Savaitės pradžioje įtakingi Europos politikai rinkosi į Varšuvoje vykusį saugumo forumą, kuriame tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama Rusijos keliamos grėsmės analizei. Tačiau tuo metu, kai politikai ir ekspertai diskutavo apie saugumą, Lenkijos tarnybos užkardė teroro išpuolį, kurį, kaip beveik neabejojama, rengė Rusijos specialiosios tarnybos.
Situacija gasdina, bet nestebina
„Ši tema Lenkijoje nėra „ant bangos“, nes šalis prie jos jau pripratusi. Galima sakyti, kad Lenkijos visuomenė nebeturi iliuzijų Rusijos atžvilgiu. Jeigu pažiūrėtume į provokacijų mastą, jis jau keletą metų labai didelis – šis atvejis nebeatrodo išskirtinis ar itin sukrečiantis“, – komentuoja Lenkijoje gyvenantis lietuvis Laurynas Vaičiūnas.
Neaišku, ar būtent Varšuvoje susirinkę Europos politikai buvo galimas taikinys, tačiau skelbiama, kad išpuolį planuota vykdyti panaudojant dronus ir sprogmenis, paslėptus konservuotų kukurūzų skardinėse. Nurodoma, kad operacija apėmė Lenkiją, Vokietiją ir Lietuvą, tačiau nepatikslinama, ar visose šiose šalyse planuota išpuolius įvykdyti.
„Tai – nuolatinės varžybos. Priešiškos šalys arba jų organizuojamos operacijos kuria pavojingas situacijas. Valstybės užduotis – užkirsti joms kelią. Yra daug sėkmingų kontržvalgybos operacijų, bet, žinoma, būna ir tokių, kuriose ne viskas pavyksta, arba reaguojama per vėlai“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Įtariamasis sulaikytas
Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad sulaikytasis nusikaltėlis Wladyslawas tris kartus keliavo iš Lenkijos į Lietuvą. Vienos kelionės metu jis, neįvardytose Kauno kapinėse, iškasė žemėje slėptas kukurūzų skardines su sprogmenimis. Vėliau šias skardines jis paslėpė Lenkijos viduryje, netoli autostrados. Lenkų tarnybos patikrino tą vietą, bet skardinių neberado. Tuo tarpu Lietuvos pareigūnai Kaune aptiko slėptuvę, kurioje rado sprogmenų prikimštas skardines.
Sulaikytasis Wladyslawas siejamas ir su incidentais, kai iš Lietuvos siųsti siuntiniai savaime užsidegė Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Lenkijoje.
„Ar įmanoma viską sužiūrėti ir užkardyti? Reikia pasakyti aiškiai – taip nebus. Niekur taip nėra. Nei Amerikoje, nei kitose šalyse. Bet mes turime dėti maksimalias pastangas, kad tokios veiklos būtų kontroliuojamos ir apribotos“, – teigia L. Kasčiūnas.
Ši istorija vėl išryškino problemą – apie įvykius Lietuvoje visuomenė dažnai sužino iš užsienio žiniasklaidos, o ne iš mūsų institucijų ar prokuratūros, kurios dažnai informaciją slepia.
Lenkijoje situacija – visai kitokia
„Man atrodo, kad Lenkijos tarnybos gana skaidriai komunikuoja apie sustabdytus incidentus. Daugybė žmonių jau nuteisti už duomenų rinkimą, kritinės infrastruktūros stebėjimą, sabotažą ar bandymus jį įvykdyti“, – dalijasi Lenkijos lietuvis L. Vaičiūnas.
„Sutinku, kad nuolatinis informacijos gavimas iš užsienio žiniasklaidos mūsų nepuošia. Man atrodo, valstybė turi rasti kitą būdą, kaip informuoti visuomenę“, – sako L. Kasčiūnas.
Panašu, kad apie šią operaciją nežinojo net ir premjerė.
„Tokių duomenų tikrai nėra“, – sako Inga Ruginienė.
Lenkijos visuomenė į tokias naujienas reaguoja be panikos.
„Lenkijos reakcija – santūresnė, nes tai didesnė valstybė, labiau nutolusi nuo Baltarusijos. Varšuva nėra prie pat sienos su Baltarusija ar Kaliningradu, tad lenkai gali sau leisti šiek tiek ramesnį požiūrį. Tačiau būtų klaidinga sakyti, kad visai nereaguoja – tam tikrų nerimo ženklų visuomenėje yra“, – pasakoja L. Vaičiūnas.
Aktyvią rusų tarnybų veiklą Lietuvoje rodo ne tik šis atvejis, bet ir ankstesni incidentai. Prieš keletą metų JAV spaudoje pasirodė pranešimų, kad Vilniuje rusų šnipai jaučiasi laisvai. Netgi CŽV Vilniuje nufilmavo vaizdo klipą, skirtą rusų žvalgybos pareigūnams – jame jiems siūloma kontaktuoti ir pereiti į Vakarų pusę.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
