Apie planą sukurti integruotą oro gynybos sistemą per artimiausius trejus metus paskelbta po antradienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.
„Kas buvo sutarta, kad yra naujos planavimo prielaidos mums, ir mes persižiūrėsime, kaip galime oro gynybos pajėgumų vystymui rasti būdų galbūt kitų pajėgumų sąskaita“, – žurnalistams Vilniuje sakė kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Ministras Robertas Kaunas sakė, kad kiti įsigijimai „gali būti šiek tiek padėlioti laike“.
R. Vaikšnoras kol kas nedetalizavo, kokie tai galėtų būti įsigijimai.
„Tai planuosime ir tada sudėliosime laiko šviesą“, – sakė teigė vadas.
R. Kaunas tvirtino, kad nepaisant perdėliojimų, esminiai krašto apsaugos sistemos tikslai – kariuomenės divizijos išvystymas iki 2030 metų ir pasirengimas priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų – bus įgyvendinti.
BNS rašė, kad vystant oro gynybos sistemą dalyvaus Lietuvos kariuomenė, pasieniečiai ir Viešojo saugumo tarnyba.
Anot prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Deivido Matulionio, reikalingos priemonės sistemai išvystyti kainuos kelis šimtus milijonų eurų, jos bus perkamos iš krašto apsaugai numatytų asignavimų, jų papildomai nedidinant.
Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai suplanavo skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu gynybos biudžetas siekia apie 4 proc. BVP.
Kuriama sistema turėtų gebėti nukenksminti tiek bepiločius orlaivius, tiek kontrabandinius balionus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
