Lenkijos prekybininkams „Kalėdos“ šiemet jau buvo, bet lietuviams ir toliau apsimokės pas juos pirkti

Rugpjūčio pradžioje, kai grįžusiems iš Lenkijos dar nereikėjo saviizoliuotis, Lenkijos prekybininkus aplankė „Kalėdos“. Šiuo laikotarpiu vykstančių apsipirkti visai nėra, tačiau kainų rinkos tyrėjai teigia, kad važiuoti apsipirkti į Lenkiją apsimokės visada.

Tyrėjų prognozėmis, atšaukus reikalavimą saviizoliuotis grįžusiems iš kaimyninės šalies, pirkėjų srautai į Lenkiją vėl turėtų išaugti. 

Srautai sustojo

„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigė, kad šiuo metu jokių pirkėjų srautų į Lenkiją nepastebi, nes žmonės apsipirkti tiesiog nebevažiuoja. 

„Žmonės tiesiog nevažiuoja, nes saviizoliacijos situacija nėra aiški, todėl žmonės renkasi nebekeliauti į Lenkiją apsipirkti“, – tv3.lt teigė P. Čepkauskas. 

Informacijos, ar lietuviai, kurie nebegali važiuoti į kaimyninę šalį apsipirkti, savo pinigus dabar išleidžia maisto prekių parduotuvėse Lietuvoje, kol kas dar nėra. 

„Uždarymas įvyko tik šį mėnesį, tai statistika, kuri atskleidžia, kur keliauja lietuvių pinigai, bus tik kitą mėnesį, o statistiką iš Lenkijos bus galima gauti taip pat tik lapkričio mėnesį, nes jie tokius duomenis rengia kas ketvirtį“, – teigė vadovas. 

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos komunikacijos ir projektų vadovė Paulina Širvinskaitė situaciją komentavo taip:

„Pandemija suformavo naujus pirkėjų įpročius, todėl parduotuvėse jie lankosi rečiau, tačiau perka didesnį pirkinių krepšelį.“

Kalėdos rugpjūtį

Rugpjūčio pradžioje, paskutinėmis dienomis, prieš įsigaliojant saviizoliacijai grįžus iš Lenkijos, lietuviai užplūdo pasienio parduotuves. 

„Kai vasaros pabaigoje buvo pakeistos saviizoliacijos taisyklės ir nuimtas reikalavimas saviizoliuotis, tai Lenkijoje lietuvių buvo apstu“, – pasakojo P. Čepkauskas. 

Lenkijos prekybininkai šį laikotarpį pavadino Kalėdomis.

„Lenkijos prekybininkai sakė, kad tuo momentu pas juos buvo Kalėdos, kadangi labai daug žmonių atvyko apsipirkti iš Lietuvos“, – pasakojo P. Čepkauskas. 

REKLAMA

Keliauti maisto produktų į Lenkiją apsimokės visada

P. Čepkauskas atskleidžia, kad maisto produktus pirkti kaimyninėje šalyje apsimokėjo ir apsimokės. 

„Dabar jie labai stipriai šalies viduje konkuruoja dėl savo pirkėjo, todėl Lenkijos aktualumas niekada nesumažėjo lyginant su Lietuvos kainomis“, - sakė P. Čepkauskas.

Jo teigimu, pigesnės yra ne visos, o tik tam tikrų grupių prekės.

„Ne maisto prekės, kurioms taikomas beveik toks pat kaip ir pas mus pridėtinės vertės mokestis (PVM), kainuoja labai panašiai, nebent per akcijas pirkėjai gaudo tokias prekes. Tačiau maisto prekės, kurioms Lenkijoje yra taikomas 5 proc. PVM, o ne 21 proc. kaip Lietuvoje, yra pigesnės.

O tai ir yra pagrindiniai apsipirkimo tikslai – šviežia mėsa, paukštiena, kuri yra pigesnė dėl lenkiškų gamintojų efektyvumo ir dėl PVM. Taip pat dalis pieno produktų ir alkoholis“, – teigė P. Čepkauskas.

„Pricer.lt“ maisto krypties vadovo sakė, kad pinigai, kuriuos tautiečiai išleisdavo kaimyninėje šalyje, tik atsiradus galimybei ten ir sugrįš.

„Didelė dalis Lietuvos žmonių, ypač tie, kurie įprastai važiuodavo, tikrai vėl važiuos. Per mėnesį į Lenkiją iš mūsų nuteka apie 30–40 milijonų eurų. Tai tikrai šie pinigai ten ir važiuos“, – teigė P. Čepkauskas.

P. Čepkausko teigimu, Lietuvoje esančiose maisto prekių parduotuvėse žmonės išleidžia tiek, kiek ir įprastai, tačiau pasikeitė keliavimo į parduotuves dažniai. 


Rašyti komentarą...
p
pr
2020-10-22 15:46:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
tai zinoma kad jo .es cia bespridelai
Atsakyti
-1

M
Mari
2020-10-22 16:12:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Apsimoka vaziuoti visomis prasmemis ir apsipirkti, ir papramogauti ir praleisti atostogas. Tikrai daug pigiau negu pas mus.
Atsakyti
-1

p
profosen
2020-10-23 16:16:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
LEÈXI.ŇÈT - nuostabi pаžinčių svetаinė suаugusięms, nоrintiеms sūsiraasti paartnerį, norintiеms pašimylęti
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų