ekonomistas

Statistikos departamentui skaičiuojant, jog Lietuvoje birželio mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija buvo 0,4 proc., bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad pingančios daržovės ir dėl kritusios naftos kainos atpigę degalai sulėtino infliacijos augimą. „Dėl koronaviruso naftos kaina labai krito ir tai atpigino degalus, tai turėjo visiškai esminės įtakos sulėtėjusiai infliacijai.

Naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad daugėja naujų darbo vietų, vartojimas jau sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, o gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja. Ar šis augimas nebus trumpalaikis, ar krizė jau baigiasi ir kuo unikalios jos pasekmės?  Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios užregistruota apie 40 tūkstančių naujų bedarbių.

Lietuvoje gegužę statistikams užfiksavus išankstinę 0,5 proc. defliaciją, SEB banko ekonomistas sako, kad kainų mažėjimą labiausiai lėmė maisto, drabužių bei kuro kainų kritimas.  „Balandį tikėjausi, kad gegužę bus 0,1 proc. defliacija. (...) Daryčiau prielaidą, kad defliacija didesnė nei tikėjausi, nes maisto kainų mažėjimas gegužę buvo didesnis ir kuro kainų mažėjimas buvo šiek tiek didesnis“, – BNS sakė Tadas Povilauskas.

Po savaitės prasideda vasara – aktyviausias turizmo sektoriui metų laikas. Šiemet jis bus kitoks – veikiausiai turistų iš užsienio bus tiek, kiek jų atvyks iš Latvijos ir Estijos. Keliautojų iš mūsų Baltijos sesių bus daugiau tik tada, jeigu visi įdėsime daugiau pastangų ir investicijų kviesdami juos aplankyti mūsų šalį. Galbūt dar pavyks išvysti turistų ir iš Lenkijos, tačiau iki to dar reikia sulaukti palankių Lenkijos ir Lietuvos valdžios sprendimų.

Kaip gyvensime brisdami iš ekonominio nuosmukio? Dalis prognozių įspėja, kad turėsime tenkintis baziniais ekonominiais poreikiais, atsisakyti skrydžių ir kitų dalykų, kurie iki koronaviruso mums buvo įprasti ir neatrodė kaip prabanga.  Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir ekonomistas profesorius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Gegužę dauguma Europos valstybių ėmė drąsiau švelninti apribojimus, įvestus siekiant pažaboti koronaviruso protrūkį, ir tai suteikia trumpalaikį palengvėjimą veikti negalėjusiam verslui.

Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas. Kokia Lietuva liks po koronaviruso, ar Vyriausybės skiriami pinigai verslo gelbėjimui pinigai pasieks darbuotojus ir kaip koronavirusas paveiks paprastus žmones kalbame su ekonomistu Romu Lazutka.

Europoje koronavirusui sparčiai plintant, Lietuvoje dviem savaitėms uždaromos mokyklos, darželiai, atšaukiami beveik visi renginiai. Gyventojams rekomenduojama iš viso nevykti į keliones. Pasauliui vis labiau izoliuojantis, kyla klausimas, kokį poveikį šį kritinė padėtis turės Lietuvos ir pasaulio ekonomikai? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. Dėl koronaviruso pasaulį ištinka paralyžius.

„Sodra" skelbia naujausius duomenis – pernai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Tačiau skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų vis dar skaičiuojami kartais. O praraja tarp Vilniaus turtingųjų ir mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių didžiulė. Tad nors statistika skelbia, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, jis, pasak ekonomistų, gerėja toli gražu ne visiems vienodai.

Bendra minimalios algos skaičiuoklė – visai Europai. Tokius ketinimus pradėjo svarstyti Europos Komisija, susirūpinusi gerbūvio užtikrinimu patiems skurdžiausiems visuomenės nariams. Darbdavių atstovai tikina, kad toks Europos sprendimas sukeltų dar vieną emigracijos bangą mūsų šalyje, o štai ekonomistai įžvelgia ir tokio žingsnio pliusų, ir minusų. 60-metį perkopęs, bet pensijos dar negaunantis aplinkos tvarkytojas Česlovas neslepia, kad gaunant minimalią algą išgyventi pavyksta sunkiai.

Ekonomistai sako, kad 2019 m. lietuviams išties buvo dosnūs. O jei kas skundėsi nepritekliumi, ar tiesiog per plona pinigine, viltis, kad kitąmet bus geriau, gali retas. Mat ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet atlyginimai augs lėčiau nei šiemet. Kurie verslo sektoriai darbuotojams galės atriekti daugiausia ir kam gali tekti susidurti su iššūkiais? Štai, ką pasakoja gyventojai: „Neblogi, geri metai buvo.“ „Sakyčiau, gal stabiliai taip, vienodai. Nei geriau, nei blogiau.

Nuo Naujųjų gyventojams didėja elektros kaina, dėl to vartotojai perspėjami nedelsti ir skaitiklių rodmenis deklaruoti iki šių metų pabaigos. Tačiau nuo Naujųjų brangs ne tik elektra. Juk laukia ir nauji mokesčiai. Kokie bus ateinantys 2020 metai – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Nuo sausio 1-osios brangsta elektra, degalai, panašu, irgi, laukia nekilnojamojo turto ir automobilių mokestis.

Antrasis šio amžiaus ir trečiasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvai buvo išskirtinai geras – sparčiai didėjo gyventojų pajamos ir gyvenimo kokybė, mažėjo skurdas ir buvo stebimas akivaizdus socialinis progresas. Šį dešimtmetį Lietuva pradėjo labai gilioje duobėje – po pasaulinės finansų krizės Lietuvos BVP nuo 2008 metais pasiekto piko buvo susitraukęs net šeštadaliu.

Teigti, kad prognozuoti kitų metų Lietuvos ekonomikos augimą yra sudėtinga, būtų paprasčiausiai banalu. Kur kas įdomiau yra tai, ar kitąmet pasikartos jau trejus metus stebima tendencija, kai Lietuvos ūkio plėtra gerokai viršija prieš prasidedant naujiems metams ekonomistų pateiktas prognozes. SEB bankas 2020 metais tikisi 2,4 proc. Lietuvos BVP augimo – ši prognozė nustatyta dar šių metų sausį. Toks prognozuojamas augimas yra gerokai kuklesnis negu tikėtina 3,6 proc. ūkio plėtra 2019 metais.

Chaosas Seime priimant šių metų biudžetą nesutrukdė valdantiesiems žengti dar vieną žingsnį link jo priėmimo – Seimas pritarė finansų ministro pateiktam projektui po svarstymo. Naujų automobilių taršos ir prekybos centrų mokesčių likimas neaiškus, tad neaišku ir kam kitais metais teks susimažinti apetitą. Pirmieji eilėje vaiko pinigai – išmokos tėvams kitais metais bus kiek mažesnės nei buvo žadama.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti valstybinio komercinio banko steigimo idėją. Seime skinasi kelią visa šūsnis naujų prieštaringai vertinamų mokesčių. Ar to reikia Lietuvai, kalbėjome su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju ekonomistu Raimondu Kuodžiu.  Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai galbūt reikėtų valstybinio komercinio banko.

Prezidento Gitano Nausėdos siekis pensininkams ir neįgaliesiems skirti 100 milijonų eurų gali tapti realybe. Visgi, šalies vadovas neatskleidė, iš kur valstybės biudžetą papildys papildomi milijonai, tačiau tikina, kad neapmokestinamas pajamų dydis kitąmet bus didinamas gerokai mažiau, nei buvo planuota.

Apie artėjančią krizę pasigirsta vis daugiau kalbų, tačiau žinovų prognozės ir aiškinimai gerokai skiriasi. Kai kas apskritai ramina – esą pablogėjimo daugelis Lietuvos gyventojų gali nė nepajusti. Ką apie tokias prognozes mano ekonomistas Raimondas Kuodis, „Dienos komentare“ teiravosi žurnalistas Vladimiras Laučius. Pasaulio, ekonomikos ir finansų rinkose įtampa bene didžiausia nuo pastarosios krizės laikų, o kai kurie rodikliai atrodo dar blogesni.

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Lietuvių atlyginimai ir pragyvenimo lygis turbūt yra viena iš aktualiausių temų visuomenėje. Pensijinio amžiaus žmonės neretai skundžiasi, kad jų gaunama pensija – per maža ir jos neužtenka net būtiniausioms prekėms. Apie skurdo lygį Lietuvoje TV3 studijoje kalbasi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Visiškai neseniai nuskambėjo informacija, kad valstybės kontrolė atliko tyrimą, kai savivaldybės skyrė 100 mln.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų − daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes. Nepaisant to, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikų perspektyvos kol kas išlieka geros, o Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ didina nuo 2,7 iki 3 procentų.

Metų pabaigoje ne tik džiaugiamasi nuveiktais darbais, bet ir skubama baigti likusius bei planuojame ateitį. „Numesiu svorio ir pradėsiu sveikai maitintis“, „perskaitysiu visas knygas, kurioms vis trūko laiko“, „suplanuosiu šeimai pačias šauniausias atostogas“, – tai tik keletas pavyzdžių, ką pasižadame sau pasitikdami Naujuosius metus.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella pirmadienį pavedė ekonomistui Carlo Cottarelli  suformuoti technokratų vyriausybę, šalį apėmus politinei suirutei, kurią išprovokavo žlugęs populistinių partijų bandymas ateiti į valdžią. „Respublikos prezidentas Sergio Mattarella šįryt prezidentūroje susitiko su Carlo Cottarelli ir suteikė jam įgaliojimus formuoti vyriausybę. Carlo Cottarelli nusprendė priimti įgaliojimus“, – žurnalistams pranešė prezidento atstovas spaudai.

„Lietuva eina tinkamu keliu, mat valstybėse kylant ekonominei gerovei vis daugiau gyventojų dėmesį ir laiką pradeda skirti sveikam kūnui“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, užtenka žvilgtelėti į pasikeitusią visuomenę: lietuviai nebesiorientuoja tik į darbą ar fiziologinius poreikius, žmonės jau investuoja į save ir gerą savijautą. „Atsiranda suvokimas, jog senti sveikai gali tik sportuodamas.

Pastaruoju metu pagal kainų augimą Lietuva pirmavo visoje Europos Sąjungoje (ES), tačiau ekspertai ramina, kad jeigu šiemet nebus naujų mokesčių, infliacija turėtų mažėti, rašo „Kauno diena“. „Šiemet vidutinis kainų augimas turėtų sulėtėti ir siekti apie 2,6 procento. Tokį scenarijų prognozuojame dėl keleto priežasčių: visų pirma išnyks padidintų alkoholinių gėrimų akcizų poveikis. Pernai šis veiksnys lėmė apie 0,7 proc. metinės infliacijos.

 Greitai besikeičiančiame pasaulyje būtina švietimo revoliucija, norint verslams ir visuomenei prisitaikyti prie pokyčių, sako garsus vokiečių inžinierius ir ekonomistas, pasaulio ekonomikos forumo Davose steigėjas Klausas Martinas Schwabas (Klausas Martinas Švabas). „Mums reikia švietimo revoliucijos, mums, iš tikro, reikia švietimo 4.0“, - Vilniuje „Metų ekonomikos forume“ teigė K. M. Schwabas.

Užsienio šalių imigracijos duomenys rodo, kad emigrantų iš Lietuvos veikiausiai daugėjo mažiau, nei skelbiama. Tačiau net ir tokiu atveju emigracijos problema yra didelė ir kelia rimtų iššūkių darbo rinkai, mokesčių ir pensijų sistemoms. Įvairios emigracijos priežastys Pagal oficialią statistiką, emigracija iš Lietuvos porą pastarųjų metų vėl didėja, nors po 2009–2010 m. ekonomikos krizės ketverius metus iš eilės oficialių emigrantų kasmet mažėdavo.

Gali būti, kad Lietuva be naujų mokesčių ilgai negyvens. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prasitarė, kad jis pritartų naujiems – nekilnojamo turto, automobilių, progresiniams – mokesčiams šalyje. Esą tokio nepopuliaraus sprendimo nei viena Vyriausybė imtis iki šiol nedrįso, nors jam Lietuvoje - jau laikas. Šiuos mokesčius Lietuvai jau seniai siūlo įvesti ir Europos ekspertai.

Statistikų duomenys rodo, kad alkoholio suvartojimas pastaraisiais metais mažėja, tačiau tai nereiškia, kad šalyje nebėra problemų su alkoholiu, todėl jo prieinamumą reikia riboti, teigia ekonomistai. Tačiau tiek Nerijus Mačiulis, tiek Marius Dubnikovas sako, jog problemą reikia spręsti ne vien draudimais - reikia pasiūlyti žmonėms darbo ir aktyvios veiklos galimybių.

Geriausi ekonomistai ruošiami Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF). Tai pripažino „Investors forum“ vertinimo komisija, KTU ekonomikos bakalauro studijų programai skyrusi „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklą, reiškiantį, kad ji atitinka užsienio investuotojų poreikius ir užima lyderės poziciją šalyje rengiant šios srities specialistus.

Praėjusiais metais minimali alga buvo didinta du kartus. Iš viso ji paaugo nuo 320 iki 380 eurų. Pastaruosius keletą metų toks radikalus minimalios algos didinimas lėmė bemaž pusę statistinio vidutinio darbo užmokesčio augimo. „IT sektorius šiuo metu yra toks, kuriame darbuotojai yra tiesiog graibstomi ir atlyginimo augimas ten yra 15-20%“ - tv3.lt sakė Gitanas Nausėda.

Nors pirma liūdesio banga dėl Donaldo Trumpo po didelių pastangų pamažu jau ima slūgti, baimė dėl ateities nemažėja. Paulas Krugmanas, garsus ekonomistas ir „New York Times“ žurnalistas, dar kartą viešai suabejojo ekonomine ir politine JAV ateitimi, kurią atneš naujasis prezidentas, rašo CNN. Krugmanas šį kartą atkreipia dėmesį į Trumpo pereinamojo laikotarpio komandą ir jau pristatytą infrastruktūros planą.

Lietuviai į sąskaitas gauna nebe riestainio skylę. Ir perka vis daugiau. Vadovai pastebi, kad žmonės pinigines atveria vis plačiau – daugiau kaip euras už gardėsį pirkėjų neatbaido. Šiemet kilo ir darbuotojų algos. Tiesa, priverstinai – 80 eurų kilo minimali alga. Mažiausiai uždirbantiems atlyginimai įmonėje didėjo net 30 procentų. „Analogiškai pakėlėm ir vidutines pareigas užimantiems žmonėms. Žinoma, ne tiek daug, ne 30 proc.

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas, tai buvo vilties pavasaris, tai buvo nevilties žiema, mums prieš akis buvo viskas, mums prieš akis nebuvo nieko...“, ‒ rašė Čarlzas Dikensas XIX amžiaus viduryje. Bet galėtų taip rašyti ir apie 2015-uosius. Šie metai atmintyje išliks kaip didelių kontrastų ir pokyčių metai.

Šįryt vieno iš sostinės viešbučių konferencijų salėje vyko naujojo SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatymas. Čia netruko ne tik įdomių SEB prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos įžvalgų, bet ir smagių akimirkų. Rytinę nuotaiką susirinkusiems ekonomistas skaidrino spalvingais vaikystės prisiminimais. „Prisimenu, prie kaimynų namo padėjome sprogiklį, kuris sprogo daug garsiau, negu įprasta.

Jei egzistuoja stereotipinis mąstymas, kad visi bankininkai turi didelius pilvus, kuriuos slepia aptemptuose kostiumuose, tai ekonomistas Nerijus Mačiulis laužo visus stereotipus. Vienas turtingiausių šalies vyrų ne tik labai prižiūri savo mitybą, tačiau ir reguliariai sportuoja. Nerijus yra nuolatinis Lietuvoje vykstančių maratonų dalyvis, savo bėgimo karjerą tęsiantis net užsienyje.

Nors maisto gaminimas – ne ekonomisto Gitanos Nausėdos sritis, tačiau yra keli dalykai, kuriuos jis daro gerai – tai miltiniai ir bulviniai blynai, „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas. „Kepant miltinius ir bulvinius blynus, ypatingo serviravimo nereikia, bet jeigu jau mano išrankiosios dukros sako, kad, tėvai, padarei gerai, tai reiškia, kad kažką padariau gerai.

Nenumaldomai šylant klimatui jau tapo aišku, kad globalinis atšilimas darys didelę įtaką ir šalių ekonominei politikai. Kiekvienais metais net po kelis kartus 7 ar 8 šalių finansų ministrai susirenka aptarti, kaip toliau vystyti valstybių ekonomiką. Nors G7 – ne institucija, tačiau finansų vadovų sprendimai laikomi svarbiais, į rekomendacijas atkreipiamas ypatingas dėmesys.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

Šiais ir kitais metais vidutinis darbo užmokestis ūgtelės šiek tiek mažiau nei 2014-aisiais, SEB banko analitikų leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme pažymi banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tiesa, ekonomistas pabrėžia, kad dėl prognozuojamos defliacijos realusis darbo užmokestis turėtų išaugti daugiau nei nominalusis. „Tai sukuria palankias prielaidas gyventojų perkamajai galiai ir vartojimui augti artimiausiais metais.

Šią vasarą atostogos Lietuvos pajūryje ir kaimo turizmo sodybose poilsiautojams atsieis panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Turistų iš Rusijos toliau mažėja, todėl valiutos pasikeitimas neleido verslininkams išpūsti apgyvendinimo kainų. Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad rusų pamėgtas atostogų modelis, kai išvykstama į užsienį dukart per metus, sugriuvo dėl dviejų priežasčių.

Algirdas Igorius, Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigia, kad Vilniuje jau seniai turėjo būti įvestas tiesioginis valdymas. O milijardą litų perkopusi skola susidariusi ne tik dėl abejotinų išlaidų, bet ir abejotinų projektų. Vilniaus meras nuo komentarų susilaiko.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt  Socialinės nelygybės problema, panaikinus PVM lengvatą šildymui, būtų ne išspręsta, o pagilinta, sako ekonomistas Romas Lazutka. „Trečdalis gyventojų negeba apmokėti šildymo sąskaitų, šilumininkai praneša, kad nuo praeitų metų dar yra apie 100 mln. skolų. Vadinasi, kainą reikia mažinti. Tą daryti galima šiek tiek neapmokestinant, o ne atvirkščiai“, – tikina ekonomistas.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Ko gero, suapvalinti, kad „gražiai atrodytų“, buvo nuspręsta ir minimalią mėnesinį algą – nuo 1000 iki 1035 litų arba 300 eurų. Tiesa, ne nuo kitų metų sausio (2015-aisis planuojamas dar vienas pakėlimas – juk vyks savivadybių rinkimai), o nuo šių metų spalio. Pasak naujienų portalo balsas.

Žinių radijas Finansų analitikas Valdemaras Katkus nurodo, kad ne euras, o Lietuvos kariuomenė duoda šaliai saugumo, kai SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tikina, kad saugiau būti didesnėje – euro – finansinėje sistemoje. „Įsivaizduokite, kad išpilame šampūno buteliuką kokiame nors Vilniaus fontane: burbuliukai sukyla, fontanas beveik sugadintas. Pabandykite išpilti tą patį šampūno buteliuką Baltijos jūroje. Tokio efekto jūs negausite.

KTU profesorius, Finansų katedros vedėjas Rytis Krušinskas, dar balandžio mėnesį teisingai prognozavęs dabartinius Rusijos ekonominius ėjimus, spėja, kad pastaroji eksporto blokada gali tęstis ir visus metus, o iš savo klaidų nepasimokiusių Lietuvos verslininkų laukia skaudus nusileidimas. Tolyn nuo Kremliaus Profesoriaus teigimu, žinių, kas nutiks su šalies ekonomika po savaitės ar mėnesio, visuomenė dabar sulaukia kiekvieną dieną.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors ekonomistai vis primena, kad šalies ekonomika atsigauna, gyventojų vartojimas auga, tačiau auga ir konkurencija tarp prekybininkų. Ekspertai pastebi, kad daugėja bankrutuojančių didmeninės prekybos įmonių, o dėl priežasčių sutinka visi – išsikvėpė eksporto tempų augimas.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis pabrėžia, kad sprendimai socialinėje srityje yra būtini. Po šalies vadovės pasitarimo su ekonomikos ir socialinės politikos ekspertais dėl priemonių socialinei atskirčiai mažinti, R. Rudzkis teigė, kad valstybė turėtų plėsti mokesčių bazę, norėdama gauti daugiau pajamų. „Geriausias sprendimas šiuo metu būtų plėsti mokestinę bazę: būtų galima kalbėti apie visuotinį pajamų deklaravimą nuo tam tikro pajamų lygio.

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų siekiama didesnio kainų augimo, kuris mažintų gyventojų perkamąją galią. Tuo tarpu dėl defliacijos – kainų mažėjimo – net nedidėjant pajamoms gyventojai galėtų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.