Kaip teigiama išplatintame pranešime, susitikimo metu Lietuva kartu su Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Norvegija, Lenkija ir Švedija paskelbė bendrą pareiškimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo kovojant su bepiločių orlaivių, meteorologinių balionų ir kitų nepilotuojamų objektų keliamomis grėsmėmis.
Pasak ministerijos, šalys bendradarbiaus siekiant, kad būsimame ES biudžete būtų kuo daugiau dėmesio skirta hibridinėms grėsmėms ir atsparumui joms stiprinti.
Be kita ko, VRM teigimu, šalys išreiškė valią stiprinti dronų ir antidroninių sistemų pajėgumus, vykdyti bendras pratybas, plėtoti informacijos mainus, įgyvendinti pilotinius projektus, skatinti bendrus viešuosius pirkimus, mokslinius tyrimus ir inovacijas.
Taip pat siekiama glaudžiau bendradarbiauti su Ukraina, pasitelkiant jos sukauptą praktinę patirtį kovojant su oro grėsmėmis ir saugant kritinę infrastruktūrą.
„Mūsų saugumo aplinka per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė. Dronai, balionai ir kiti nepilotuojami objektai nebėra pavieniai incidentai – tai dalis platesnio hibridinių veiksmų modelio, kuriuo siekiama trikdyti mūsų valstybes, kelti neapibrėžtumą ir daryti psichologinį spaudimą visuomenėms. Todėl turime veikti nedelsdami ir stiprinti Europos pasirengimą bei atsparumą“, – teigė ministras.
Dronų saugumo veiksmų plano įgyvendinimas
Anot VRM, susitikime ministrai pabrėžė ir būtinybę spartinti Europos Komisijos šių metų vasarį pristatyto Dronų ir kovos su dronais saugumo veiksmų plano įgyvendinimą. Lietuvos vertinimu, plane numatytos priemonės yra svarbios, tačiau jų įgyvendinimo tempas turi būti gerokai spartesnis, nes grėsmės jau dabar yra prie Europos Sąjungos išorės sienų.
Kalbėdamas apie regioninio bendradarbiavimo prioritetus, ministras išskyrė būtinybę kurti bendrą situacijos stebėsenos sistemą, apimančią viso Baltijos jūros regiono oro erdvės vaizdą, stiprinti visą reagavimo grandinę – nuo grėsmių aptikimo iki jų neutralizavimo, gerinti civilinių ir karinių institucijų koordinavimą bei aktyviau įtraukti Europos Sąjungos agentūras, tokias kaip Europolas ir FRONTEX.
Pasak V. Kondratovičiaus, itin svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą naujoms technologijoms, inovacijoms ir pajėgumų stiprinimui, ypač kalbant apie būsimą 2028–2034 metų Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą, kurioje turi būti tinkamai atspindėti rytinės ES sienos valstybių saugumo poreikiai ir hibridinių grėsmių keliami iššūkiai.
Kaip rašė BNS, pastaruoju metu fiksuojama daugiau oro erdvės pažeidimų Baltijos valstybėse, dėl galimos dronų grėsmės dalyje Lietuvos teritorijos kelis kartus buvo paskelbtas oro pavojus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
