Remiantis hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, matyti, kad metinė Lietuvos temperatūra po truputėlį auga. Bet kinta visi mūsų sezonai, ar tik kažkuris vienas?
Ar kinta mūsų ruduo?
„Lapkritį Lietuvoje vyrauja apsiniaukę orai, temperatūra dažniausiai kyla šiek tiek aukščiau nulio, vyrauja pabjurę orai. Dienos dažniausiai panašios viena į kitą. Tačiau yra buvę tokių lapkričio mėnesių, kai beveik ištisą mėnesį švietė saulė lydima įprastos temperatūros arba stipraus šalčio. Tai buvo, pavyzdžiui 1993 ir 1998 metais, kai minimali oro temperatūra nukrisdavo iki – 20 °C, tokių mėnesių pasitaikė ir anksčiau. Apskritai, vidutinė rudens temperatūra taip pat didėja, tik ne taip ryškiai kaip žiemos sezono“, – mini doc. dr. Gintautas Stankūnavičius.
Klimatologas teigia, kad didžiausią įtaką vidutinei metinei oro temperatūrai turi žiemos sezonas: šiuo metų laiku galima didžiausia oro temperatūros kaita. Be to, per paskutinius 18-20 metų žiemos vidutiniškai buvo šiltesnės už normą.
„Žiemą fiksuojamos didesnės oro temperatūros anomalijos negu kitais sezonais, todėl bendrai klimato kaitai žiemos indėlis yra didžiausias. Ruduo yra pereinamasis sezonas, todėl skirtingos yra oro temperatūros tendencijos rudens pradžioje ar pabaigoje, o rudens bendra įtaka bendram oro temperatūros kilimui yra nežymi“, – mini doc. dr. G. Stankūnavičius.
Pailgėjęs vegetacinis procesas
Jei ruduo būtų šiltesnis, nei įprasta, tuomet pailgėtų ir vegetacijos laikotarpio trukmė. Tačiau vienais metais tas laikotarpis būna ilgesnis, kitais jis trumpesnis. Žinoma, per daugelį metų jis šiek tiek pailgėjo, bet ne ženkliai.
„Vis prisimenu lietuvių klasikų kūrinius, kuriuose pasakojama, kaip iš ganyklų žmonės parvesdavo gyvulius per visų šventųjų šventę, lapkričio pirmąją dieną. Tai reikšdavo, kad tuo metų laiku ne tik ilgos naktys, bet ir vidutiniškai atšaldavo orai: lėčiau augdavo žolė, gal net pašaldavo ar iškrisdavo sniegas, na ir dabar ūkininkai tą patį daro panašiu laiku. Galbūt šiek tiek pailgėjo vegetacinis laikotarpis rudenį, bet labai nedaug, sakykime savaitę per kokį šimtą metų, ne daugiau“, – klimatologas.
Klimatologas priduria, kad ateityje, galbūt po 10 - 20 metų augalų vegetacinis procesas dar pailgės, gal net kitas augalų kultūras imsime auginti, bet kol kas tai labai abejotina.
Lietuva yra toli nuo Atlanto vandenyno, todėl vėlyvą rudenį pakanka užsukti žemyninės kilmės oro masei ir šalti orai įsivyrauja ankščiau, nei įprastai. Todėl klimato kaitos fone, tikėtina, kad didžiausią įtaką klimatui darys ne oro temperatūros kilimas, o didės klimato ekstremalumas: daugės pavojingų ir stichinių meteorologinių reiškinių skaičius.
Išaugęs ekstremalumas
Dauguma klimatologų pastebi, kad dėl besikeičiančio klimato išauga ekstremalių oro reiškinių pasikartojimas. Jie sukelia žmonėms nepatogumų. Jei vyraujant švelnioms žiemoms, viena žiema būna anomaliai šalta, tai ji nepasiruošusius žmones išmuša iš vėžių. Tai paveikia šilumos tiekėjus ir vartotojus, transportą ir kelių priežiūrą, statybos sektorių ir kitus, be to, sukelia žmonėms stresą.
Ūkininkai taip pat nesitiki, kad anksčiau prasidėjęs vegetacinis procesas neatneš jiems nuostolių, juk šalnų tikimybė nuo to nesumažėja, o tik padidėja. Pasitaiko, kad anksti prasidėjęs šiltas pavasaris inspiruoja ūkininkus anksčiau sėti vasarojų ar sodinti bulves, o jų vegetacijos pradžioje užėję šalnos stipriai sumažina derlių vien dėl to, kad buvo neįvertintas galimas ekstremalus oras.
Ekstremalūs orai susiję ir su kritulių intensyvumo pokyčiais: gali būti, kad mėnesio kritulių kiekis išliks tas pats, bet jo pasiskirstymas per mėnesį ar sezoną, pasikeis. Per kelias intensyvių liūčių dienas iškris visa mėnesio norma, o kitomis dienomis vyraus sausi orai.
