Skaičiuojama, kad iki 2028 m. kiekvienais metais gynybos finansavimo trūkumas bus vis nauji 400 mln. eurų.
Apie tai pirmadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ diskutavo skirtingų partijų atstovai.
Skaistė pabrėžia diskusijų svarbą
Vyriausybėje dar kovą įvykusiame susitikime dėl lėšų gynybai buvo pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių Lietuvai reikia papildomam krašto apsaugos finansavimui. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiuo metu reikėtų daugiau investuoti į pokalbius ir diskusijas šiuo klausimu.
„Susitinkame tol, kol surasime tokį variantą, už kurį nubalsuos Seimo dauguma. Mes jau turėjome patirčių, kai ateina kažkas į Seimą, kam galų gale tų balsų pritrūksta. Šį kartą man norisi rezultato, kuris yra reikalingas“, – pabrėžia ji.
Anot jos, suprantama, kad norint finansuoti krašto apsaugą, kažkam už tai reikės susimokėti.
„Mes galime kalbėti apie tai, kad neliesti jokių mokesčių šiuo metu būtų naudinga visuomenei, bet aritmetinio rezultato nebūtų. Jeigu mes norime turėti papildomą finansavimą krašto apsaugai ir turėti jį ilgam laikotarpiui – kažkam reikės visgi susimokėti. Man atrodo, čia yra erdvės diskusijoms ir galime ieškoti labiausiai priimtino rezultato“, – teigia G. Skaistė.
Skiriasi politikų pasiūlymai
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad Laisvės partija dar šią savaitę pristatys pasiūlymus, kaip spręsti gynybos finansavimo trūkumo problemą. Ji atskleidė, kad partija siūlys nedidinti PVM, nejudini PVM lengvatos šildymui, negrįžti prie nekilnojamojo turto, individualios veiklos klausimų.
„Mes manome, kad visi turi kažkiek prisidėti“, – sako A. Armonaitė.
Anot Rasos Budbergytės, galėtų būti didinamas pelno mokesčio tarifas, o pasiūlymuose taip pat turėtų atsirasti daugiau solidarumo.
„Kodėl šiandien dienai nėra tų, kurie gauna dideles pajamas? <...> Lietuvoje GPM progresyvumas, lyginant su kitomis valstybėmis, yra labai vidutiniškas. 32 proc. tikrai nėra labai didelis procentas“, – sako R. Budbergytė.
Vis dėlto A. Armonaitė jai prieštarauja dėl pasiūlymo kelti pelno mokestį. Anot A. Armonaitės, svarbu asižvelgti į tai, kaip elgiasi kaimyninės šalys ir rūpintis tuo, kad šalis išliktų patraukti investuotojams.
Anot Eugenijaus Gentvilo, socialdemokratų atstovės R. Budbergytės pateikti pasiūlymai yra ideologiniai, o ideologijų kartais gali tekti atsisakyti.
„Jeigu savo ideologinių klišių laikysimės ir nė per žingsnį nesitrauksime, nebus bendro sutarimo. Ateisime prie to, kas mano manymu, būtų pavojingiausia – Seime surenkame 71 balsą, ir padidiname ką nors. Tai būtų labai netvaru, nes ateitų kita dauguma, pasikeistų rudenį ir vėl iš naujo“, – svarsto E. Gentvilas.
Jo manymu, prisidėti prie gynybos finansavimo labiau turėtų visi, išskyrus socialiai remtinus asmenis.
Sauliaus Skvernelio teigimu, reikėtų susidėlioti konkrečius žingsnius. Jis siūlo didinti pelno mokestį, kai kuriuos akcizus, taip pat kovoti su šešėliu, dar vienas iš variantų gali būti skolinimasis.
Bus kuriamas fondas
Anot finansų ministrės G. Skaistės, gynybai surinkti pinigai keliaus į fondą
„Fondas yra kuriamas tam, kad būtų galima surinkti papildomas mokestines pajamas, bet taip pat galėtų rinkti savanoriškas įmokas, labdarą, paramą ten būtų galima pervesti. <...>
Bus sukurta papildoma programėlė, galima taip paprastai sakyti, kur žmonės galės savanoriškai deklaruoti ir kas mėnesį pervesti pinigus, jei tokį norą turės. Lūkestis, kad pagrindinis pajamų šaltinis tame fonde būtų mokesnės pajamos“, – pasakoja G. Skaistė.
Anot jos, fondas yra kuriamas tam, kad būtų galima sutelkti didesnį partijų ir žmonių palaikymą, didinti pasitikėjimą.
