„Jie tiktai išsako savo bėdą, nuogąstavimus. Ir kai mes klausiame konkrečiai, kas čia kreipiasi, kokioje įstaigoje atsitiko negero, dažniausiai žmonės bijo pasakyti, nes jiems ir toliau reiks gydytis“, - Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Ligšiolinę tvarką užsimota keisti, tai jau dešimt metų siūlo Gydytojų sąjunga. Kviečiama remtis užsienio, daugiausia Skandinavijos šalių patirtimi, ir kompensaciją už patirtą žalą išmokėti iškart. Ar ji pacientui priklauso, nustatytų komisija. O gydytojai savo tiesą galėtų įrodinėti vėliau. Pacientams į teisminius ginčus veltis nebereikėtų.
„Nebėra ginčo, nebėra kažkokio piktumo. Jis tiesiog žino, kad pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, jam bus tas atlyginta“, - sako Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Tokias bylas nagrinėjantis advokatas tikina, kad dabartinė sistema išties ydinga. Žmonės teisiasi ne vienus metus, ir kompensacijas nebūtinai gauna. „Pacientų pažeistų teisių gynimas Lietuvoj yra labai apsunkintas ir asmuo, norintis ginti savo teises, turi labai gerai pagalvoti, ar turi finansų ir moralinių jėgų tai daryti. Pirmoji stadija yra Sveikatos apsaugos ministerijoje, ji užtrunka apie pusmetį. Tada nepatenkintas pacientas gali kreiptis į teismą. Paprastai tos bylos šiek tiek ilgiau nagrinėjamos, nei kitos bylos, nes reikalingos ekspertizės, trunka apie 2-3 metus“, - pasakoja advokatas Arūnas Žlioba.
Tačiau kad nauja sistema įsigaliotų, reikia specialaus fondo. Tikinama, kad papildomų lėšų tam nereikėtų. Tačiau gardaus kąsnio netektų draudikai. Dabar gydymo įstaigos moka civilinės atsakomybės draudimą, per metus tai sudaro kelis milijonus eurų. Siūloma, kad draustis nebereikėtų, bet ta pati suma keliautų į fondą.
„Kai sveikatos priežiūros įstaigos sumoka draudikams, tai skaičiavom: per 9 metus buvo sumokėta 79 mln. litų, o išmokos pacientams iš draudikų buvo tik 5 mln. Tai apie 70 mln. išėjo iš sistemos“, - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Kai kurių ekonomistų tokie užmojai neįtikina. Rūta Vainienė tikina, kad pacientai didelės naudos nepajus, nes, jeigu kompensacija netenkins, vis tiek bus kreipiamasi į teismus. Gali būti, kad pacientai ims dažniau skųstis ir fonde pinigų gali pristigti.
„Kas tikrai bus, tai bus fondas, tarnyba, aptarnaujantis personalas ir jų algos. Kas dar bus – daug nepatenkintų pacientų, kurie vis tiek po to, kai šitas fondas jiems atlygins kažkokią simbolinę žalą, vis tiek kreipsis į teismą ir eis tuos kryžiaus, kuriuos ir dabar praeidinėja“, - tikina ekonomistė Rūta Vainienė.
Kol kas nauja tvarka įstrigusi Seime ir Vyriausybėje, nesutariama, kas turėtų prižiūrėti fondą, neaiškūs ir išmokų dydžiai. Gydytojų sąjunga tvirtina, kad pokyčių norėtų ir medikai. Esą abi pusės išvengtų akistatos. Statistika rodo, kad kasmet žala nustatoma vienam iš penkių besiskundžiančių pacientų. Per dešimtmetį iš valstybės biudžeto tam atseikėta per 20 milijonų eurų.
