Taip jis kalbėjo Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje.
Užsienio politika Igno Vėgėlės akimis
I. Vėgėlė užsienio politiką grindžia dviem esminiais principais: valstybės saugumu ir ekonominiais ryšiais.
„Mes turime taip vystyti savo užsienio politiką, kad užtikrintume savo suverenitetą ir saugumą ir plėstume ekonominę galią“, – kalbėjo kandidatas.
Jo teigimu, siekdama likti suvereni, Lietuva turėtų perduoti „kuo mažiau esamų galių kitoms tarptautinėms organizacijoms“.
„Aš tikrai nenoriu sekti beįsigalinčio globalisitnio marksistinio požiūrio. Laimei, dalis Vakarų valstybių jau atsitraukė nuo jo ir pradėjo kalbėti apie to požiūrio klaidas ir netikslumus“, – sakė I. Vėgėlė.
Kandidatas Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą (ES) ir narystę joje vadino fantastiška, davusia Lietuvai daug naudos, tačiau dabartines diskusijas dėl institucijų modelių, balsavimo teisių ir pan. įvardijo kaip „ydingas mūsų valstybei“. Jis kritikavo ES galiojantį balsavimą daugumos principu ir siūlymus atsisakyti veto teisės, siekiant paspartinti sprendimų priėmimą Bendrijoje.
„Manau, kad tai yra ydinga logika ir ji remiasi labai ydinga prielaida, kad ES visada bus tokia, kaip yra dabar. Tai remiasi dabartinės ES nuotraukai. Pavyzdžiui, kažkokiai būsto arba užsienio saugumo politikos idėjai, ji tinka mums, todėl mums reikia paaukoti vienbalsiškumą ir eiti į kvalifikuotos daugumos balsavimą.
Aš manau, kad tai yra klaida, todėl kad ta nuotrauka keičiasi, pasaulis apskritai keičiasi. Jis nėra visą laiką toks pat pagal tą nuotrauką. Bendroje užsienio saugumo politikoje, mano manymu, mes privalome išlaikyti vienbalsiškumą ir turėti veto teisę, jeigu reikėtų priimti sprendimus Lietuvos atžvilgiu ir pan.“, – dėstė I. Vėgėlė.
Jis pabrėžė, kad Lietuva neturėtų sekti ES pavyzdžiu kai kuriais vertybiniais klausimais, išskyrus tada, kai pažeidžiama teisė.
„Manau, kad ES neturėtų bandyti mokyti valstybių, jeigu tai yra susiję su vertybiniais dalykais. Kitas klausimas, jeigu kalbame apie teisinę viršenybę, apie tai, kad pažeidžiama teisė, apie tai, kad yra pažeidžiamas teismų nepriklausomumas, tai čia vienas elementas, bet jeigu mes kalbame apie genderistinę ideologiją, mano supratimu, ES neturėtų naudoti svertų prieš tokias valstybes nares“, – teigė I. Vėgėlė.
Pareiškė, esą ateityje Lietuva turės kalbėtis su Lukašenka: „Neturėsime kitokios išeities“
Vėgėlė sako pasigendantis aiškios Lietuvos strategijos santykių su Baltarusija atžvilgiu. Jis mano, kad Vilnius turėtų siekti, jog Baltarusija išliktų buferine zona tarp Lietuvos ir Rusijos. Todėl advokatas neatmeta, kad ilguoju laikotarpiu šalis neišvengs kontakto su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka.
„Jeigu dabar, šiuo metu jau susitaikome su tuo, kad Rusijos siena yra 40 kilometrų nuo Vilniaus – Baltarusija yra tapusi de facto Rusijos provincija – ir mes susitaikome, kad taip bus ilgalaikėje perspektyvoje – mano supratimu, savo saugumo perspektyvoje esame ypatingai pažeidžiami ir padarę meškos paslaugą visai Lietuvai“, – antradienį Rytų Europos studijų centre (RESC) surengtoje diskusijoje kalbėjo I. Vėgėlė.
„Visą nepriklausomybės laikotarpį mes stengėmės turėti buferinę zoną – kad Baltarusija išliktų tarp Rusijos ir Lietuvos buferine zona. Po 2020 m. šito nebeliko“, – apgailestavo jis.
I. Vėgėlė tikino, jog artimiausiu laikotarpiu bet koks glaudus bendradarbiavimas su Minsku yra neįmanomas. Visgi, šalies vadovo posto siekiantis teisininkas neatmetė, jog jam tapus prezidentu ilguoju laikotarpiu kontaktas su A. Lukašenkas yra neišvengiamas.
„Trumpuoju periodu – vienareikšmiškai (atmesčiau galimybę kontaktuoti su A. Lukašenka – ELTA), dėl to, kad tai yra valstybė agresorė. Bet ilguoju periodu, vidutiniu periodu, manau, neturėsime kitokios išeities. Reikia kalbėti apie tai, kas atsitiks, kai pasibaigs karas – kaip pasibaigs karas Ukrainoje ir kokia bus situacija? Tuomet visko gali reikėti – karas baigiamas derybomis. Klausimas, kaip tos derybos bus“, – dėstė kandidatas.
„Neatmetu to dalyko ilguoju ar vidutiniu laikotarpiu – tai yra visiškai logiška iš to, ką sakau“, – pridūrė jis.
Politikas pakartojo, jog kontaktas su A. Lukašenka būtų reikalingas siekiant Baltarusiją paversti buferine zona tarp Vilniaus ir Maskvos. Todėl, pakartojo jis, Lietuva privalo turėti aiškią strategiją dėl ateities santykių su kaimynine Baltarusija.
„Mes, Lietuva, turime turėti ilgalaikę strategiją, nes tai yra nauda mums, visų pirma. Aš suprantu, ko gali norėti tarptautiniai partneriai, (...) bet mūsų logika – mes bandėme atvesti Baltarusiją į demokratizacijos etapą, Baltarusija nesidemokratizavo. Bet geriau, kad ji būtų buvusi ne demokratinė valstybė – kad ir autoritarinė – bet kad būtų buferis“, – pabrėžė I. Vėgėlė.
Įvardijo, kokiu atveju remtų siūlymus uždaryti S. Cichanouskajos biurą
I. Vėgėlė pabrėžė, kad strateginėje Lietuvos pozicijoje Baltarusijos atžvilgiu jis nemato opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos. Kandidatas leidžia suprasti, kad jos sprendimas pasitraukti į Lietuvą, Vilniui nebuvo strategiškai naudingas.
„Mes turime aiškiai pasakyti, ko mes siekiame Baltarusijos atžvilgiu – (...) ir kaip ponia Cichanouskaja įsipaišo šioje strategijoje. Aš nerandu kaip jos įpaišyti. Ir man reikėtų tikrai duomenų iš VSD ar kitų institucijų, kurios paaiškintų, (...) kokią naudą strateginę naudą ponia Cichanouskaja atneša Lietuvai“, – kėlė klausimus jis.
„Jeigu mes ją išlaikome – (...) ji turi turėti kažkokią strateginę naudą Lietuvai. Vienintelė nauda, kurią gavome – tai gavome imigrantų srautus iš Baltarusijos. Tai buvo tiesioginė pasekmė Cichanouskajos išlaikymo. O toliau kokie veiksmai – ką mes su šiuo žmogumi darome – aš nežinau“, – nurodė I. Vėgėlė.
Visgi, paklaustas, ar sulaukęs neigiamos informacijos iš specialiųjų tarnybų jis svarstytų uždaryti S. Cichanouskajos biurą, I. Vėgėlė patikino tai darysiąs.
„Jeigu jis neteikia jokios apčiuopiamos naudos ir neįsipaišo į mūsų strategiją, tai kodėl ponia Cichjanouskaja turi būti išlaikoma čia, Lietuvoje? Ir ar nebus taip, kad tas ofiso išlaikymas kuria neigiamą vertę?“ – retoriškai klausė jis.
„Svarstyčiau (biuro uždarymą – ELTA), jeigu būtų tokios išvados – jeigu man nepateiktų duomenų, kurie pagrįstų naudą“, – apibendrino I. Vėgėlė.
Jei taptų prezidentu, KAM, kariuomenėje atliktų auditą
Kalbėdamas apie atgrasymą ir gynybą, I. Vėgėlė nesvarstė, kiek reikėtų didinti finansavimą krašto gynybai, bet ragino aiškiai įvardyti, ką norima įsigyti. Kandidatas taip pat įvardijo tris darbus, kuriuos padarytų krašto apsaugos sistemoje, jei taptų prezidentu.
Kaip pirmąją užduotį I. Vėgėlė įvardijo auditą krašto apsaugos sistemoje. Kandidato nuomone, to reikia, nes šiuo metu Lietuvos kariuomenė nėra visiškai parengta, o viešieji pirkimai neva vyksta neskaidriai.
„Aš suprantu, kad jis [auditas] nėra lengvas dalykas, dalis slaptos informacijos ten yra, bet kad mes žinotume, ar mūsų kariuomenės parengtis yra [pajėgi] dabar sureaguoti staigiai, tam mes turim padaryti auditą. Nes pas mus dabar yra pirkimai iš visur, apie viską“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
„Antras dalykas, užtikrinti, kad kariuomenė galėtų ginti valstybę ne 14 dienų. Aš sakyčiau, kad reikia ginti valstybę 30 dienų. Tai yra atgrasymo modelis“, – tęsė jis, reaguodamas į buvusio Jungtinių Valstijų (JAV) sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso teiginius, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.
Trečia, ką tapęs prezidentu padarytų I. Vėgėlė, yra krašto apsaugos sistemos finansinis auditas. Pristatydamas šią idėją, kandidatas priminė buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytus teiginius apie neva krašto apsaugos sistemoje galimas korupcijos apraiškas.
„Žiūrėkit, iškelta abejonė – reikia padaryti auditą, finansinį auditą tame tarpe. Iš finansinio audito bus aišku, ką mes darome, kokioje situacijoje esame ir ar tie pirkimai yra iš tiesų skaidrūs. Nes visokių ten yra kompanijų, visokių dalykų“, – dėstė I. Vėgėlė.
Kovo mėnesį pareigas paliekantis buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) apklausė patį A. Anušauską, L. Kasčiūną, buvusį viceministrą Vilių Semešką, kai kuriuos ministrus ir Seimo narius. Vis dėlto STT, o vėliau – ir prokuratūra atsisakė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačiusios nusikalstamų veiksmų.
Tačiau I. Vėgėlė kartojo, neva viešieji pirkimai vyksta neskaidriai, todėl pirmiausia reikia nuspręsti, ką perkame, o tik tada didinti finansavimą krašto apsaugai.
„Reikia klausti, ko mums reikia ir iš kur paimsime finansų. Jeigu padidinsime [finansavimą] 10 proc. nuo BVP ir 5 proc. ištaškysime korumpuotiems pirkimams, mano nuomone, tai neduos absoliučiai jokios naudos Lietuvai, o tai vyksta“, – dėstė kandidatas.
Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 12 d.
Tą pačią dieną vyks referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Dominykas Vanhara
4 val. ·
Šiandien žiniasklaida paviešino dar vieną aplinkybę, susijusią su kandidatu į Prezidento postą bei Laisvės partijos kandidatu į Europos Parlamentą - p. Dainiumi Žalimu. O konkrečiai - kad jis, prieš tapdamas Laisvės partijos kandidatu į nurodytus postus, prieš tai bandė į paminėtus postus kandidatuoti nuo Lietuvos socialdemokratų partijos. Ir tik su šia partija nepavykus susitarti, galiausiai susitarė su Laisvės partija.
Aš priminsiu, kad ponas Žalimas į Europos Parlamentą jau yra kandidatavęs ir kandidatavęs nuo TS-LKD partijos. Dabar bandė derinti kandidatavimą su socdemais ir, tik su jais nepavykus iki galo susitarti, kandidatuoja nuo Laisvės partijos. Žodžiu, tikras vertybinis ir idėjinis kandidatas.
Bet žinote, kas yra iš tikro liūdniausia? Kad realiai jokio esminio skirtumo tarp paminėtų trijų partijų ir nėra. Tarp šių partijų skirtumas gal tik toks, kad TS-LKD partijos vadovybė bei eiliniai politikai pasižymi išskirtiniu chamiškumu ir arogantiškumu, Laisvės partija - į tą pačią pusę, o va socdemų vadovai ir eiliniai politikai šiaip jau viešumoje elgiasi pabrėžtinai mandagiai ir taktiškai. Ne viešumoje - būna įvairiai, bet viešumoje jie tikrai save prilaiko. Tačiau be to skirtumų nėra jokių. Taigi, pono Žalimo lakstymas per šias tris partijas labiau rodo net ne pono Žalimo idėjinio ar vertybinio stuburo lankstumą, bet tai, kad realiai skirtumų tarp šių trijų partijų nėra. Nei ideologinių, nei vertybinių, nei politinių, nei moralinių. Jokių.''