Kaip rašė BNS, įsigaliojus minėtam paktui Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos nevyriausybinės organizacijos paragino peržiūrėti migrantų apgręžimo praktiką pasienyje su Baltarusija.
Jų teigimu, net ir išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms taikomas ES reglamentas dėl reagavimo į krizines ir nenugalimos jėgos situacijas, valstybės narės išlieka saistomos pagrindinių žmogaus teisių įsipareigojimų.
Pasak V. Kondratovičiaus, augant neteisėtai antrinei migracijai per Latviją ir įsigaliojus naujam reglamentui, tokie atvykėliai Lietuvoje gali užtrukti ilgiau dėl jų patikros procedūros, tačiau galiausiai vis tiek bus perduodami šaliai, kurioje pirmąkart kirto išorinę ES sieną.
Vidaus reikalų ministras interviu BNS sakė, kad su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija modeliuojamas papildomų pajėgumų, patalpų pasitelkimas, nors dabar tokio poreikio ir nėra. Be to, Lietuva vėl ketina teikti pagalbą Latvijai, užkardant migracijos srautus.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2021 metų Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau kaip 25,3 tūkst. užsieniečių. Šią politiką Seimas įstatymu įteisino 2023 metais.
Vakarai kaltina Baltarusiją sukėlus migracijos krizę rytinėse ES narėse ir vadina tai hibridine ataka.
– Nuo birželio 12-osios visose ES valstybėse narėse taikomas Migracijos ir prieglobsčio paktas. Kaip jo įsigaliojimas keičia Lietuvos migrantų apgręžimo Baltarusijos pasienyje ir migrantų priėmimo politiką?
– Pagrindinė žinutė, kad šiuo metu vis dar galioja mūsų valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl neteisėtos migracijos. Tad ir toliau, kaip iki šiol, vykdysime neteisėtų migrantų neįleidimo politiką. Tai reiškia apgręžimą tuo atveju, jeigu nelegaliai prie sienos esantys migrantai bando patekti į mūsų teritoriją.
Aišku, gali pasikeisti situacija (...) antrinės migracijos atveju, kai žmonės nelegaliai patenka į mūsų teritoriją ir yra sustabdomi.
Jeigu jiems buvo atliktas patikrinimas, tarkime, Latvijos teritorijoje, asmuo iš karto bus grąžinamas. Jeigu ne, pas mus reikės įvesti nustatymo procedūrą. Bet turime trišalę sutartį Baltijos šalyse, tai per joje numatytą, berods, 30 dienų laikotarpį tie žmonės yra perduodami šaliai, iš kurios nelegaliai buvo patekę į ES teritoriją – Latviją arba Estiją, dažniausiai – į Latviją.
– Praėjusiais metais antrinės migracijos, kai migrantai iš Baltarusijos patenka į Latviją ir tuomet per Lietuvą keliauja į Vakarų Europą, srautas stipriai išaugo. Sakote, čia gali būti daugiau pokyčių nei Lietuvai pačiai prie sienos apgręžiant migrantus?
– Mes dabar pastebime dviejų statusų nelegalių migrantų grupes. Tiems, kurie praėjo patikrinimą ten ir pasišalino iš priėmimo įstaigos, kurioje buvo patalpinti, patikrinimo antrą kartą niekas neatlieka, iš karto bus grąžinami, kaip sutarta su Latvijos puse.
Tuo atveju, kai Latvija nepastebėjo sienos kirtimo ir neteisėtas migrantas atsidūrė mūsų teritorijoje, kur buvo sustabdytas, bus irgi atliekama patikra, bet trišalės sutarties pagrindu jie bus ne grąžinami, o perduodami Latvijai.
– Praplėskite, prašau, koks tai yra patikrinimas, kas juo nustatoma?
– Tai toks pirmas patikrinimas, juo nustatoma užsieniečio tapatybė, sveikatos būklė, taip pat įvertinama, ar jis nekelia grėsmės saugumui, mūsų šalies žmonėms.
– Pradėjus taikyti ES paktą, jei šis patikrinimas nėra atliktas, mes negalėtume grąžinti į Latviją antrinių migrantų?
– Galėtume, tik turime atlikti pirmą patikrinimą ir išsiaiškinti faktą, kad jie tikrai kirto Latvijos sieną su Baltarusija. Tuo pagrindu mes nustatome procedūrą, bet jie solidariai yra perduodami Latvijos pusei.
– Tokiu atveju pareiga atlikti pirmą patikrinimą tenka Lietuvai? Ar Latvija visais atvejais būna padariusi patikrą?
– Ne visais atvejais. Mes ir dabar latviams turime įrodyti, kad neteisėti migrantai atvyko iš jų pusės. Mes žiūrime, ar yra dokumentai, jeigu jų nėra, bandome kitais duomenimis nustatyti, iš kur tie žmonės įėjo.
Jeigu migrantai yra prie sienos su Latvija, tai labai paprasta. Bet dažniausiai dalis visgi patenka į Lietuvos gilumą arba yra sustabdomi Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, tada procedūra truputį ilgesnė. Mums galbūt reikia papildomo patalpų rezervo, kuriose galėtų atsirasti padidėjęs žmonių skaičius, nes grąžinimo, perdavimo procedūros prailgėja.
– Kiek maždaug migrantų perdavimas Latvijai galėtų pailgėti?
– Tai priklauso nuo situacijos. Patikra – septynios dienos, perdavimas Latvijos pusei pas mus gali užtrukti iki 30 dienų. Priklausys nuo srautų, galbūt atsiras papildomų procedūrų iš Latvijos pusės. Srautai gali svyruoti, tas perdavimo laikas gali prasitęsti arba sumažėti.
Papildomų vietų klausimus mes sprendžiame kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pasieniečiais, žiūrime pajėgumus, numatome galimų migrantų patalpinimo vietų aktyvavimą. Yra Kybartai, kitos vietos, bet kol kas verčiamės tuo, ką turime.
– Aš suprantu, kad projektuojamas tolesnis nelegalų srauto augimas būtent iš Latvijos. Kiek jis gali padidėti?
– Matome, kad Lenkija pastaruosius mėnesius šiemet išvis nerodo, kad būtų kažkoks jų sienos su Baltarusija kirtimas. Greičiausiai tie srautai ieško vietos, kur galėtų patekti į ES. Tikėtina, galėtų padidėti ir srautai Latvijoje iš Baltarusijos. Kaip čia bus, reikėtų žiūrėti.
Mes kartu su pasieniečiais vėl planuojame latviams į pagalbą siųsti papildomas pajėgas, kad jie galėtų kartu patruliuoti, vėl daryti sustabdymus ir prevenciją prie Latvijos–Baltarusijos sienos. Žinau, kad tą patį svarsto ir Lenkija, yra pasiryžusi skirti papildomas pajėgas, bet čia reikia atskiro susitarimo tarp šalių.
– Beje, ketvirtadienį Ministrų kabinetas pritarė paketui ES Migracijos paktą įgyvendinančių teisės aktų pakeitimų. Ar Lietuvos taikomi apgręžimai prie Baltarusijos sienos yra teisėti, kol nepriimtos šios pataisos?
– Taip, apgręžimas galioja pagal mūsų paskelbtą Lietuvos Respublikos valstybinio lygio ekstremalią situaciją. Bet kokiu atveju, jeigu mes norime apgręžti, privalome turėti sprendimą. O kalbant apie migracijos paktą, iš tikrųjų čia labai daug reglamentų ateina. Tai patikra, visa kita. Yra reglamentų, kurie yra tiesioginio taikymo dėl atsakingų institucijų, tam tikrų toliau numatomų dalykų, ypač kalbant apie integraciją, prieglobsčio taikymą.
Visi dalykai jau yra šiame pakete. Tikimės, kad šioje (pavasario – BNS) sesijoje jį pavyks priimti. Su Seimu jau anksčiau kalbėjome, kad būtų įtraukta į šią sesiją, ir jau kitą savaitę Seime pristatinėsime mūsų projektą.
– Paskutinis momentas, noriu klausti dėl Lenkijos laikinai atkurtos sienų su Lietuva ir Vokietija kontrolės Šengeno zonoje, šiuo metu galiojančios iki spalio 1-osios. Ar yra indikacijų, kad Lenkija dar pratęs kontrolę, arba, priešingai – nutrauks?
– Ką girdžiu iš Lenkijos pusės, – kad jie pasiryžtų atšaukti atkurtą vidaus sienos kontrolę. Aišku, jie žiūri galbūt į savo Vakarų sieną su Vokietija, ten priklausys nuo Vokietijos, kaip jie sureaguos, nes apskritai tai yra padaryta būtent dėl vokiečių sprendimo. Buvo tam tikra įtampa Lenkijos viduje, vyko procesai, dėl kurių Lenkijos vyriausybė paprasčiausiai matė, kad tokia kontrolės atkūrimo priemonė būtų efektyvi. Na, jiems pavyko, sakyčiau taip.
Didelių papildomų trukdžių dėl to nematome. Aišku, tai yra papildomi pajėgumai, pirmiausia iš Lenkijos pusės, kurie veikia prie sienos. Tam tikra prasme ir mūsų pasieniečiai kartu kai kuriose vietose patruliuoja.
Mes visuose formatuose siunčiame tiek Lenkijai, tiek visai ES žinią, kad Šengeno erdvė turi užtikrinti laisvą judėjimą. Aišku, kai atsitinka krizinės, ekstremalios situacijos, o jų nereikia slėpti, ekstremali situacija pas mus galioja, (...) natūralu, kad tam tikros priemonės ir iš kitų šalių imamos, nes ne visos šalys vienodai sugeba apsaugoti bendrą erdvę nuo migrantų patekimų, turi galbūt stipresnį nelegalių migrantų spaudimą iš išorės. Šitoje vietoje svarbus ir solidarumas, ir bendras pajėgų valdymas, ir tokios priemonės kaip pasienio kontrolės atkūrimas.
– Jūs matote poreikį vis dar tęsti šią kontrolę?
– Iš mūsų pusės yra skaičius padidėjęs (migrantų – BNS) sustabdymų Lenkijos–Lietuvos pasienyje. Nemažai sustabdome ir Lietuvos gilumoje, kur dėl patruliavimo, kitų priemonių, žvalgybos (...) jie nespėja privažiuoti iki kitos sienos. Tai tokių dalykų darome.
Jeigu pavyktų dislokuoti bendrus patrulius tose vietose, kur tikrai kol kas nepakanka pajėgumų, ar rasti kažkokį techninį sprendimą, reiškia, jau Latvijos pasienyje patruliavimas padėtų sustabdyti nelegalią migraciją. Aišku, ten sunkios gamtinės sąlygos, labai daug pelkių, upių, miškingos teritorijos, negyvenamos, bet vis tiek įmanoma. Pernai mūsų pareigūnai tikrai ten pasidarbavo neblogai ir sustabdė ne vieną dešimtį migrantų, kurie bandė patekti į ES teritoriją per Latviją.
– Dėkoju už pokalbį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
