Portalas tv3.lt siekia apžvelgti silpnąsias visų kandidatų į prezidentus puses, kad rinkėjai galėtų išsirinkti būdami informuoti ne tik apie gerąsias politikų savybes, bet ir įvertinę jų silpnybes. Straipsnių ciklą pavadinome „Kandidatų nuodėmėmis“, o ar šios nuodėmės yra trukdis eiti prezidento pareigas – spręs Lietuvos rinkėjai.
Prezidentu tapti norintis gydytojas E. Vaitkus, kuris kadaise dirbo sveikatos apsaugos ministro patarėju, Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus patarėju ir hematologijos klinikos profesoriumi, į Seimą bandė patekti su Darbo partija, o vėliau ir su „Drąsos keliu“.
Šis kandidatas gerai žinomas dėl savo prorusiškų pasisakymų, priešiškos nuomonės dėl sąjungininkų karių nuolatinio buvimo Lietuvoje.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kandidatas teigė, kad valdžia – išdavikai, o, anot kandidato, į Europos Sąjungą Lietuva niekada neįstojo, kaip ir neišstojo iš Sovietų Sąjungos. Kandidatas taip pat teigė, kad Europos Sąjungos teisės aktai yra viršesni už Lietuvos teisės aktus.
„Atėnuose pasirašytuose dokumentuose yra prirašyta labai daug, kaip Lietuva privalo šitą teisės aktą įtraukti, privalo šitą, privalo šitą, privalo šitą ir taip daug daug kartų. Ir tą padarius mes tampame Europos Sąjungos sudėtine dalimi“, – kalbėjo E. Vaitkus.
Jis pridūrė, kad galvojo, jog Europos Sąjunga „Lietuvos valdininkus privers elgtis padoriau“, tačiau, anot E. Vaitkaus, Europos Sąjunga dabar eina centralizacijos linkme.
E. Vaitkus teigė, kad NATO aljansas yra agresyvus, o Ukrainos prisijungimas prie NATO reikštų karo paskelbimą Rusijai.
Po trijų dienų vadovavimo Kauno klinikoms pasigirdo kaltinimai Vaitkui
Žiniasklaidoje vis dar galima rasti skambių antraščių, kuriose spėliojama, ar dar 2011 metais tris dienas E. Vaitkui laikinai ėjus Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas galėjo būti ligoninėje sumontuota pasiklausymo įranga.
Kai tuo metu E. Vaitkus tris dienas turėjo pavaduoti tuometinį Kauno klinikų laikinąjį vadovą Kęstutį Mazurkevičių, šis grįžęs iš atostogų ėmė tvarkyti kabinetą ir rado dvi „blakes“ bei sukonstruotą pasiklausymo įrangą.
„Kauno dienai“ paprašius E. Vaitkaus paaiškinti situaciją, šis paneigė gandus.
„Aš paneigiu, kad aš esu negras. Aš paneigiu, kad vakarais valgau žmones. Ir aš sakau, kad šį bei tą žinau apie stebuklingus faktus šioje ligoninėje, tačiau aš nieko nežinau, kas tai įdėjo, kas tai darė, ar nedarė, ar tie faktai 100 procentų tikri, ar netikri“, – tada „Kauno dienai“ komentavo jis.
Kauno centro policijos komisariato viršininkas Gintautas Dirmeikis tuo metu naujienų portalui 15min.lt teigė, kad direktoriaus kabinete rasta įranga panaši į pasiklausymo aparatūrą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policija nustatė, kad pasiklausymo įranga buvo žaislinė, nors ja klausyti pokalbių buvo įmanoma.
Teigia, kad Lietuvai grėsmę kelia ne Rusija, o valdžia ir teisinė sistema
E. Vaitkus plačiai dalijasi savo nuomone, kad Rusija nėra grėsme Lietuvai.
„Rusija nėra grėsmė Lietuvai. Kaip ir Latvija ar Švedija. Dėl JAV – nesu garantuotas, nes po 1947 metų , kai buvo įkurta CŽV, JAV nuvertė virš 50 vyriausybių įvairiose pasaulio šalyse.
Todėl aš nesutinku su kliedesiais tų, kurie sako – Rusija yra grėsmė.
1. Seimas.
2. Teisinė sistema.
3. VSD
4. VRK
5. Užsienio agentai Lietuvoje“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė kandidatas.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kandidatas tvirtino, kad karą Ukrainoje pradėjo „neteisinga vakariečių užimta linija Rusijos atžvilgiu“.
„Šitą karą pradėjo mūsų vakariečių neteisinga užimta linija Rusijos atžvilgiu. <...> Pacituosiu Lenkijos vadovo žodžius, kad šitas karas yra pigus <...>.
Jo privalumas yra tame, kad jis pigus, nes Amerikos kariai „not dying“ (liet. nemiršta) ir užtat šitą karą reikia tęsti, nes vargšai ukrainiečiai žūva. Man ir ukrainiečių gaila, ir rusų šitoje vietoje gaila, dvi broliškos tautos tarp savęs mušasi visiškai be tikslo“, – sakė E. Vaitkus.
Nors jis pridūrė, kad karinius veiksmus pradėjo rusai, tačiau tvirtino, kad Ukraina turėtų susitarti su Rusija.
E. Vaitkus teigė, kad Krymo referendumas, vykęs 2014 metais, dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos buvo teisėtas.
„Apklausos rodo, kad gyventojai norėjo prisijungti prie Rusijos“, – sakė kandidatas į prezidento postą.
Pandemijos metu visuomenė per daug gąsdinama, o įvestas 5G ryšys padės kontroliuoti mintis
Dar 2020 metais, kai siautėjo koronavirusas, socialiniuose tinkluose išplito E. Vaitkaus interviu, kurį paskelbė tinklalapis manolietuva.lt.
Interviu kandidatas teigė, kad privalomas kaukių nešiojimas nesergantiems žmonėms buvo politinis sprendimas, siekiant palaikyti baimę ir įtampą.
Tame pačiame pokalbyje pridūrė, kad greitai prasidės piliečių minčių kontrolė.
„Nors dabar jos nėra kaip padaryti, tačiau technologijos tobulėja. Bus įvestas 5G ryšys ir tada bus įvesta minčių kontrolė“, – pokalbio metu sakė E. Vaitkus.
Socialiniuose tinkluose panašiu metu išplito ir vaizdo įrašas, kuriame E. Vaitkus Zigmo Vaišvilos konferencijos Seime metu teigė, kad valdžios sprendimai žmonėms daro daugiau žalos nei pats virusas.
„Dėl to reikia kaukes nešioti, nes kaukės sukels įtampą, nerimą, jos reikalingos dėl šito <...>. Kaukės nešiojimas yra politinis klausimas nerimui sukelti“, – sakė kandidatas.
Jis pridūrė, kad Lietuvos valdžia bandydama tokiomis priemonėmis suvaldyti epidemiją prisideda prie pasaulinio tam tikrų asmenų ar grupuočių intereso.
Vaitkaus programoje – teiginiai prieš Lietuvos narystę NATO ir ukrainiečių menkinimas
Pirminė E. Vaitkaus prezidento rinkimų programa pakurstė tikras aistras – kovo mėnesį į tai sureagavo ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Kandidatas programoje valdžią nepagrįstai vadino išdavikais, menkino ukrainiečius ir nepritarė Lietuvos narystei NATO.
„Dabartiniai išdavikai valdžioje; Ir šiame fone Lietuvos prezidentas bučiuoja Ukrainos vėliavą, Ukrainos piliečiams viešai leidžiant nesilaikyti Lietuvos įstatymų; Dalyvauti agresyvaus karinio bloko NATO, siekiančio sunaikinti Rusiją, veikloje, ar ne“, – VRK citavo teiginius E. Vaitkaus programoje.
Komisija E. Vaitkaus programos trūkumus prašė pašalinti kovo 7 ir 13 dienomis, tačiau jis to nepadarė, todėl VRK atsisakė spausdinti kandidato rinkimų programą. Kandidatas anksčiau buvo nurodęs negalintis to padaryti, nes „nesuvokia VRK reikalavimo“.
Savo ruožtu komisijos posėdyje E. Vaitkus atmetė programoje siekęs paniekinti ukrainiečius, kalbėjo manantis, jog Lietuva turi teisę per 12 mėnesių išstoti iš NATO.
Po to kandidatas nežymiai pakeitė savo programos nuostatas, tačiau, anot VRK, nurodytų trūkumų taip ir nepašalino.
E. Vaitkus netrukus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) apskundė VRK sprendimą nespausdinti jo rinkiminės programos. LVAT įpareigojo VRK iš naujo spręsti šį klausimą ir taip pat E. Vaitkui priteisė 1000 eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Po šio LVAT sprendimo VRK nusprendė prezidento rinkimų leidinyje spausdinti E. Vaitkaus programą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
