Lietuvos prezidentas po susitikimo su Lenkijos vadovu sakė, kad beveik visais klausimais jis sutaria su A. Duda: dėl santykių su Rusija ir dėl sprendimų nepirkti elektros iš Baltarusijos ir kitų, jautrių klausimų. Prezidentas taip pat kvietė lenkų bankus į Lietuvą, patikino, kad su Lenkijos vadovu aptarė infrastruktūros klausimus, „RailBaltica“ situaciją.
„Taip pat aptarėme ES ir NATO klausimus. NATO klausimu yra apie ką pakalbėti, pabrėžėme, kad mūsų įsipareigojimai lieka nekintantys. Taip pat neturėtume savo retorika ar veika sukelti menkiausių abejonių, kad ši organizacija liks saugumo garantu“, – sakė Lietuvos prezidentas ir patikino, kad Žalgirio mūšio minėjime būtų puiku sudalyvauti kartu, nes abu prezidentai ten dar nėra buvę.
Savo ruožtu Lenkijos prezidentas džiaugėsi būdamas Vilniuje ir tikino, kad daug lenkų ryt mintimis bus Vilniuje ir sukilėlių, kurie kovojo dėl abiejų valstybių laisvės, laidotuvėse. A. Duda spontaniškai pakvietė G. Nausėdą dalyvauti Žalgirio mūšio 610 metų jubiliejuje, šį kvietimą Lietuvos prezidentas taip pat spontaniškai priėmė.
Atsakydamas į klausimą apie Konstantiną Kalinauską ir tai, kieno jis buvo didvyris, A. Duda sakė, kad sunku atskirti kieno jis buvo, nes išties jie buvo bendri, o ne baltarusių, lenkų ar lietuvių.
Pasak jo, panašios diskusijos tarp lietuvių ir lenkų vyksta dėl poeto Adomo Mickevičiaus, nors nei vienai, nei kitai tautai šio kūrėjo savintis nereikia. „Nereikia tokios diskusijos, tai mūsų bendras poetas“, – tvirtino Lenkijos prezidentas.
„Taip reikia žiūrėti ir į sukilimo didvyrius ir noriu pabrėžti, kad labai džiaugiuosi tuo, kad Baltarusijos valdžios atstovai bus šiame renginyje“, – pridūrė jis.
Baltarusijos istorikai teigia, kad K. Kalinauskas turėjo itin didelę įtaką jų tautos vystymuisi. Tuo metu Z. Sierakauskas gimė Voluinėje, dabartinės Ukrainos teritorijoje.
G. Nausėda pritarė, kad kitas sukilėlis Zigmantas Sierakauskas yra Ukrainos sūnus, todėl svarbu neskirstyti didvyrių, o prisiminti, kad tai buvo jų kova už laisvę.
„Simboliška, kad ryt katafalkus lydėsime pėščiomis ir tai primena istoriją, kaip Žygimantas Augustas lydėjo Barboros Radvilaitės karstą“, – sakė G. Nausėda.
Kalbėdamas apie NATO ir jos „smegenų mirtį“ G. Nausėda sakė, kad Aljanso tikrai neištiko jokia mirtis ir Lietuva su Lenkija žada stiprinti savo bendradarbiavimą.
„Visada bus amžina kova tarp socialinių išlaidų ir krašto apsaugos išlaidų, panašias diskusijas patiria visos šalys. <..> Aš suprantu norą ieškoti šaltinių kitoms sritims krašto apsaugos sąskaitą, bet tai pavojingas kelias dviem prasmėm. Šiuo metu mums prisidėjimo prie NATO išlaidų reikia, jei norime tikėtis paramos, turime pademonstruoti prisidėjimą. O antra dalis – politinė. <..> Beveik visos politinės partijos susitarė dėl tikslo, būtų neprasminga imti kvestionuoti nacionalinį susitarimą [dėl krašto apsaugos] elkimės atsakingai gerbkime savo pačių priimtus dokumentus“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Lenkijos prezidentas patikino, kad NATO – gyvybinga organizacija ir jokių specialių problemų jis nemato. „Reikia žiūrėti į NATO objektyviai, o tai rodo, kad NATO gyvena gerai, geriau nei 9-ame dešimtmetyje“, – kalbėjo A. Duda. Jis tikino, kad tai yra ta platforma, kuri pasauliui galės atnešti saugumą ir taiką.
Turėjo susitikti su Skverneliu, bet nepavyko
Prieš susitikimą Lietuvos prezidentūra pranešė, kad G. Nausėda ir A. Duda ketina aptarti politinius ir ekonominius santykius, regioninio ir energetinio saugumo klausimus, bendradarbiavimą NATO, Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės darbotvarkes.
Lenkijos prezidento darbotvarkėje buvo numatytas mandagumo susitikimas su premjeru Sauliumi Skverneliu, tačiau jis abipusiu sutarimu buvo atidėtas, BNS ketvirtadienį sakė ministro pirmininko atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
S. Skvernelis ketvirtadienį yra pasiėmęs nedarbingumą.
Penktadienį prezidentai ir jų žmonos dalyvaus sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių laidojimo renginiuose Vilniuje.
Į ceremoniją taip pat atvyksta Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka, Latvijos ir Ukrainos vyriausybių atstovai.
A. Duda ketvirtadienį taip pat vyks padėti vainiko Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio mauzoliejuje Rasų kapinėse.
