Tradicinių pažiūrų politikai Stambulo konvenciją vadina genderizmo ideologijos Trojos arkliu. O jiems oponuojantys LGBT bendruomenės aktyvistai, du tūkstantmečius katalikų bažnyčios puoselėtų vertybių gynėjus vadina antivakarietiškais veikėjais.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Latvijos gatvėse – triukšmas ir įniršis. 5 tūkst. žmonių į šalies gatves su plakatais ir skambiais šūkiais išėjo protestuoti prieš valdžios sprendimą trauktis iš Stambulo konvencijos, prie kurios šalis prisijungė vos prieš metus.
Parlamente diskusijos – įkaitusios. Vienoje pusėje – žmogaus teisių gynėjai. Kitoje – tie, kurie sako, kad konvencija yra ne apie kovą su smurtu, o apie genderizmo ideologiją.
„Visur plazdantys vėliavų plakatai neturėjo nieko bendra su moterimis ir moterų gynimu. Tai gryna ideologija, tai gryna lyčių ideologija ir translyčių ideologija. Negyvenkime su šiomis svetimomis ideologijomis! Latvija turi būti raudona-balta-raudona“, – teigė Latvijos parlamentaras Edmundas Zivtinšas.
Raudoni moterų rūbai simbolizuoja kraują. Kraujo Latvijoje, anot juos vilkinčių moterų, per daug.
„Norėčiau priminti, kad Latvija yra pirmoje vietoje Europos Sąjungoje pagal moterų nužudymų skaičių 100 tūkst. gyventojų“, – proteste komentavo centro „Marta“ atstovė Beata Jonitė.
Teisingumo ministrės atsakymas
Kontraversiškas dokumentas įplieskė ginčus ir Lietuvoje – nors Stambulo konvencijos dar nė nesame ratifikavę. Premjerė Inga Ruginienė žadėjo žingsnį LGBT bendruomenės link, bet teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako – tokio žingsnio nežengs, nes vertybinės ribos brėžiamos ne Briuselyje, o čia, Lietuvoje.
„Smurtas neturėtų išvis turėti lytiškumo, kad smurto apraiškos – prieš senolius, vaikus, neįgaliuosius, moteris mažėtų“, – komentuoja R. Tamašunienė.
Dokumentas priimtas 2011 m. Europos Tarybos neva kaip pagrindinis įrankis kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje.
Valstybės, pasirašydamos konvenciją iš anksto, deklaruoja, kad pagrindinė smurto priežastis yra vyrų ir moterų nelygybė ir įsipareigoja tą lygybę įgyvendinti de facto ir de jure.
„Ji kalba apie tai, kad reikia kalbėti apie smurtą prieš moteris. Apie tai, kad smurtas nulemtas žemesnio požiūrio į moterį, kitaip tariant, kad bobai reikia duot į snukį, ir kad reikia apie tai kalbėti ir dėti į programas“, – teigia Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
„Ideologija ir yra ideologija, dėl to, kad ji žiūri į tikrovę vadovaudamasi išankstinėmis nuostatomis, ignoruodama kitas aplinkybes. Smurtas prieš bet ką yra rimta problema“, – sako teisininkas Vygantas Malinauskas.
Turimi įstatymai – nepakankami
Žmogaus teisių aktyvistė Jūratė Juškaitė sako, kad turimi įstatymai – nepakankami tam, kad užkardytume smurtą.
„Seksualinį smurtą reglamentuojantys įstatymai – jie yra caro maro laikų. Žmonės, kurie patiria seksualinį smurtą, jie turi įrodinėti, kad priešinosi, atliko visus veiksmus, o ne galimi smurtautojai. Sistema apversta“, – komentuoja J. Juškaitė.
Visgi R. Tamašunienė sako, kad su smurtu šalis kovoti turi – tik ne per konvencijas, o keisdama įstatymus bei per pokyčius skirtingose valstybinėse įstaigose. Tiesa, pagrindinis ginčas kyla ne dėl kovos su smurtu tikslo, o dėl neva ideologinio konvencijos užtaiso.
Konvencija įveda terminą „gender“ kaip „socialiai sukonstruotus vaidmenis, elgseną, veiklas, kuriuos visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“.
„Atsiranda tokių dalykų, kurie kalba ne apie biologinę lytį, o socialinę lytį ir galimybę pasirinkti. Tai ta diskusija sukelia daugiausiai nesutarimų“, – teigia R. Tamašunienė.
Išplečia lyties sampratą
„Aš manau, kad yra įvykęs didelis nesusipratimas dėl „gender“ apibrėžimo. Konstitucinis Teismas pasakė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai. Kad binarinė lytis turi būti įsivaizduojama tik vyro ir moters aspektu, tai to kitaip interpretuoti negali“, – pabrėžia Žmogaus teisių centro vadovė.
Visgi, konvencija išplečia lyties sampratą.
„Nauja lyties samprata, kad lytis nėra siejama tik su žmogaus – vyro ar moterų – prigimtimi. Konvencijos aiškinamuosiuose raštuose išplečiama lyties samprata“, – teigia V. Malinauskas.
Lietuvoje Stambulo konvencija pasirašyta 2013 metais, tiesa, kilus didžiulėms diskusijoms visuomenėje ji neratifikuota.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
