ekonomistas

Kas senatvėje paduos stiklinę vandens, jei šalia nebus nei artimųjų, nei slaugytojo? Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, apie tai ateityje gali tekti galvoti vis daugiau šeimų. Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Valstybės duomenų agentūros prognozėmis, 2050 metais šalyje gyvens daugiau nei 808 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jie sudarys apie 30,2 proc. visų gyventojų – tai beveik kas trečias šalies gyventojas. Palyginti su 2025 metais, vyresnių žmonių bus beveik 205 tūkst.

Lietuvos senjorų pensijos per artimiausius kelerius metus turėtų dar labiau priartėti prie dirbančiųjų atlyginimų. Vyriausybė užsibrėžė tikslą iki 2028 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinio atlyginimo į rankas. Tačiau kiek eurų tai reikštų pensininkams ir ar dėl šio tikslo pensijos turės augti sparčiau nei dabar? Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus, ją gauna beveik 640 tūkst. žmonių.

Nors radiatoriai dar šalti, energijos rinkoje jau matyti pirmieji gyventojams nepalankūs ženklai. Ekonomisto skaičiavimai rodo, kas šį sezoną gali kilstelėti šildymo kainas. Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė skaičiavimus, kaip šilumos kainą Lietuvoje veikia dujų ir biokuro brangimas. Dujų atsargos – gerokai mažesnės „Europos dujų kaina šiandien pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. sausio.

Dar prieš penkerius metus turint 100 eurų iš parduotuvės buvo galima išeiti gerokai su pilnesniu krepšiu. Šiandien už tą pačią sumą kai kurių kasdienių prekių galima nusipirkti kone perpus mažiau, pasikeitė ir tai, kiek galime įsipilti degalų ar leisti sau paslaugų. Vis dėlto vien kainų šuolis neatskleidžia viso vaizdo – per šį laiką gerokai augo ir gyventojų pajamos.

Lietuva – tarp infliacijos lyderių ir tikėtina, kad kainos augs bene sparčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Kas mūsų laukia artimiausiu metu ir koks bus po truputį artėjantis šildymo sezonas? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu. Vertinant dabartinę situaciją, Lietuva yra lyderė infliacijos srityje. Ar kainos Lietuvoje dar augs? Pajuokaujant galima pasakyti, kad mes esame daug kur lyderiai.

„Jaunimo linijos“ tinklalaidės „Iš širdies. Karjera be IG filtrų“ kalbintas vienas žinomiausių Lietuvos ekonomistų – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, dėstytojas bei mokslų daktaras Nerijus Mačiulis. Atvirame pokalbyje N. Mačiulis pasidalijo savo vaikystės svajonėmis, karjeros nesėkmėmis, požiūriu į dirbtinio intelekto iššūkius švietimui bei atskleidė, kodėl socialiniuose tinkluose demonstruojama prabanga jam yra svetima.

Būsimas premjeras Mindaugas Sinkevičius ir naujoji koalicija į sutartį įrašė ne vieną ambicingą, o kai kuriais atvejais – net sunkiai įtikimą pažadą. Vis dėlto, atsakinėdamas į Seimo narių klausimus, M. Sinkevičius negalėjo įvardinti, iš kokių šaltinių visa tai būtų finansuojama. Kas iš tiesų sumokės už šiuos pažadus? Apie tai laidoja diskutavo buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė ir Vilniaus universiteto ekonomistas doc., dr. Algirdas Bartkus.

Gyvename laikais, kai dažnai tikimės greitų rezultatų – tiek karjeroje, tiek gyvenime. Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad svarbiausi pasiekimai dažniausiai reikalauja laiko, kantrybės ir nuolatinių pastangų. „Mes gyvename pasaulyje, kuriame visi nori greitų rezultatų, bet svarbiausi dalykai dažniausiai užtrunka“, – sako jis.

Lietuvai kovojant su demografine krize, vis dažniau svarstoma, kokių priemonių reikėtų imtis jai spręsti. Viena iš jų – skatinti emigrantus grįžti į Lietuvą. Tačiau dalis žmonių abejoja tuo ir mano, kad sugrįžti į Lietuvą ir iš naujo kurti gyvenimą nėra taip lengva. Nuo šių metų pradžios pasikeitė nedarbo išmokų gavimo tvarka lietuviams, dirbusiems Europos Sąjungos ir kai kuriose kitose Europos valstybėse, o tai, pasak ekspertų, gali sukelti dar daugiau iššūkių norintiems grįžti į Lietuvą.

Lietuvoje gimstamumas ir toliau mažėja, o sparčiai senstanti visuomenė kelia vis daugiau iššūkių šalies ekonomikai, darbo rinkai ir socialinei sistemai. Ekspertai vis dažniau kelia klausimą, kokių sprendimų būtina imtis jau dabar, siekiant išvengti dar gilesnės demografinės krizės. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Žygimantas Mauricas ir demografė, sociologė Aušra Maslauskaitė.

Maisto produktų kainos Lietuvoje įgavo naują pagreitį, kai kurie produktai brango dviženkliu tempu. Pigiausias šokoladas pabrango net 33 proc., o pieno produktų kainų augimas nustebino net ekspertus. Ekonomistas atskleidė, kad nemažą įtaką kainų augimui daro minimali alga, o tokį kainų šuolį labiausiai pajus vidurinė klasė. „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas pasakojo, kad labiausiai pabrango šokoladas: „Pigiausias šokoladas augo net 33 proc.

Šiemet augusios maisto ir kitų prekių kainos parodė, kad lietuviai yra pataupyti mėgstanti tauta, todėl rinksis pigesnius produktus. Tačiau ekonomistai perspėja, kad ir kitais metais kainos augs, ir tai yra neišvengiama, tad teks išleisti daugiau.  Kokios yra kitų metų ekonomikos prognozės ir ką rekomenduoja ekspertai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nuo kitų metų Lietuvoje gyventojams bus leidžiama atsiimti savo turtą, sukauptą II pakopos pensijų fonduose. Daugelis prognozuoja, kad dėl to gali kiek išaugti prekių ir paslaugų kainos, tačiau taip pat bent laikinai paspartėti šalies ekonomikos augimas. Tai yra svarbios permainos. Tačiau dar didesnės jos laukia po 20–30 metų, kai į pensiją išeis daug daugiau gyventojų, nei išeina dabar.

Lietuvos ekonomika šiandien yra didesnė nei Baltarusijos, nors pastarojoje gyvena per 3 kartus daugiau žmonių, nei pas mus. Skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, Lietuva jau yra apie 3,5 karto turtingesnė. Tokiu pastebėjimu socialiniame tinkle dalijasi „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kitais metais toliau augs atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Gyventojai atsiims pinigų iš pensijų fondų ir juos leis. Daug kam gali atrodyti, kad Lietuvos ekonominė situacija dėl to bus nebloga. Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje įspėja – tai tik laikina. Esą toks vaizdas slepia problemos, kurios vėliau gali smogti taip, kaip jau smogė Estijai.

Akcizų politika smogia per degalų pardavimus ir biudžetą. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako tiesiai šviesiai – Vyriausybė šiemet „persistengė“. Lietuvoje dyzelino pardavimai krenta sparčiau nei COVID-19 karantino metu, o akcizų pajamos gali trauktis jau rudenį. Tačiau blogos naujienos nesibaigia. Pramonės lūkesčiai prastėja, užsienio investicijos stagnuoja, o Lietuva, pasak eksperto, jau praranda pigios darbo jėgos šalies reputaciją.

 Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) įvedus importo tarifus didžiajai daliai pasaulio valstybių, gali trauktis tarptautinė prekyba, dėl to gali sumažėti Lietuvos užsienio paklausa, o tai neigiamai veiktų Lietuvos eksporto, įmonių pajamų ir ekonomikos rodiklius, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistas. Remiantis naujausiais LB vertinimais, mažesnė užsienio paklausa, taip pat didesnis neapibrėžtumas galėtų sumažinti Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą nuo 0,36 iki 0,82 proc.

Kaip Lietuvos verslui atsilieptų, jei Donaldas Trumpas įvestų papildomus muitus prekėms iš Europos Sąjungos? Ekonomistai tikina, kad galimi pasaulio prekybos trikdžiai paliestų ir paprastus lietuvius. Pasak ekspertų, labiausiai nukentėtų šalies naftos, baldų, optikos, chemijos, elektronikos pramonės įmonės, taip pat gamyklos, tiekiančios produkciją vokiečių automobilių gamintojams.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pristačius ambicingą planą, kad 2026–2030 metų laikotarpiu Lietuva galėtų skirti 5–6 proc. BVP gynybai, daugeliui kilo klausimas, kokiu būdu tai padaryti. Prezidentas pateikė kelis siūlymus: naudoti gyventojų indėlius, raginti pensijų fondus investuoti Lietuvoje, naudoti Lietuvos valiutų atsargas ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ekonominę krizę išgyvenančių estų pavyzdžiu galime pasekti ir mes, jei naujoji valdžia pakels mokesčius. Ekonomistas pabrėžia, kad reikia pasimokyti iš kaimynų klaidų ir pradėti daugiau dėmesio skirti verslo plėtrai.  Apie tai, su kokiais sunkumais susiduria Europa ir iš kokių klaidų turime pasimokyti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su Nerijumi Mačiuliu.

Profesorius, matematikas, ekonomistas Rimantas Ruckis „Žinių radijo“ laidoje išsamiai pasidalino savo įžvalgomis, kokie Lietuvos ekonomikai bus 2025-ieji metai bei apžvelgė pasibaigusius 2024-uosius metus. Ekonomistas neslepia, kad pastarieji 2024 m. Lietuvai buvo palankūs. „Na, jeigu kalbėt bendrais rodikliais, nežiūrėt į atskirus sektorius, tai, iš tikro, metai buvo Lietuvai tikrai neblogi.

Metų didžiosios šventės artėja nenumaldomai, todėl žmonės skuba pirkti savo artimiesiems dovanas. Kalėdinėms dovanoms lietuviai negaili išleisti dideles sumas pinigų, tačiau, kada yra peržengiamos ribos? Ekonomistas įvertino lietuvių išlaidumą šventiniu laikotarpiu. Paklausus jauno dirbančio žmogaus, kiek jis yra pasiryžęs sumokėti už kalėdines dovanas šeimai, draugams ar artimiesiems, vienas dažniausių atsakymų būna, kad stengiamasi įtilpti į 200 eurų limitą.

Kaune galima ne tik gyventi, bet ir gyventi gerai, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.  Pasak ekonomisto, Kauno regione vidutinis darbo užmokestis jau yra didesnis nei Rygos regione ir pasiekė 1 382 eurus „į rankas“.  „Ir Kaune galima gyventi“ – tokiais reklaminiais šūkiais mus pasitikdavo Kaunas prieš du dešimtmečius. Tačiau dabar drąsiai galima teigti, kad Kaune ne tik galima gyventi, bet galima ir gerai gyventi.

Eidamas 85-uosius metus penktadienį mirė ekonomistas, Kovo 11-osios Akto signataras Vladas Terleckas, pranešė Seimas.  V. Terleckas gimė 1939 metų rugsėjo 13-ąją, mokėsi Vilniaus universitete, vėliau jame ir dėstė, buvo Lietuvos banko konsultantas, Mokslo centro direktorius.

Liepos mėnesio JAV darbo rinkos duomenys (NFP) nuvylė analitikus ir į finansų rinkas bei viešą erdvę grąžino diskusijas apie netrukus prasidėsiančią recesiją JAV. Liepą čia sukurtų naujų darbo vietų skaičius buvo 39 proc. mažesnis, nei tikėjosi rinka, atlyginimų augimas sulėtėjo iki 3,6 proc. ir buvo lėčiausias nuo 2021 m. gegužės, o nedarbo lygis pakilo iki 4,3 proc.

Ekonomistas Raimondas Kuodis neslepia kritikos Finansų ministerijos užmojui kelti mokesčius, kad būtų didinamas gynybos finansavimas. Pasak jo, Lietuvoje žmonės mėgsta skambiai kalbėti, bet imtis realių veiksmų – nedrįsta.  Apie mokesčius, gyvulių ūkį ir Lietuvos gynybos finansavimą, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ diskutavo R. Kuodis.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Irano atakos prieš Izraelį ir aktyvių diplomatinių nesutarimų tarp valstybių pradžios, Eltos kalbinti ekonomistai teigia, kad rinkos dėl šio klausimo nurimusios, o daugiau susimokėti tenka dėl situacijos Raudonojoje jūroje. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad nors naftos ir gamtinių dujų kainos yra išaugusios, tai nėra susiję su realiu pavojumi.

Nacionalinio stadiono statybos nepaliauja pykdyti. Statytojai nesigėdija 40-čia milijonų pakelti ir taip nemažą statinio kainą, o savivaldybė be ilgų diskusijų sutinka tiek sumokėti. Ekspertai tokią situaciją apibūdina kaip absurdišką. Dar visai neseniai Vilniaus valdžia su fanfaromis pranešė: pastatysim Nacionalinį futbolo stadioną. Pagaliau bus nebegėda prieš Ronaldo, Messi ir Arminą Narbekovą.

Defliaciją gruodį galima laikyti signalu, kad kitais metais Lietuvoje žmonės gyvens geriau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas. Pasak jo, kitąmet infliacija turėtų išsilaikyti panaši, kaip ir gruodį.  „Labai gera įžanga į kitus metus, nes kitais metais, labai tikėtina, turėsime kažką panašaus ir tai reiškia, kad žmonių pajamos leis gyventi sočiau, turtingiau“, – BNS teigė M. Dubnikovas.

Lenkijos valiuta – zlotas – per pastarąjį laikotarpį sustiprėjo. Ekonomistas sako, kad tai nėra gera žinia tiems, kurie neretai vykstą į kaimyninę šalį apsirpikti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad zloto kurso grafikas leidžia numanyti, kas galėjo lemti lenkiškos valiutos sustiprėjimą. O tai gali reikšti, kad dabar už 1 eurą lietuviai Lenkijoje nusipirktų mažiau prekių nei anksčiau, kai zloto vertė nebuvo tokia stipri.

Defliacijai lapkritį įtakos galėjo padaryti išpardavimai, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Defliaciją, sakyčiau, lėmė maistas – minus 0,4 procento, nėra daug, bet vis tiek galvojome, kad pokytis bus mažesnis.

Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei patariantis ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad protestuojantys mokytojai elgiasi vaikiškai, užuot elgęsi pilietiškai. Šią mintį laidoje „Dienos komentaras“ ekonomistas ir atskleidė.  Komentuodamas švietimo darbuotojų streiką sakėte, kad jų reikalavimai šiek tiek primena vaikų darželį, kodėl taip manote? Lietuvoje yra didelė elito stoka.

Lietuvoje maisto kainos išlieka bene vienos didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), o kai kurie maisto produktai netgi pabrango dvigubai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo užfiksuotais duomenimis, kurie atskleidė, kad alyvuogių aliejaus kaina padidėjo dvigubai.

Euro zonoje vis daugiau gilėjančio ekonomikos įšalo ženklų, infliacija sparčiai mažėja, tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę dar kartą padidins bazines palūkanų normas. Kodėl ECB vis dar didina pinigų kainą ir kada galima tikėtis priešingų tendencijų? Euro zonos ekonomika pastarąjį pusmetį buvo stagnacijoje, o gilesnio nuosmukio išvengė dėka didesnių viešojo sektoriaus investicijų bei po pandemijos klestėjusių paslaugų sektorių.

Nors iš verslo ir ekonomistų vis girdime negerų žinių ir skaičių, liudijančių, kad šįmet išgyvename nemenkas ekonomines problemas, kai kas skuba mus nudžiuginti. Yra teigiančių, kad padėtis visai nebloga ir tuoj dar gerės, o lietuviai esą aptekę pinigais, džiaugiasi turintys darbus ir galintys mėgautis pingančia energetika. Apie tai, ar šis džiugus vaizdas atitinka tikrovę, kalbamės su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės mažėja vidutinės prekių kainos. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad birželį, išankstiniais duomenimis, užfiksuota mėnesinė prekių ir paslaugų defliacija. Tiesa, tai gyventojų neguodžia, nes dalies maisto produktų kainos vis dar aukštos. Ekonomistai aiškina, kad kainos Lietuvoje traukiasi lėčiau nei daugelyje Europos Sąjungos šalių – esą prekybininkai nors ir gali, tačiau neskuba jų mažinti. Marijampolės turguje Marija bando sutaupyti.

Rinka neturėtų puoselėti vilčių, kad bazinės palūkanos euro zonoje artimiausius dvejus metus bus sparčiai mažinamos, pareiškė Europos Centrinio Banko vyriausias ekonomistas. „Manau, kad rinka turėtų susimąstyti apie ribojamosios politikos keitimo laiką ir spartą. 2 proc. infliacijos tikslo nepasieksime dar porą metų“, – Philipą R. Lane'ą cituoja CNBC. Anksčiau šį mėnesį ECB padidino bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto iki 3,5 proc. – iki aukščiausio per 22 metus lygio.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Lietuvoje kylant didmeninei elektros kainai, gyventojai nebežino, kokias elektros sutartis rinktis.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Finansų ministrės pasiūlyta mokesčių reforma praktiškai neturės ekonominės naudos ir neįneš teisingumo, taip tikina ekonomistas Algirdas Bartkus. Apie tai, kodėl dabartinę lengvatą dirbantiesiems savarankiškai galima vadinti teisinga ir kodėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai didintų nuomos kainas, pokalbis su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“. Finansų ministrė siūlo didinti mokesčius tiems, kurie vykdo individualią veiklą.

Ekonomistas įvertino, kaip Rusijos pradėtas karas paveikė šios šalies ekonomiką. Be to, pastebima, kad diktatoriui Vladimirui Putinui sušaldyti Europos šią žiemą nepavyko, o tuo metu blogų žinių Rusijai tikrai yra. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas paaiškino, kaip šiuo metu Rusijai sekasi kovoti energetinio karo fronte.

Būsto kainoms ir toliau išliekant aukštumose, ekonomistas įžvelgė, kad Vilniuje įpirkti butą yra beveik sunkiausia iš daugelio Europos miestų. Socialiniame tinkle savo pastebėjimais apie nekilnojamojo turto (NT) rinką pasidalijęs ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dabar buto įsigijimui Vilniuje gali prireikti net 13 vidutinių metinių atlyginimų. „Ar pastebėjote, kad butų kainos Vilniuje tapo „sunkiai įkandamos“? Nieko nuostabaus, nes norint įsigyti 60 kv.

Ekonomistas Teodoras Medaiskis dabartinę Lietuvos pensijų kaupimo sistemos būklę vertina kaip pusiausvyrą tarp norų ir galimybių, nes dėl palyginti trumpo veikimo laiko ji nesuspėjo atskleisti savo masto. Jis prognozuoja, kad laikui bėgant dalis jos trumpo kaupimo laiko nulemtų elementų, tarp kurių yra vienkartinės bei periodinės išmokos, turėtų išnykti ar bent jau sudaryti nedidelę išmokų dalį, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje kilus aršioms diskusijoms dėl pensinio amžiaus didinimo, taip pat pensijų kaupimo fonduose, iš kurių gyventojai neturi galimybės išeiti, pasigirsta skirtingų vertinimų, ar garbaus amžiaus lietuviai ateityje galės gyventi oriai.  Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kokie galimi sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo.  „Pensinis amžius nėra iškaltas akmenimis. Tai yra socialiai formuojamas dalykas.

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet.

Karas Ukrainoje, istoriškai labai didelė infliacija, sparčiai didėjusios palūkanų normos, vertybinių popierių kainų nuosmukis ir dar daug kitų neigiamai skambančių žodžių galima vartoti apibūdinant šiuos ekonominius metus. Tačiau džiugu, kad recesijos Lietuvoje pavyko išvengti, ir 2022 metus užbaigiame kur kas geriau, negu baiminomės vasario pradžioje.

Nors infliacija vis dar neslūgsta, gyventojų finansinė situacija nėra tokia bloga, kaip ekonomistų buvo prognozuota dar šių metų pradžioje, skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didelė dalis gyventojų (45 proc.) teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (2021 m. lapkritį šis skaičius siekė 56 proc.), šiek tiek pablogėjo – 31 proc. gyventojų (prieš metus 20 proc.), labai pablogėjo – 8 proc. (prieš metus 3 proc.

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą.

Ekonomistas skelbia, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje šovė į naujas aukštumas, todėl tikėtina, kad jeigu produktai taip brangs ir toliau, kainų dydžiu pralenksime ne tik Nyderlandus ar Ispaniją, bet ir Jungtinę Karalystę.   „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico pastebėjimu, maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje didėja itin dideliais tempais.  „Lietuvoje per metus maisto ir gėrimų kainos paaugo net 33 proc.