„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas pasakojo, kad labiausiai pabrango šokoladas: „Pigiausias šokoladas augo net 33 proc. Eilė produktų, kurie susiję, pavyzdžiui, su žemdirbyste irgi auga. Pigiausiai auga obuoliai, 25 proc., ir pomidorai, 19 proc. Lyginant su šiais ir praeitais metais, atmetus, žinoma, šokoladą, visi derliaus produktai visada šiek tiek paauga.“
P. Čepkauskas atskleidė, kad pieno produktų kainų augimas juos nustebino labiausiai.
Anot maisto krypties vadovo, tiek pasaulinė, tiek Europos Sąjungos rinka rodė žaliavinių kainų reikšmingą supirkimo mažėjimą, 21 proc.
„Kažkaip buvo tikimasi, kad pieno produktai visgi pigs dėl to kainų mažėjimo, bet mūsų verslas nusprendė užsidirbti“, – sakė jis.
Pašnekovas nuogąstavo ir dėl sviesto kainų
„Čia yra juokas pro ašaras. Mes pas save paskutinį įrašą darėme apie sviestą. Vokiečiai už sviestą moka 99 centus, bet pas juos visas pakelis 250 g,, lenkai moka 70 centų už 200 g pakelį, o mes Lietuvoje mokame 1 eurą 39 centus už neužaugą 180 g.
Tai skirtumas toks įspūdingas. Šiek tiek juokinga, buvo vieno prekybos tinklų atstovo toks pavirkavimas, kad tos gamyklos jiems nenuleidžia. Tai atsivežkite iš Lenkijos, nes mes viename statybinių medžiagų prekybos tinkle matėme sviestą po 99 centus“, – komentavo P. Čepkauskas.
Pasak vadovo, mūsų pigiausias prekinių ženklų krepšelis netikėtai brango sausio mėnesį, nes paprastai sausio mėnuo yra nežymiai pingantis. Palyginus su gruodžiu pigiausių produktų krepšelis augo 0,2 proc., o su praeitų metų sausiu – 0,6 proc.
„Jeigu žiūrėsime į balansą viso to 52 prekių sąrašo, tai 29 prekės brango, o 22 pigo. Balansas yra daugiau brangimo pusėje, kas neypatingai, turbūt, mus visus džiugina turint galvoje, kad visi nuo 30 iki 50 proc. daugiau sumokėjome už šildymą“, – pasakojo P. Čepkauskas.
Lietuva Europos Sąjungos kontekste
Anot maisto krypties vadovo, nors 2025 metų statistika nėra paskelbta, džiaugtis nėra kuo, nes ant maisto produktų išleidžiame labai daug.
P. Čepkausko vertinimu, pagal tai, kiek žmogus išleidžia maistui nuo savo pajamų, Europos Sąjungoje Lietuva yra maždaug pirmame dešimtuke.
„Mes išleidžiame 18,6 proc. visų savo išlaidų. Vienintelė paguoda, kad Latvija ir Estija išleidžia daugiau, apie 18,9 proc., Lenkija, žinoma, išleidžia mažiau, o Europos Sąjungos išlaidų vidurkis apie 13,2 proc.
Jeigu pasižiūrėtume į pinigus, mes Lietuvoje išleidžiame apie 2 tūkst. 780 eurų žmogui. Tai mūsų kaimynės toli gražu ne Lenkija. Mūsų kaimynės yra Austrija, Belgija, Prancūzija, o algos pas mus tikrai ne kaip jų“ – teigė ekspertas.
Kas kainų šuolius pajus labiausiai?
P. Čepkauskas atskleidė, kad tokius kainų šuolius labiausiai pajus vidurinė klasė.
„Tai, kad didžiausias smūgis tenka vidurinei klasei, rodo vienas toks netiesioginis požymis. Mūsų maitinimo verslai, vienas po kito užsidarantys restoranai ir kavinės.
Čia yra pirmas taupymo objektas vidurinėje klasėje. Tie, kurie yra žemesnių pajamų, apie šitas įstaigas išvis nemąsto“,– pasakojo vadovas.
Maisto produktų kainų augimo priežastys
Anot „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, maisto produktų kainų augimo dalį lemia minimali alga, nes tiek maisto pramonė, tiek žemės ūkis yra jautrūs minimalios algos pokyčiams.
„Kadangi nuo šių metų pradžios minimali alga pakilo 11 proc., atitinkamai tai paskatino ir maisto kainų augimą. Minimalios algos augimas vėliau tempia ir kitų atlyginimus“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, minimalios algos augimas į viršų tempia ir bendrą infliaciją.
„Pavyzdžiui, pernai paslaugų infliacija siekė beveik 6 proc., o minimali alga išaugo, man atrodo, 13 proc. Tai praktiškai pusė minimalios algos augimo tiesiog buvo automatiškai perkelta ant vartotojų. Tai iš esmės yra, deja, pasaka be pabaigos“, – pridūrė jis.
Ekonomistas mano, kad norint sustabdyti infliaciją, kurį laikotarpį reikėtų nedidinti minimalios algos, kadangi ji ir lemia infliaciją.
Taip pat, jo vertinimu, minimali alga naikina darbo vietas, o tai ypač matosi mažmeninės, didmeninės prekybos sektoriuose.
„Ten apyvartos, netgi atmetus kainas, siekia rekordus. Darbuotojų skaičius nuolat krenta ir tai yra tiesioginė minimalios algos augimo pasekmė, nes sparčiai kylanti minimalia alga skatina mažmenininkus, didmenininkus ieškoti kažkokių produktyvumo, efektyvumo receptų. Įmonės tą ir daro.
Pavyzdžiui, tos pačios autonominės kasos yra labai geras pavyzdys. Kažkas atsikelia su 11 proc. didesniu atlyginimu, o kažkas – be darbo“,– pasakojo ekonomikos ekspertas.
Maisto kainų augimo prognozės
A. Izgorodinas mano, kad maisto kainų augimas yra laikinas.
„Europoje maisto kainos šiais metais tikriausiai didės, vėlgi tos pačios minimalios algos. Tą minimalios algos padidėjimo poveikį tikriausiai ribos nukritusios naftos, trąšų kainos, tikėtina ir nukritusios dujų kainos, kurios jau pradėjo mažėti Europoje, nes šalčiai pasibaigė.
Manau, kad galima tikrai kalbėti apie kokių 5 proc. vidutinių maisto kainų augimą“, – kalbėjo jis.
Ekonomistas sakė, kad gali kilti visų maisto produktų kainos, kurie yra auginami ir parduodami Lietuvoje. Nepaisant to turi ir gerų naujienų: „Pavyzdžiui, kakavos, šokolado kainos, tikriausiai, bus mažesnės, negu praeitais metais, nes rinkose tiek kakavos, tiek šokolado kainos krenta. Manau, kad tikrai ne viskas brangs, bet tos daržovės, kurios bus auginamos ir pardavinėjamos Lietuvoje, tikėtina, kad didės.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
