019 m. gruodį. Tuomet buvo repetuojama, kaip ypač pavojinga infekcija, tuo metu įsivaizduota, kad tai galėtų būti Ebola, sergantis pacientas turėtų būti gabenamas iš lėktuvo į ligoninę. Taigi infektologams tai nebuvo visiškai nauja, bet, be abejo, tokio masto niekas įsivaizduoti negalėjo“, – pasakojo ji.

Teko didžiulis psichologinis iššūkis

Skirtingų pandemijos periodų ypatumus iš medikų darbo kasdienybės apžvelgęs klinikų direktorius medicinai doc. Valdas Pečeliūnas pabrėžė, kad be visų neigiamų aspektų pandemija turi ir vieną teigiamą.

„Tai suteikė didžiulį impulsą medicinos technologijų, sveikatos vadybos technologijų vystymuisi. Manau, kad įgyta patirtis tikrai padidins atsparumą ateitiems iššūkiams“, – sakė jis.

REKLAMA

Prisimindamas pirmąją COVID-19 bangą, V. Pečeliūnas pasakojo, kad nors ji pasižymėjo nedidele pacientų apimtimi, tačiau medicinos darbuotojus lydėjo didžiulis psichologinis krūvis.

„Nežinia dėl viruso, pavojus kėlė daugybę iššūkių ir rūpesčių. Mes atlikome ne vieną psichologinį tyrimą ir pagrindinis akcentas, dėl ko pirmosios bangos metu labiausiai nerimavo sveikatos darbuotojai – tai yra šeima. Žmonės nenorėjo iš ligoninės atnešti infekciją į savo namus. Tad ne ėjimas į darbą ar baimė pačiam užsikrėsti kėlė didžiausią iššūkį, bet atsakomybė už šeimas, pažįstamus“, – pabrėžė jis.

V. Pečeliūnas pasakojo, kad pirmosios bangos metu pagrindinis iššūkis buvo testavimo, atsekimo, izoliavimo metodologijų ir technologijų diegimas. 

„Šiame etape buvo itin svarbus tarptautinis bendradarbiavimas, nes pasaulyje buvo labai mažai žinių“, – kalbėjo klinikų atstovas.

Jis džiaugėsi, kad Santaros klinikų darbuotojai pasitelkė užsienyje dirbančius kolegas dalindamiesi patirtimi.

Antroji banga užgriuvo savo mastu

Antroji banga – tai buvo didelio masto banga. Ir būtent jos mastas, V. Pečeliūno teigimu, buvo pagrindinis šios bangos požymis. 

„Tą mastą sveikatos apsaugos sistemai padėjo išgyventi ypatingai stipriai prisidėjęs skaitmeninių technologijų vystymasis – t. y. nuotolinė medicina, medicininės programėlės, bepopierinio medicininės dokumentacijos tvarkymo galimybės, kas buvo įdiegta visuose kovidiniuose padaliniuose“, – kalbėjo jis.

Dar vienas antrosios bangos aktualija buvo koronaviruso gydymo iššūkiai. Čia V. Pečeliūnas džiaugėsi, kad Santaros klinikos vadovavo Lietuvoje taip pat vykusiame Pasaulio sveikatos organizacijos „Solidarity“ tyrimui, kur buvo tiriamos pagrindinės COVID-19 gydymo metodikos. Taip pat buvo inicijuoti kiti tyrimai, tarp jų – ir dėl pasveikusiųjų plazmos panaudojimo gydymui. 

„Trečioji banga ir ketvirtoji banga – tai jau variantų skatinamos bangos. Pirmiausia buvo „britiškoji“, t. y. alfa atmaina. Ketvirtoji banga vyrauja „indiškasis“ variantas, šiuo metu vadinamas delta. 

REKLAMA

Taigi čia ypač svarbi vieta tenka genetinių variantų stebėsenos tyrimų plėtrai. Įdiegti unikalūs, mūsų mokslininkų sukurti atrankiniu PGR metodu pagrįsti variantų stebėsenos metodai“, – kalbėjo jis.

Kaip kalbėjo L. Jančorienė, ir toliau bus dalyvaujama tyrimuose dėl COVID-19 gydymo.

„Aišku, labai lauktume preparatų, kurie būtų pripažinti kaip efektyvūs antivirusiniai vaistai“, – pridūrė ji.

Negyvoms vakcinoms prireikia revakcinacijos

L. Jančorienė pasakojo, kad pasiskiepijus medicinos personalui pasikeitė ir darbo COVID-19 skyriuose specifika.

„Kiek sušvelnėjo infekcijų kontrolės reikalavimai, nebereikia maksimalios apsaugos, užtenka veido, nosiaryklės apsaugos, nes infekcija pagrinde plinta respiratoriniu būdu. Taip pat gali būti pernešta per rankas – tai ta apsauga čia šiandien yra didžiausia. Išmokome teisingai dėvėti medicinines pižamas, jas dėvėti nuolat, ir tas prisidėti prie mūsų bendrų įgūdžių lavinimo“, – kalbėjo ji.

Tačiau nors po antros skiepo dozės personalas jautėsi saugiau, atsiranda vis daugiau nerimo dėl blėstančio imuniteto. „Jau kolegos pastebi, kad tarp dirbančiųjų vienas kitas atvejis pasitaiko, todėl laukiama žinių dėl revakcinacijos“, – sakė ji.

Anot jos, kadangi virusas keičiasi, pirminės skiepų dozės atsilaikyti gali nepakakti.

„Dabar turime delta atmaina, bet dar nežinome, kokios atmainos laukia ateityje. Bet pakanka įrodymų, kad antikūnų titras turėtų būti pakankamai aukštas, kad padėtų atsilaikyti prieš dabar cirkuliuojančią delta atmainą. Tai galbūt neužteks pirminės vakcinacijos, bet tą patį matome ir su kitomis vakcinomis – erkinio encefalito infekcija ir pan. (...) Kadangi šios vakcinos yra negyvos, joms paprastai reikia revakcinacijų, tai senos tiesios, kurias tenka prisiminti“, – kalbėjo gydytoja.

Antikūnų titras sumažėjo tris kartus

Visgi L. Jančorienė konstatavo, kad dar stokojama labai daug duomenų apie revakcinacijos rezultatus, jie tik dabar yra kaupiami. 

REKLAMA

„Štai Amerikos FDA rugpjūčio 12 d. išdavė leidimą dviem vakcinoms – „Pfizer“ ir „Moderna“ indikacijas revakcinacijai. Ir pirmiausia kalbėta apie tuos, kurie turi nuslopintą imunitetą – tiems, kuriems yra persodinti organai, kurie gauna agresyvią chemoterapiją arba yra hemodializuojami. 

Jiems yra pirmoji indikacija skiepytis. Bet iš tiesų, mokslas eina kartu į priekį paraleliai kartu su gamintojais ir pateikiami įvairūs klinikiniai tyrimai, atlikti tam tikrose šalyse, tam tikrose klinikose, kur, akivaizdu, kad įgytas imunitetas palaipsniui blėsta. 

Antikūnų titras krenta apie 1,1 proc. per parą. Tai jeigu negauname „antigeninės stimuliacijos“, tai tas antikūnų titras mažėja. Atlikus nedidelius tyrimus Lietuvoje mes matome, kad per 6 mėnesius sveikos populiacijos žmonių tarpe tas titras sumažėjo maždaug 3 kartus. Pagal amžiaus grupes – kuo vyresnis asmuo, tuo tas antikūnų titras yra mažėjantis arba jo netenkama“,  – kalbėjo ji.

Gydytoja pridūrė, kad dar nėra aišku, ar revakcinacijai bus reikalinga tokia pati vakcina, ar jas bus galima „maišyti“, kam jau, beje yra pritarta ir pirminės vakcinacijos metu.  

Ragino abejojančius pasiskiepyti 

Kartu L. Jančorienė ragino pasiskiepyti dar to nepadariusius, nors pasidžiaugė, kad vakcinavimo skaičiai Lietuvoje yra pakankamai neblogi.

„Manyčiau, kad rezultatai jau dabar yra palyginus geri – virš 60 proc. Lietuvos gyventojų yra paskiepyti, tad linkiu nesustoti ir apsispręsti tiems, kurie dar abejoja. Mes tuo neabejojame, nes matome rezultatą ženklų sergamumo sumažėjimą tarp klinikų personalo. 

Kai visi buvo neskiepyti, sergamumas buvo pasiekęs aukštumas – kaip ir Lietuva vienu momentu, kalėdiniu laikotarpiu, buvo pirma pagal sergamumą pasaulyje ir toje pozicijoje išsilaikė keletą dienų. Tai lygiai tas pats atsispindėjo mūsų aplinkoje sergančiųjų mastui.

Kai kurie gali teigti, kad yra jauno amžiaus, neturi lydinčių ligų ir galbūt jiems negresia sunki COVID ligos forma, bet jie turi aplinkinių, kurie galbūt galėtų būti pasmerkti sirgti sunkiai. Ir tas sugrįžimas į normalų gyvenimą, tiek studentai kad galėtų mokytis, dirbti, atlikti praktikas, kur numatyta, kitiems žmonėms, kurie galėtų saugiau dirbti, manau, neabejotinai būtų ramiau, jei pasiskiepytų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ji.


Rašyti komentarą...
A
Ana
2021-08-31 12:25:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Žudikai
Atsakyti
-2

S
Savas
2021-08-31 12:43:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Uz tokias neva gydytoju raslevas reikia bausti pacia griežčiausia bausme ir iki gyvos galvos neleisti dirbti mediku
Atsakyti
-3

N
Normal
2021-08-31 12:43:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Čiulpia vamzdi dantys nerudis
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (18)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų