Po šio balsavimo Latvija taptų pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos, kurią tas pats parlamentas ratifikavo pernai lapkritį.
Ketvirtadienio sprendimas priimtas 56 balsais prieš 32, du parlamentarai susilaikė.
Dabar sprendimas keliaus ant prezidento Edgaro Rinkevičiaus stalo. Valstybės vadovas yra sakęs, kad nepritaria pasitraukimui, tačiau taip pat užsiminė, kad gali neatšaukti parlamento sprendimo.
Europos Tarybos konvencija reikalauja, kad ją pasirašiusios šalys parengtų įstatymus ir politiką, kuria būtų siekiama panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje.
Dešiniųjų opozicinės partijos balsavo už pasitraukimą iš sutarties, o valdančioji koalicija, vadovaujama centro dešiniųjų ministrės pirmininkės Evikos Silinos, buvo susiskaldžiusi: Žaliųjų ir valstiečių sąjungos atstovai balsavo už pasitraukimą iš sutarties, o kitos partijos balsavo už pasilikimą.
Europos Taryba ne kartą atmetė kaltinimus, kad sutartis primeta lyčių teorijas, ypač 2022 metais pareikšdama, kad „Stambulo konvencija nenustato jokių naujų normų dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos“.
Latvijos dešinieji tvirtina, kad pasitraukimas iš konvencijos nesusilpnins kovos su smurtu prieš moteris, nes pakanka nacionalinių įstatymų.
Moterų teisių gynimo grupės pastarosiomis savaitėmis Rygoje surengė keletą demonstracijų.
„Stambulo konvencijos ratifikavimas Latvijoje davė reikšmingų rezultatų, kurie nėra tik žodžiai popieriuje, bet ir išgelbėtos gyvybės“, – teigė MARTA centras, ginantis moterų ir migrantų teises.
Latvijos dešinieji taip pat pritaria neseniai pasiūlytai pataisai, kuria būtų apribota prieiga prie abortų šalyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
