Prancūzijai, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai (ES) ketvirtadienį nepavyko įtikinti Lietuvos, kad ši pritartų derybų Bendrijos ir Rusijos partnerystės sutarties atnaujinimui, nors ES diplomatijos vadovo Javiero Solanos (Chanjero Solanos) tarnyba ir perspėjo, kad į Gruziją pasiųstų ES stebėtojų saugumui gali kilti pavojus, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė EUobserver.
Briuselyje vykusiuose debatuose Prancūzija pasiūlė ES šalių užsienio reikalų ministrams kitą savaitę paskelbti apie Bendrijos ir Rusijos derybų atnaujinimą, tačiau paskelbtų komunikatą, smerkiantį Maskvą už paliaubų sutarties su Gruzija nesilaikymą.
Toks pasiūlymas pasirodė priimtinas Rusijos atžvilgiu kritiškai nusiteikusiai Švedijai, Didžiajai Britanijai, Čekijai, Estijai ir Latvijai, kurios pripažino jog svarbiausieji ES saugumo ir finansiniai interesai nusveria Gruzijos konflikto sureguliavimo vingrybes.
Derybos su Rusija dėl naujosios Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties (PBS) buvo įšaldytos po to, kai Maskva pasiuntė savo pajėgas į Gruziją.
Rugpjūčio 12 dieną Kremlius sutiko atitraukti pajėgas į pozicijas, kurias jo užėmė iki konflikto pradžios. Tačiau Rusijos pajėgos pasiliko strategiškai svarbiose Achalgorio ir Kodorio zonose.
Separatistiniuose Gruzijos regionuose - Pietų Osetijoje ir Abchazijoje - Rusijos pajėgos dar labiau stiprinamos. Maskva taip pat draudžia patekti į Pietų Osetiją Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojams.
„Atsižvelgiant į šiuos faktus, deryboms atnaujinti nėra jokių teisinių priežasčių. Tačiau politinė tikrovė apsprendžia, jog mes privalome bendrauti su Rusija“, - sakė vienas ES diplomatas.
Tačiau Lietuva ir jai tyliai pritarianti Lenkija nori, kad Prancūzija planuojamame ES ir Rusijos viršūnių susitikime spaustų Maskvą įvykdyti visas paliaubų sutarties sąlygas.
Lietuvos nuomone, derybų su Rusija klausimas gali būti iš naujo svarstomas gruodį įvyksiančiame ES viršūnių susitikime, o galutinis sprendimas būtų priimtas kitais metais.
„Prancūzija ir Vokietija vis dar svajoja apie praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio Rusiją. Tačiau Rusijos tankai stovi ES kaimyninėje šalyje, - sakė vienas Lietuvos pareigūnas. - Rytuose vyksta kai kas labai rimta. Kaukazas panašėja į Balkanus, o (tąkart) ES nepabudo, kol buvo jau per vėlu“.
Lietuvos pozicija taip pat prieštarauja dviem svarioms politinėms rekomendacijoms, kurias pateikė ES diplomatijos vadovas J.Solana ir Europos Komisija.
J.Solanos dokumente, su kuriuo susipažino EUobserver, sakoma, kad Europos Sąjungai reikalinga Rusijos parama sprendžiant visas svarbiausias užsienio politikos problemas, tarp jų Irano, Artimųjų Rytų, įšaldytų Europos konfliktų, kovos su terorizmu ir branduolinių bei cheminių ginklų neplatinimo klausimus.
„Srityse, kuriose nieko neįmanoma pasiekti be Rusijos, o juolab jai prieštaraujant, (dabartinis) bendradarbiavimas gali būti nusakomas kaip intensyvus ir labai konstruktyvus“, - konstatuojama lapkričio 5 dieną pateiktame dokumento projekte.
Jame taip pat atkartojama Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo neseniai išsakyta mintis, jog Rusija turi „privilegijuotų interesų“ jos ankstesnėje įtakos zonoje, taip pat aiškinama, kad ES misijos „vis dažniau siunčiamos į Rusijai ypač svarbius regionus“.
Dokumente taip pat nurodoma, kad daugiau nei 200 į Gruziją pasiųstų ES stebėtojų gali kilti pavojus, jeigu ES ir Rusijos santykiai smarkiai pablogės.
„Manoma, kad... Rusijos pajėgos (ne tik) nemažina Europos saugumo ir gynybos politikos (European Security and Defence Policy, ESDP) misijos narių saugumo, bet ir teigiamai veikia misijos saugumą tose vietose, kur jos yra dislokuotos“, - sakoma J.Solanos dokumente.
16 puslapių Europos Komisijos „darbiniame dokumente“ dėl ES ir Rusijos santykių išsamiai apžvelgiami ES energetinio saugumo ir finansiniai interesai.
PBS sutartis turėtų padėti bendrijos šalių energetikos kompanijoms saugiai investuoti Rusijoje, taip pat užtikrinti, kad dujų tiekimas nenutrūks dėl „nepakankamų išankstinių investicijų ir senstančios vamzdynų infrastruktūros“.
ES ir Rusijos prekybos apimtys per pirmuosius septynis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, padidėjo nuo 36,5 mlrd. iki 165,3 mlrd. eurų. Rusijos užsienio valiutos atsargų, kurios vertinamos 450 mlrd. eurų, „labai didelė“ dalis yra sukaupta eurais, todėl ši šalis turi „vienus iš didžiausių pasaulyje eurų aktyvus“.
Derybose dėl PBS dominuojant Prancūzijos ir Vokietijos realistinė politika (Realpolitik), Europos Komisija stengiasi išsklaidyti nerimą dėl Rusijos galios stiprėjimo, organizuodama atskiras diskusijas dėl Lenkijos siūlomos „Rytų partnerystės“.
Šis vis dar kuriamas ES politikos planas turi paspartinti Bendrijos integraciją su Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Baltarusija ir suteikti buvusioms sovietinėms respublikoms vilčių dėl galimos narystės Europos Sąjungoje.
ES išorinių ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero-Valdner) vidinėse derybose dėl planuojamo „Rytų partnerystės“ plano sakė, jog į šio projekto apmatus įtrauktas galimos ES narystės klausimas turėtų likti atviras.
B.Ferrero-Waldner vadovaujama komisija per daug nesireklamuodama perkelia darbuotojus į naująjį „Rytų partnerystės“ padalinį. Briuselyje taip pat svarstoma galimybė po 2009 metų birželį įvyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą perkelti šį projektą iš Išorinių ryšių departamento į Plėtros departamentą.
