Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos vyriausybės atstovai didžiuojasi šiais metais pateiktu 2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliaciniu pagalbos priemonių paketu, bet verslininkai niekaip neranda šiame pakete numatytų 120 mln. eurų, kurie turėjo pagelbėti verslui išaugus energijos išteklių kainoms.

Lietuvos vyriausybės atstovai didžiuojasi šiais metais pateiktu 2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliaciniu pagalbos priemonių paketu, bet verslininkai niekaip neranda šiame pakete numatytų 120 mln. eurų, kurie turėjo pagelbėti verslui išaugus energijos išteklių kainoms.

REKLAMA

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia niekaip negaunantis atsakymų iš Vyriausybės, nors 120 mln. eurų galėtų padengti viso Lietuvos verslo vieno mėnesio elektros energijos sąskaitas iki 24 ct/kWh.

Dialogui su Vyriausybe nepadeda nė tai, kad šių metų gegužę Lietuvos verslo konfederacija apdovanojo vos ne pusę ministrų kabineto: premjerę Ingridą Šimonytę, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.

Kur dingo 120 milijonų?

Kad Vyriausybė iš tiesų žadėjo skirti 120 mln. eurų energijos išteklių kainų kompensavimui, galima įsitikinti pažvelgus į Finansų ministerijos parengtas skaidres, kuriomis buvo pristatytas šių metų valstybės biudžeto pakeitimo projektas.

REKLAMA

Energetikos įstatymo pataisose nurodoma, kad įvertinus finansines galimybes iš valstybės lėšų gali būti teikiama parama, skirta iš dalies kompensuoti nebuitinių vartotojų išlaidas už suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas.

O 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme sakoma, kad Finansų ministerijai suteikiama teisė „paskirstyti ūkio subjektams Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas išlaidoms dėl dujų ir elektros kainų dalies kompensavimo fiziniams ir juridiniams asmenims“.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi nors įstatymuose pagalba verslui išaugus energijos išteklių kainoms yra numatyta, bet praktiškai ji nėra gauta, sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis.

„Kai vyko diskusija, kainų kompensavimas verslui buvo vienas iš esminių viso to kompensavimo paketo elementų, kuris buvo susietas su biudžeto peržiūra. Tai dabar mes matome, kad iki šiol nėra nei priemonių, nei minčių verslui kompensuoti ar padėti kovoti su kainomis. Kiek mes keliame tą klausimą, tai atsakymo nėra“, – pasakojo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

„Tie 120 mln. yra kartu pakete su kompensacijomis buitiniams vartotojams, bet kol kas pažadas yra likęs tik pažadu. Gal čia buvo tikimasi, kad jų neprireiks, kad kainos nekils? Bet mes akivaizdžiai matome, jog kaip tik dabar tos paramos, kuri buvo suplanuota Seimo, labai reikėtų“, – sako A. Romanovskis.

Pasak pašnekovo, Seimo paskirti 120 mln. eurų verslui galėtų būti skiriami kaip subsidija per tarifą, bet tik tiems verslams, kurie labiausiai kenčia dėl energijos išteklių kainų brangimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes manome, kad vienas kriterijų paramai galėtų būti, kad jeigu sąnaudų struktūroje išlaidos už elektros energiją sudaro daugiau kaip 10 proc., tai valstybė galėtų tokioms įmonėms pateikti bent jau bazinius pasiūlymus – pavyzdžiui, subsidijuoti dalį kainos. Nemažą dalį kainos už elektros energiją sudaro valstybės valdomų subjektų skirstymo, perdavimo mokesčiai, tai būtent tai yra tie dydžiai, kurie galėtų mažėti verslui, o valstybė savo įmonėms tą dalį subsidijuotų“, – mano A. Romanovskis.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento, 120 mln. eurų užtektų kompensuoti vieno mėnesio elektros energijos sąnaudas visam Lietuvos verslui iki 24 ct/kWh tarifo.

„Tai galėtų padengti mėnesio išlaidas visam Lietuvos verslui nuo dabartinių 45–50 ct/kWh iki 24 ct/kWh. Ir tai yra labai daug. Bet nereikia kompensuoti visam verslui, be to, ne viso verslo sąnaudų struktūroje išlaidos už elektros energiją sudaro reikšmingą dalį ir ta subsidija gali būti mažesnė, nebūtinai iki 24 ct/kWh, gali būti ir iki 30 ct/kWh, bet tai galėtų bent porai mėnesių sušvelninti smūgį. Čia yra pakankamai daug pinigų“, – aiškina A. Romanovskis.

REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, kokį atsakymą verslas gauna iš Vyriausybės, kai klausia apie šiems metams suplanuotą paramą, A. Romanovskis pasakojo, jog dažniausiai teigiama, esą viskas skaičiuojama, galvojama.

„Visi tie atsakymai yra tokie, kad negaliu pasigirti, jog turime aiškų atsakymą. Mes neturime atsakymo „ne“, bet neturime ir atsakymo „taip“. Mano nuojauta yra tokia, kad tie 120 mln. eurų buvo suplanuoti vienam tikslui, politikams tokia idėja buvo parduota, o paskui pagalvota, kad tuos pinigus galima nukreipti kažkur kitur“, – svarstė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Iš 120 mln. paskirstyta 5 mln. eurų

Finansų ministerija aiškina, kad iš 120 mln. eurų, kurie suplanuoti šių metų biudžeto projekte, 90 mln. eurų skirta Aplinkos ministerijos priemonei, kuri padėtų verslui investuoti į energetinę konversiją. Tai yra, kaip aiškina ministerija, iškastinio kuro katilų keitimas į šilumos siurblius, biokuro katilus, saulės kolektorius (išskyrus vėjo ir saulės elektrinių įrengimą elektros gamybai).

REKLAMA
REKLAMA

Kad tai šiokia tokia suktybė, liudija faktas, jog biudžeto projektas buvo patikslintas šių metų gegužę (panašiai tuo metu ir skelbta apie 120 mln. eurų paramos verslui), o birželio pabaigoje Aplinkos ministerija pranešė, kad pirmiesiems projektams šiemet skirta 5 mln. eurų, bet likusius 85 mln. eurų ketinama panaudoti 2023–2024 m.

Kitaip tariant, jau anksčiau suplanuota ir „lėta“ priemonė greičiausiai buvo pristatyta kaip nauja pagalba verslui dėl Rusijos karo Ukrainoje drastiškai išaugus energijos išteklių kainoms. 

Dar 30 mln. eurų, pasak Finansų ministerijos, bus skirti nuo elektros ir dujų kainų kilimo nukentėjusiems sektoriams, kurie dėl technologinių priežasčių neturi konversijos galimybės.

„Poreikis ir sektoriai paaiškės gavus verslo įmonių paraiškas aukščiau minėtai Aplinkos ministerijos investicinei veiklai“, – sako Finansų ministerija. Tai gali reikšti, jog ir minėtieji 30 mln. eurų gali būti planuojami ateinantiems metams. 

REKLAMA
REKLAMA

Finansų ministerija sako, kad 2,26 mlrd. eurų vertės pakete taip pat inkorporuota 253,7 mln. eurų iš Europos Sąjungos lėšų ir visa tai turtų nukeliauti saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimui versle, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai, technologinės įrangos atnaujinimui bei investicijoms į biodegalų ir vandenilio gamybos technologijas.

Galima manyti, kad, išskyrus investicijas į atsinaujinančius išteklius, tiesioginių pagalbos priemonių verslui, pavyzdžiui, dalinio energijos išteklių kainų kompensavimo, mokesčių sumažinimo, šiuo metu nenumatoma.

Finansų ministerija, kaip ir dauguma ministerijų, tik sako, kad šiuo metu atliekami įvairūs skaičiavimai, dirbama prie pasiūlymų paketo kitiems metams.

„Prognozuojama, jog aukštos energijos kainos tarptautinėse rinkose išsilaikys dar kurį laiką, todėl verslas turi priimti tvarius investicinius sprendimus ir užsitikrinti mažesnes sąskaitas ateityje. Tam drauge su Energetikos ministerija šiuo metu rengiamas finansinis paketas, kuris prisidės prie ilgalaikės energetinės transformacijos ir mažesnių sąskaitų ne tik verslui, bet ir žmonėms“, – teigia Finansų ministerija.

REKLAMA
REKLAMA

Tikina, kad nė viena Europos šalis verslo tiesiogiai neremia, bet tai netiesa

Lietuvos Vyriausybės atstovai paprastai komunikuoja, kad jokia Europos šalis tiesiogiai verslo subjektų neremia.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien nėra nė vienos šalies, kuri subsidijuotų verslą. Išskyrus galbūt Kroatija galvoja apie šituos dalykus, taip pat Lenkija, kitos šalys, bet tik dabar ta banga prasideda. Pas mus tos pagalbos priemonės šiuo metu yra dėliojamos“, – rugsėjo 15-osios susitikime su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Tačiau, pavyzdžiui, Vokietija jau rugsėjo 12 dieną pradėjo mokėti subsidijas nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusių sektorių įmonėms.

„Bloomberg“ rugsėjo 21 dieną pranešė, kad Jungtinė Karalystė ketina skirti 40 mlrd. svarų (45,8 mlrd. eurų) ir iš dalies kompensuos padidėjusias energijos išteklių kainas verslui net šešis mėnesius. Tai reiškia, kad verslui elektros energija nekainuos daugiau nei 21,1 pensą už kilovatvalandę (24 ct/kWh) ir 7,5 penso už dujas (0,09 ct).

REKLAMA
REKLAMA

„Balkan Energy News“ dar gegužės mėnesio 17 dieną pranešė, kad Bulgarija tęs subsidijų teikimą įmonėms už sunaudojamą elektros energiją ir gamtines dujas gegužei ir birželiui. Paskui buvo atlikti biudžeto patikslinimai nuo liepos.

„Greek Reporter“ rugpjūčio 23-iąją pranešė, kad Graikijos valdžia ketina dvigubinti subsidijas tiek gyventojams, tiek verslui už energijos išteklius.

„Bruegel“ parengė Europos valstybių apžvalgą, kaip šalys padeda gyventojams ir verslui. Pavyzdžiui, apie Bulgariją rašoma, kad šalis dar 2021 m. pabaigoje nutarė kompensuoti verslui elektros energijos kainas, 2022 m. pagalba buvo tęsiama, nuo gegužės buvo iš dalies kompensuojamas ir dujų kainų padidėjimas. Formulės, kiek kompensuojama, per laiką šiek tiek keitėsi, bet pati parama išliko.

Kipras irgi pasižadėjo subsidijuoti nuo 50 iki 80 proc. suvartojamos energijos: teigiama, kad neskaitant gyventojų, tai palies apie 111 tūkst. įmonių. Čekija birželį verslui padėti skyrė 2,7 mlrd. eurų, paskui dar pridėjo 81 mln. eurų. Estijoje, anot „Bruegel“, atsisakyta elektros energijos skirstymo mokesčių verslui, o Prancūzijoje fiksuotas mokestis už elektros energiją (akcizas) verslui sumažintas nuo 22,5 eurų už megavatvalandę iki 50 centų. Graikijoje verslui iš dalies kompensuoja elektros energijos ir gamtinių dujų sąskaitų padidėjimas, įvairias panašias priemones taiko ir kitos šalys.

Dingo konservatoriu kisenese.Reikia islaikyti Cichanouskaja,reikia pinigu ukrainieciams,reikia savo reikmems,nes is atlygynimu sunku pragyventi.
Kai verslas turi didžiulį pelną, tai nesidalina, nesiūlo mokėti daugiau mokesčių, netgi dar slepia juos, o kai jau bėda, tai šaukia "padėkit", "duokit pinigų". Mažiau rūmų, porche ir jachtų pirkit, tada užteks ir verslui vystyti. Čia mano nuomonė.
Ministrė negeria?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų