Socialiniuose tinkluose užvirė diskusija, ar visi darbdaviai kartu su alga duoda ir algalapį.
„Apie tokį dalyką net nebuvau girdėjusi, bet sužinojau, kad toks dokumentas būti privalo. Paklausiau vadovo, tai jis ėmė kaltinti mane, ko aš čia priekaištauju – neva algą gaunu ir neturėčiau čia „šakotis“.
Bet kodėl jiems sunku parodyti tą algalapį, jei nieko neslepia?“ – teiravosi klaipėdietė Evelina.
Mindaugas iš Šiaulių patikino, kad algalapis yra privalomas, bet tikrai ne visi darbdaviai jį duoda: „Esu susidūręs irgi, kur turi prašyti ir tai ne visada atsiunčia. Neva prašymą kažkokį turi rašyti.
Per daug nesigilinau tada, bet labai galimas daiktas, kad ką nors slepia. Gal viršvalandžių kokių neįskaičiuoja arba nenori duoti darbuotojui įrodymo, kiek ir kada jis dirbo, jei kažkada išmokės per mažai algos?“
Komentatoriai dalijosi įvairiomis patirtimis – vieni pasakojo, kad algalapį tvarkingai kiekvieną mėnesį gauna kartu su alga, o kiti tokio dokumento net nėra matę akyse.
Kas privalo būti nurodyta algalapyje
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
Tai ir yra vadinamasis algalapis arba atsiskaitymo lapelis.
Inspekcija vardija, kad jame darbdavys privalo nurodyti darbuotojo faktiškai dirbtą laiką ir nukrypimus nuo darbo laiko normos (viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ar švenčių dieną).
Taip pat turi būti nurodyti darbuotojo „neto“ ir „bruto“ darbo užmokesčiai, išskiriant mokesčius, mokamus nuo darbuotojo darbo užmokesčio, t. y. gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Jei įstatymuose numatyta tvarka buvo daromos išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio (pvz., už darbuotojo kaltais veiksmais darbdaviui padarytą turtinę žalą), jos taip pat turi būti nurodytos.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pareigas laikinai einanti Dalia Jakutavičė priduria, kad atsiskaitymo lapelyje turi būti nurodyti ir visi priedai, premijos, kompensacijos.
„Ši informacija teikiama darbuotojui, kad jis sužinotų, kokios yra su darbo santykiais susijusios darbuotojo gaunamos pajamos, kokie mokesčiai buvo sumokėti, ir galėtų kontroliuoti duomenų teisingumą.
T. y. ar teisingai deklaruotas darbo laikas ir nukrypimai nuo darbo laiko normos, pvz., ar teisingai užfiksuotas naktinis, viršvalandinis ar darbas poilsio, švenčių dienomis“, – aiškino VDI atstovai.
Kodėl algalapis svarbus pačiam darbuotojui?
Anot pašnekovų, algalapis gali būti pateikiamas raštu (pateikiant popierinį dokumentą į rankas) arba elektroniniu būdu (pvz., el. paštu, per personalo / dokumentų valdymo sistemą ir pan.).
Tačiau taip, kad darbuotojas galėtų susipažinti su informacija individualiai ir konfidencialiai.
D. Jakutavičė pabrėžia, kad algalapis nėra formalumas, tai – darbuotojo teisė žinoti, už ką ir kaip jam apskaičiuotas darbo užmokestis.
„Jame surašyta viskas, kas sudaro tavo darbo užmokestį. Algalapis parodo, ar viskas apskaičiuota teisingai, ar darbdavys moka mokesčius, ar neapkarpomos pajamos.
Be to, jis praverčia ir praktiškai – pvz., kai reikia įrodyti pajamas bankui ar socialinėms išmokoms“, – vardijo LPSK atstovė.
O VDI pabrėžė, kad ši informacija darbuotojui turi būti teikiama bent kartą per mėnesį nepriklausomai nuo jo profesijos, užimamų pareigų, išdirbto laiko, etato dydžio ar pan.
Ji atkreipė dėmesį, kad algalapiui gauti nėra reikalingas joks darbuotojo prašymas – darbdavys negali neteikti darbuotojui atsiskaitymo lapelių, motyvuodamas tuo, kad darbuotojas jų neprašo:
„Net jei dėl kažkokių priežasčių darbuotojas prašytų jam nebeteikti informacijos apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas bei apie dirbto darbo laiko trukmę, mūsų nuomone, darbdavys turi ją teikti, o darbuotojas pats spręstų, ar nori susipažinti su jam pateikta informacija, ar ne.“
Algalapių neduoda, nes turi, ką slėpti?
VDI pastebi, kad per rašytines ir žodines konsultacijas darbuotojai neretai teiraujasi apie atsiskaitymo lapelius, ką daryti ir kur kreiptis, jeigu jų negauna:
„Galimai darbdaviai neteikia atsiskaitymo lapelių siekdami, kad darbuotojas nepastebėtų neapmokėtų viršvalandžių, darbo šventinę ar poilsio dieną ar dėl kitų neteisėtų priežasčių.“
D. Jakutavičė antrino, kad praktikoje pasitaiko darbdavių kurie sako: „visi mato algalapius per e. banką ar Sodrą“. Bet tai nėra teisinga argumentacija, nes nei bankas, nei „Sodra“ neparodo, kaip buvo paskaičiuota alga.
„Tai – neteisėta ir, tiesą sakant, labai nepagarbu darbuotojui. Algalapis – tai elementarus skaidrumo ženklas. Kai jo nėra, darbuotojas nežino, už ką gauna atlyginimą, o tokia nežinia visada sukuria nepasitikėjimą“, – akcentavo profsąjungų atstovė.
Ji sutiko, darbdaviai algalapių dažniausiai neišduoda todėl, kad turi, ką slėpti.
„Vieni nenori, kad darbuotojai matytų tikrąsias sumas ar išskaitymus, kiti taip bando nuslėpti viršvalandžius ar premijų nemokėjimą, neapskaito naktinio darbo ar pan.
Kartais tai – tiesiog aplaidumas. Bet iš esmės tai rodo požiūrį: nepasakosim, nes geriau, kai žmogus nežino“, – priežastis vardijo pašnekovė.
Įspėja apie baudas dėl algalapių
D. Jakutavičė pažymi, kad negavus algalapio reikia kreiptis į darbdavį raštu ir paprašyti, kadangi tai yra darbuotojo teisė.
„Jei nereaguoja, kreipkitės į VDI arba profesinę sąjungą. Vienam gali būti nejauku, bet kartu mes galime priversti darbdavius laikytis įstatymo.
Darbuotojai turėtų būti reiklesni ir priversti darbdavį išduoti algalapį, jei to nedaro paprašytas darbuotojo gražiai“, – patarė LPSK atstovė.
O VDI įspėja – jei darbuotojams nėra suteikiami algalapiai, darbdavio juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo yra baudžiamas 240–880 eurų bauda.
Jei pažeidimas – pakartotinis, bauda kyla iki 900–1 400 eurų. Tokiu atveju darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI su rašytiniu skundu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
