Klimatologinis pavasaris jau prasidėjo
Šiais metais vasario pabaigos orai buvo šilti, tad žiemos pabaiga Lietuvoje jau įvyko. Paprastai Lietuvoje pavasaris ateina iš vakarų ir pietvakarių į šiaurės rytus, o jo trukmė vidutiniškai svyruoja nuo 2,5 mėnesio rytiniuose rajonuose iki 3 mėnesių pajūryje.
„Dažniausiai virsmas, kai vidutinė paros temperatūra peržengia 0 laipsnių, įvyksta antrąjį kovo dešimtadienį, bet šiemet jis jau įvyko. Tad tą klimatologinį pavasarį jau kaip ir turime. Pirmų savaičių prognozės rodo, kad bus teigiama temperatūra ir drastiško šalčio bangų neužslinks“, – kalbėjo klimatologas.
Remiantis hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, meteorologinis pavasaris į Lietuvą kartais gali ateiti ir gruodžio ar sausio mėnesį. Tokių atvejų yra buvę 2008 bei 2015 m, kai atskirų Lietuvos regionų gyventojai žiemos taip ir nesulaukė. Tuomet ruduo palengva perėjo į pavasarį, o dienos, kai oro temperatūra buvo neigiama, teigiamų oro temperatūros fone buvo praktiškai nejuntamos. Dažniausiai toks ankstyvas pavasaris stebimas vakarų – pietvakarių Lietuvoje. Vėliausiai pavasario atėjimas stebėtas balandžio 11 dieną (2013 metai) ir balandžio 9 dieną (1963 metai) šiaurės rytų Lietuvoje.
Paskutinis šaltas kovas - 2013 metais
Pernai ir užpernai buvo itin šilti kovo mėnesiai.
„Iš tikrųjų tiek pernai, tiek užpernai mes turėjome šiltus kovus, jie buvo beveik keturiais laipsniais šiltesni, nei įprastai. Paskutinis šaltas ir vėlyvas pavasaris nutiko 2013 metais, o tie paskutiniai metai buvo pakankamai šilti“, – kalbėjo D. Valiukas.
Kintant klimatui akivaizdūs oro temperatūros pokyčiai įvyko 1989 metais. Taigi, jei padalinsime 1961–2016 m. laikotarpį į dvi dalis, tai iki 1989 metų pavasario pradžia Lietuvoje vidutiniškai buvo fiksuojama kovo 17 dieną, o po 1989 metų jau kovo 3 dieną. Pavasario pabaiga skelbiama kartu su vidutinės paros oro temperatūros pereiga per 15 laipsnių.
Klimato kaita
Pasaulyje dažnai kalbama apie klimato kaitą, ji paveikia ir Lietuvą. Sniego trūkumas bei šiltėjančios temperatūros mūsų žiemomis yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys.
„Reiktų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir kaip viskas keičiasi. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrenta vis mažiau ir dienų kuomet žemė pasidengia sniego danga mažėja. Ankščiau, prieš dešimt – penkiolika metų, sniegas išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta“, – minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
