„Švedijos ir Suomijos narystė NATO sujungia Baltijos jūros ir Šiaurės regionus į bendrą strateginį tęstinumą. Bet koks konfliktas Šiaurėje turės tiesioginį poveikį Baltijos regionui – nuo laivyno dislokacijos pokyčių iki hibridinių grėsmių, tokių kaip GPS trikdymas ar kibernetiniai išpuoliai“, – pranešime antradienį cituojamas K. Budrys.
Berlyno saugumo konferencijoje pasisakęs Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Arktis Rusijai yra ne tik karinės strategijos, bet ir ekonominio saugumo dalis, nes šiame regione sukuriama 11 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak ministro, dėl sankcijų Maskva vis labiau remiasi Šiauriniu jūrų keliu kaip alternatyviu eksporto koridoriumi, o pernai 84 proc. naftos eksportavo pasitelkdama šešėlinį laivyną.
K. Budrys taip pat akcentavo, kad Kinijos veiksmai Arktyje yra svarbus veiksnys saugumo situacijai regione.
„Kinija pristato savo įsitraukimą į Arktį kaip ekonominį ir mokslinį bendradarbiavimą, tačiau jos partnerystė su Rusija pamažu gilėja infrastruktūros, mineralų ir tyrimų srityse“, – teigia jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas sako, kad NATO turi aktyviai veikti regione ir jau imasi veiksmų stiprinant oro gynybą, žvalgybą bei jūrų stebėseną Šiaurėje.
„Baltijos valstybės jau įrodė, kad koordinuotas atsakas į hibridines grėsmes yra efektyvus. Šiuos modelius galime perkelti į Arktį, kur Rusijos ir Kinijos veikla tampa vis aktyvesnė. Tai mūsų bendras saugumo iššūkis“, – sako K. Budrys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
