Visgi, kilus pasipiktinimui, specialistai, o galiausiai ir apie tai prašnekusi savivaldybė, ir Susisiekimo ministerija ėmė kratytis atsakomybės. Klaipėdos rajono meras pripažįsta, kad įvyko nesusipratimas, apie kurį jis pats sužinojo per vėlai.
Prasidėjus mokslo metams, didmiesčių gyventojai piko metu dūsta spūstyse. Kelionės į darbą užtrunka kone dvigubai ilgiau nei vasarą, o pagrindinės miesto arterijos piko metu taip užsikemša, kad eismas praktiškai išvis sustoja.
Spūsčių problemas šalyje sprendžia savivaldybės. Vakar iš Klaipėdos rajono savivaldybės pasigirdo siūlymas – reikia svarstyti apie spūsčių mokestį, rašte apie tai, kaip realią galimybę, kalbėjo ir Susisiekimo ministerijos valdininkai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Gyventojai perskaitę apie tokius mokesčius juos vadina absurdiškais:
„Nesąmonė! Koks čia gali būti spūsčių mokestis? Tegul jie tvarko kelius normaliai! Laiku, normaliai tvarko!“
„Ir taip visur mokesčiai – kodėl turėtų būti mokesčiai už spūstis? Man tai atrodo, kad čia nenatūralu net.“
„Mes ir taip per daug už viską mokame, man atrodo. Už orą greitai reikės mokėti.“
Tokį siūlymą išplatino Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojas, raštas nukeliavo iki Lietuvos savivaldybių asociacijos, o ši savo ruožtu pasiūlymą perdavė ministerijai. Pasiūlyme svarstoma apmokestinti tam tikrus didžiųjų miestų išvažiavimo ir įvažiavimo kelius piko valandomis.
„Man kvepiantis siūlymas kažkokia tokia labiau populistika ar tiesiog pakalbėti, kad kalbėti“, – komentavo automobilių testuotojas Vitoldas Milius.
Eismo ir automobilių rinkos ekspertas V. Milius tokius svarstymus laiko neapgalvotais ir beprasmiais, sako, kad iki galo niekas nesupranta ir nesiaiškina, kaip toks mokestis turėtų būti įgyvendinamas.
„Spūsčių mokestis, koks jis ten bebūtų, nes niekas nepaaiškina, koks jis ten turi būti, tai nesuprasi, ar gali veikti. Bet aš nemanau, kad tai gali kaip nors veikti“, – aiškino jis.
Pasakė, kiek atsieitų spūsčių mokestis
Remiantis Europos Sąjungos direktyva, siūloma problematiškiausiose eismo vietose įvesti iki 0,61 euro mokestį už kilometrą kai kuriose atkarpose. Susisiekimo ministerija vakar teigė, kad tokiam mokesčiui neprieštarautų, jeigu jis būtų taikomas taršiausioms ir seniausioms transporto priemonėms:
„Šiame kontekste spūsčių mokestis galėtų būti taikomas kaip viena iš reguliavimo priemonių.“
Visgi, kilus pasipiktinimui, ministerija savo poziciją tikslina ir sako, kad tokio mokesčio nesvarstė ir neanalizuoja, todėl šiuo metu jam pritarti tikrai nesiruošia.
„Pačioje ministerijoje šis klausimais tikrai nebuvo, šiuo metu tikrai nėra ir artimiausiu metu neplanuojame jo svarstyti“, – aiškino susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Savo ruožtu teisintis ėmė ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
„Aš manau, kad iš tikrųjų labai geras pavyzdys, kaip iš degtuko priskaldomas vežimas“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Asociacijos prezidentas tikina – kilo nesusipratimas.
„Vienos savivaldybės vienas specialistas tiesiog pacitavo europinę direktyvą, kur siūlė pagalvoti apie spūsčių mokestį“, – tikino A. Klišonis.
Klaipėdos rajono meras taip pat aiškina, kad tokie svarstymai apie apmokestinamas spūstis tikrai nėra oficiali savivaldybės pozicija. Ir ji nebuvo suderinta nei su meru, nei su administracijos direktoriumi.
„Na, tai galų gale išsiaiškinome, kad šita nuomonė buvo pateikta mūsų specialisto iš savo elektroninio darbinio pašto“, – tvirtino Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.
Nustebęs dėl situacijos meras pabrėžia – imsis veiksmų, kad tokie nesusipratimai nepasikartotų ateityje.
„Atskiro specialisto teikimas negali būti vertinama kaip savivaldybės pozicija“, – komentavo jis.
Nors spūsčių mokestis galiausiai visų buvo išdėtas į šuns dienas – problema išlieka. Lietuvos didmiesčiai plečiasi ir kasmet spūstys tik ilgėja. O savivaldybės, nesugebančios išspręsti infrastruktūros problemų, kartais griebiasi nepatikrintų, kraštutinių sprendimų. V. Miliaus teigimu, pirmiausia miestai turėtų rūpintis infrastruktūra miestų pakraščiuose, kad gyventojai neturėtų poreikio grūstis į centrą.
„Mes gi viską darome atvirkščiai – mes iš pradžių išdaliname sklypus, pristatome ten belekaip namų, tada žiūrime – nėra asfalto. Kaip čia dabar padaryti? Niekas netelpa“, – sakė eismo ekspertas V. Milius.
Šiuo metu derinamas Susisiekimo ministerijos parengtas kelių rinkliavos dydžių nustatymo projektas.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
Na ką, galvoja komisijos nariai, reikia užsukti pas ligoninės direktorių paklausti, kas čia darosi.
Ateina, atsisėda ir klausia direktoriaus:
- Kas čia pas Jus darosi? Visi ligoniai galutinai išprotėjo.
Direktorius atsidaro seifą, išsitraukia vairą ir sako:
- Važiuojam, patikrinsim.
