Rusijos spaudai kaltinant Lietuvą tarnavimu JAV, o Lietuvoje netylant diskusijoms dėl to, ar šalies užsienio politika netapo pernelyg prorusiška ar probaltarusiška, viską komplikuoja vidinė politinė kova.
Amerikos įtakoje?
Baltijos šalys Europos Sąjungoje – „Trojos arklys“ iš JAV. Tokią nuomonę interviu metu vyriausiajam Newsbalt.ru redaktoriui išsakė garsus rusų istorikas, rašytojas ir publicistas Nikolajus Starikovas. Jis pasidalino savo vizijomis apie Rusijos ir JAV poziciją dėl Baltijos šalių ir Lenkijos.
Prieš keletą metų, kai prezidentu buvo Valdas Adamkus, kuris rėmė demokratines revoliucijas buvusioje sovietinėje erdvėje – viskas buvo aišku. Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) tuo metu rašė Rusijos sulaikymo strategiją, kuri galioja ligi šiol.
Iki prezidente tampant Daliai Grybauskaitei panašūs priekaištai Lietuvai būtų turėję tam tikros prasmės, nes Lietuvos valdžia išties aktyviai dalyvavo revoliucijose Ukrainoje ir Gruzijoje, nepaisant didžiųjų Europos šalių protesto parėmė JAV invaziją į Iraką. Buvęs Prancūzijos prezidentas tuomet net išsakė visų įsidėmėtą poziciją, kad Baltijos šalys, o ir kiti Rytų Europos partneriai esą bus „praleidę gerą progą patylėti“.
Padėtis pasikeitė, kai pasikeitė politinė valdžia ir ne tik Lietuvoje. 2008 pabaigoje į valdžią atėjusi TS-LKD užsienio reikalų ministru pasikvietė žinomą karjeros diplomatą, buvusį ambasadorių JAV ir Jungtinėje Karalystėje Vygaudą Ušacką. Keitėsi ir tarptautinė konjunktūra - JAV prezidento G. W. Busho jaunesniojo įpėdinis Barackas Obama kur kas mažiau linkęs domėtis Baltijos regiono ir visos Rytų Europos reikalais.
Įkaitų išvaduotoja
Vėliau – 2009 metų vasarą - prezidente tapo D. Grybauskaitė, kuri pradžioje neprieštaravo V. Ušacko kandidatūrai, kaip ir absoliučiai daugumai kitų premjero, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus pasirinkimų.
Pati prezidentė gana greitai deklaravo kitus užsienio politikos prioritetus ir sėkmingai pakeitė aršią antirusišką retoriką į antiamerikietišką. Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis buvo demonstratyviai ignoruojamas per oficialius renginius, viešai prioritetu paskelbta gerai kaimynystė. Dar vėliau šalies vadovė paskelbė, kad Lietuva buvo tapusi JAV politikos įkaite, ko nuo šiol nebebūsią. Šalia to buvo ieškota ir tarsi rasta slaptų JAV žvalgybos kalėjimų, kuriuose neva laikyti nekalti ar kalti žmonės, įtartini besą Talibano teroristais.
D. Grybauskaitė atvirai demonstravo norą bičiuliautis ne tik su Rusijos vadovais – prezidentu Andrejumi Medvedevu ir premjeru Vladimiru Putinu. Tuo pat metu ji yra viešai pareiškusi, kad reikia remti Baltarusijos diktatorių Aleksandrą Lukašenką, nes taip Baltarusiją galima išgelbėti nuo tapimo Rusija.
Dėl D. Grybauskaitės nusistatymo atsistatydinęs tuometinis užsienio reikalų ministras V. Ušackas buvo anuomet apkaltintas neaišku kuo. Tarsi „vykdęs savarankišką užsienio politiką“. Tuomet manyta, kad V. Ušackas tiesiog nebuvo pakankamai orientuotas persukti Lietuvos užsienio politiką į rytus. Pastarosiomis savaitėmis pasirodė naujų versijų.
Vienas žinomiausių šalies politikos apžvalgininkų Vladimiras Laučius paskelbė portale delfi. Lt straipsnį, neva įrodantį, kad prezidentė V. Ušacko siekė atsikratyti dėl prorusiškumo. Apžvalgininkas remiasi neva egzistuojančiu memorandumu, kuriame atsispindi V. Ušacko noras apsukti Lietuvos užsienio politiką bemaž atvirkščia – išimtinai rytų kryptimi.
Kalambūras ar ne?
Buvęs užsienio reikalų ministras V. Ušackas teigia nematantis prasmės kaip nors komentuoti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, esą iš pareigų jis buvo priverstas atsistatydinti dėl prorusiškos laikysenos. „Visas pasirodęs straipsnis yra toks kalambūras, kad nematau jokios prasmės ką nors čia komentuoti“, - teigė dabar Europos Sąjungos pasiuntiniu Kabule dirbantis politikas.
Kaip pabrėžė V. Ušackas, taip teigiantieji nepateikia nei tikrų faktų, nei realių šaltinių.
Pasak kritinio straipsnio autoriaus Vladimiro Laučiaus, straipsnyje apie V. Ušacko užsienio politikos ypatumus yra pateikiami faktai, išklausomos abi pusės, remiamasi šaltiniais. „Ne visi šaltiniai atskleisti, nes kalbinti aukšto rango diplomatai nenorėjo būti įvardyti. Juk Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtinta teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Galbūt V. Ušackas apsimetą to nežinąs? Pikta ir pasipūtėliška V. Ušacko reakcija, ko gero, liudija, kad jis tiesiog neturi, ką pasakyti. Jis pats, beje, pripažino, kad idėją pataikauti Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai jam pametėjo Pramonininkų konfederaciją. Galiausiai skaitytojas gali puikiai matyti, kad ministro portfelio netekimo aplinkybės V. Ušackui garbės nedaro. Tad nesistebiu, kai jis pyksta dėl straipsnio, parodančio jo, kaip ministro, tikrąjį veidą“, – kerta V. Laučius.
Viskas būtų logiška, jei ne viena keista aplinkybė – neva už prorusiškumą V. Ušacko galvos išsireikalavusi prezidentė jau gerokai vėliau skelbė, kad Lietuva buvo Amerikos įkaite, bet jos dėka tokia nebebūsianti.
Įdomu, kad Seimo užsienio reikalų komitete V. Ušacką gina Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Justinas Karosas, neįžvelgiantis jokio prorusiškumo, o prie koneveikimo prisideda TS-LKD parlamentaras Egidijus Vareikis. „Tap. Mes ne kartą turėjome pokalbius ir įtikinėjome, kad jo pozicijos – perorientuoti Lietuvos politiką į rytus – nueina per toli“, – portalui „Balsas.lt“ tvirtino E. Vareikis.
Politinė kova
Politologas Lauras Beilinis mano, kad V. Ušackas ir D. Grybauskaitė savaip panašūs, o antivakarietiška rusų spauda lietuvius kaltins visada, nepaisant realių faktų. „Dėl rusų spaudos, tai galiu pasakyti, kad ten yra tam tikra žiniasklaida, kuri turi užduotį ir Lietuva kuo nors bus kaltinama visada. Gi dėl D. Grybauskaitės ir V. Ušacko, tai manau, kad du energingi žmonės nesurado būdo suderinti greičių“, – sakė jis.
Politikos ekspertų problemos aptarimą aplydi keliais dalykais. Pastebima, kad D. Grybauskaitė vargu ar būtų ką nors atleidusi už prorusiškumą, nes pati niekada jo nestokojo, kaip ir antiamerikietiškumo. D. Grybauskaitės remiamas premjeras Andrius Kubilius savo Rusijos sulaikymo strategiją yra atkakliai pamiršęs, pats į komandą anksčiau kvietė V. Ušacką, puikiai žinodamas ir jo pažiūras ir biografiją. Maža to, V. Ušackas, jau po to, kai tapo Europos Sąjungos atstovu Afganistane, įstojo į TS-LKD. Įdomu, kad tai netrukdo A. Kubiliui pagalbininkais kviestis buvusius vadinamuosius „valstybininkus“ , kaip pvz., diplomatą Laimoną Tallat-Kelpšą, kurio „išrotavimu“ į Gruziją džiaugtasi po Seimo rinkimų. Tad ar nebus pasikeitę, artėjant rinkimams, politinių interesų vektoriai?
Dalis politikos ekspertų linkę manyti, kad V. Ušackas turi ambicijų ne tik šioje partijoje, bet ir prezidentinėje arenoje. Tad ir jo tikro ar tariamo „prorusiškumo“ kritika yra laikoma galimai politiškai motyvuota ir galbūt sugalvota D. Grybauskaitę pasiekiančiuose strategų komandose.
Rusų spauda: Baltijos šalys Europos Sąjungoje – „Trojos arklys“ iš JAV
