Kilus oro pavojui Ukrainoje, jos gyventojai, rodos, žino, ką daryti išgirdus pavojaus signalą. Jie bėga į artimiausias slėptuves. Tuo metu Lietuvoje valdžia paruošė priedangų, o ne slėptuvių, žemėlapį. Kad lietuviai galėtų pasižiūrėti, kur kiekvienoje savivaldybėje kilus pavojui žmonės galėtų kelioms valandoms pasislėpti.
„Tai yra vienas svarbiausių prioritetų“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra per 3 tūkstančius priedangų.
„Jeigu kažkas ruošiasi tave pulti, turi pavojų, turi mobilizuotis gynybai. Tai aš galiu pasakyti, kad tokio požymio, kad mūsų valstybė mobilizuojasi gynybai, tai nėra“, – sako atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Pasak vidaus reikalų ministrės, šiandien kilus oro pavojui rasti laikiną prieglobstį – tai yra, prisiglausti priedangoje – galėtų trečdalis gyventojų. Laikinai, bent kelioms valandoms, žmonės galėtų pasislėpti mokyklose, darželiuose, bendruomenės centruose ir kituose viešuosiuose pastatuose, kurie, pasak specialistų, atitinka visas civilinės saugos taisykles.
„Bendrai šalies mastu maždaug pusė savivaldybių yra arti tikslų, kurie nustatyti Vyriausybės“, – teigia civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.
Kai kurios savivaldybės paslėptų vos 6 proc. gyventojų
Vienos savivaldybės galėtų laikinai apsaugoti kur kas daugiau nei pusę gyventojų. Kitos – vos kelis procentus.
„Dažniausiai jų argumentas, kad viešosios paskirties pastatų limitas išnaudotas“, – sako E. Geda.
Tarp prasčiausiai atrodančių savivaldybių – Vilniaus rajono ir Panevėžio miesto. Pastaroji į priedangas priglaustų maždaug 6 procentus savo žmonių.
„Man dar neteko girdėti, kad būtų patvirtintas priedangų pats techninis reglamentavimas ir kas ta priedanga yra. Ir kad klijuojant lipduką ant pastato, kad tai yra priedanga, neši didelę atsakomybę“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Panevėžio administracijos direktorius teisus, iš tikrųjų oficialaus dokumento, nurodančio, kaip įrenginėti priedangas, iki šiol nėra. Pasikliaujama civilinės saugos specialistų praktika.
„Aplinkos ministerija jau antri metai gamina vieną dokumentą apie slėptuvių ir priedangų reikalavimus. Šito dokumento nėra“, – teigia V. Malinionis.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius kritikuoja centrinės valdžios darbą, esą dabartinė civilinė saugos sistema visiškai nepritaikyta karo situacijai, labiau mažoms ekstremalioms situacijoms.
„Kol gyventojų reakcija įvyks, turėsime keletą minučių. Tai tikrai nelakstysime po miestą ir neieškosime lipduko“, – sako T. Jukna.
Teigia, kad skiria per mažai finansavimo
Štai Vilniuje kelių valandų prieglobstį priedangose šiandien galėtų gauti vos 40 procentų gyventojų. Ministerija siekia, kad šis skaičius būtų bent 20 procentų didesnis. Tik finansavimas dideliems darbams, pasak pačių savivaldybės atstovų, gana menkas. Civilinei saugai skirta 200 tūkstančių eurų.
„Manome, kad maža, manome, kad didesnės lėšos būtų skiriamos. Viršuliškių daugiabučio atvejis parodė, kad 50 tūkstančių suma yra maža suma norint užtikrinti apgyvendinimą“, – teigia Civilinės saugos skyriaus patarėja Justina Avlas.
„200 tūkstančių eurų Vilniaus miestui, manyčiau, yra niekinė suma“, – pritaria V. Malinionis.
Kilus pavojui gyventojus iš pavojingų vietų gali tekti evakuoti. Ministrė tvirtina, kad toks planas yra, tačiau nukreipia į savivaldybę, neva ji rūpinsis gyventojų evakuacija.
Tik, pavyzdžiui, ar Vilniuje kelių pakaks evakuoti visus gyventojus? Juk užtenka pasižiūrėti, kaip atrodo spūstys pavakarę prie išvažiavimų iš miesto.
„Jų nėra pakankamai, bet kad būtų pakankamai, ties tuo darbu ir dirbama“, – teigia J. Avlas.
„Turi būti atsakyta, per kiek dienų galime evakuoti Vilnių. Tai svarbu žinoti“, – sako V. Malinionis.
Specialistai pabrėžia, kad gyventojų evakuacijai reikia ruoštis organizuojant pratybas. Ministerija jas žada kitą mėnesį.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
