ekonomistas

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuva negali ir negalės, kol šalies biudžeto dydis neatitiks jos išsivystymo lygio ir nebus įvykdyta mokesčių sistemos reforma, sako ekonomikos ekspertas Raimondas Kuodis. Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad augančios ekonomikos generuojamų pajamų nukreipimas į krašto apsaugą 2 proc. rodiklį pasiekti leistų per penketą metų su sąlyga, kad beveik jokiai kitai sričiai finansavimas nedidėtų.

Pragyvenimas pabrangs, prarasime dalį savo nacionalinės tapatybės, o galiausiai euro zona žlugs. Šias lietuvių baimes dėl planuojamo iki 2015 m. įsivesti euro Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai vadina perdėtomis ir mato daugiau naudos nei žalos priklausyti didelei bendros valiutos zonai.

Pasauliui prisimenant šimtąsias Pirmojo pasaulinio karo metines, žymus ekonomistas Nourielis Roubinis randa laiko pateisinti prigijusią „Pono Pragaišties“ emblemą. Pastarasis bando atrasti paralelių tarp 1914 ir 2014 metų, rašo businessinsider.com.

Atstatyti algas valstybės tarnautojams yra prasmės, nes dėl šių žmonių valstybei reikia konkuruoti su privačiu sektoriumi, tačiau kelti algų Seimo nariams būtinybės nėra, tvirtina ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas dr. Vincentas Vobolevičius. Ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad kompensuojama galėjo būti visiems, taip pat ir pensininkams, tačiau laipsniškai, ne tokiomis didelėmis disproporcijomis tarp visuomenės grupių.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Skalūnų epopėja yra ėjimas ne ta kryptimi, kuris tiesiog užgožia pagrindinę mūsų problemą, kurią turėtume spręsti“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sako ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis. Jo manymu, Lietuva apskritai turėtų kaip įmanoma labiau sumažinti dujų vartojimą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvos pensininkų laukia sunki ir skurdi ateitis, jei politikai nesiryš kompleksinei valstybės biudžeto ir socialinio draudimo reformai, tikina naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekonomikos ekspertai. „Sistema pasmerkta mirti. Klausimas – nuo ko, paralyžiaus ar infarkto, neišlaikys privatūs pensijų fondai ar „Sodra“. Todėl būsimų pensininkų perspektyvos po dešimties metų labai abejotinos.

Rusijos blokada lietuviškiems produktams jau ne tik gandų lygyje, o apie šios sprendimo padarinius kalbėjęs banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad nereikia nei veiksmų, užtenka neigiamų atsiliepimų, kurie lygiai taip pat atsiliepia Lietuvos, kaip patikimo partnerio, įvaizdžiui prieš kitas valstybes – tiek transporto, tiek maisto produktų sektoriuose.

Plačiai paplitęs įsitikinimas esą pernelyg didelis pasirinkimas apsunkina sprendimų priėmimo procesą gali būti visiškai klaidingas, rašo „The Atlantic“. Pagarsėjusio eksperimento metu tyrėjai parduotuvės pirkėjams siūlė paragauti gausybę uogienių ir įsigyti labiausiai patikusią. Viena tyrėjų grupė siūlė pirkėjams ragauti ir rinktis iš šešių uogienių rūšių. Antroji grupė išplėtė pasirinkimo laisvę iki 24 uogienių.

Ryžtingas žingsnis pirmyn – tai taiklaus spyrio į užpakalį rezultatas. Matyt, taip ir reikia vertinti valdančiųjų partijų sujudimą paskutinę Seimo pavasario sesijos savaitę, kai Prezidentė savo metiniame pranešime pareiškė, kad ilgiau nei pusmetį veikianti Vyriausybė dar nepradėjo dirbti.

Ieškant darbo geriau neturėti jokios patirties, nei ilgalaikio bedarbio statusą. Tokią išvadą padarė ekonomistas Randas Ghayadas, kuris išsiuntė 4,8 tūkst. fiktyvių gyvenimo aprašymų 600 darbdavių. Įvertinęs rezultatus mokslininkas sužinojo, kad darbdaviai mieliau renkasi žmones, kurie neturi panašios darbo patirties, nei tuos, kurie nors ir gali pasigirti patirtimi reikiamoje srityje, tačiau ilgą laiko tarpą praleido neturėdami jokio darbo arba per trumpą laiką pakeitė kelias darbovietes.

Daugiau kaip pusės milijardo litų skylę turintis Ūkio bankas tapo 15-u banku šalyje, bankrutavusiu po nepriklausomybės atkūrimo. Politikai suskubo prabilti apie valstybės valdomo banko įkūrimą, bet ekonomistai tikina, kad finansų rinkoje toks bankas būtų lyg rakštis. Reikia nacionalinio banko Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje žlugo jau du bankai. 2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ banką.

Ekonomistas Valdemaras Katkus LRT televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ teigė, kad už Ūkio banko blogas paskolas atsakingas tik vienas akcininkas. „Reikia sakyti vienaskaitoje: didžioji dalis blogų paskolų yra susijusios su vienu banko akcininku. Nurodoma vienaskaita. Situacija šiuo požiūriu panaši į „Snoro“ banko, nes ten blogos paskolos buvo susijusios su pagrindiniais akcininkais. Ūkio banku atveju blogos paskolos yra tikrai vienaskaitoje“, – teigė ekonomistas V. Katkus.

Naujuoju euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininku sauso 21-osios vakare išrinktas Nyderlandų finansų ministras Jerunas Deiselblumas (Jeroen Dijsselbloem), praneša AFP. J. Deiselblumas buvo vienintelis kandidatas į šį postą. Iš 17 šalių, priklausančių euro grupei, J. Deiselblumo kandidatūrą palaikė 16. Tik viena šalis, kuri oficialiai kol kas neskelbiama, balsavo prieš.

Šiandien Vilniuje vykstančiame Lietuvos mokslų akademijos visuotiniame susirinkime žinomam visuomenės veikėjui ir ekonomistui dr. Vladui Terleckui iškilmingai įteikta šių metų Vlado Jurgučio premija. Ją skiria Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija. Vladui Terleckui premija skirta už monografiją „Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915 “ Joje gilinamasi į Lietuvos bankininkystę, jos užuomazgas ir raidą valdant carinės Rusijos imperijai.

Ekonomistas Eugenijus Maldeikis interviu „Šiaulių kraštui“ akcentavo, jog Lietuvoje liko tik du valdymo lygiai: savivaldybės ir nacionalinis. Neliko regioninės politikos. „Be regionų šalis silpsta“, – sako ekonomistas. Europoje krizės sąlygomis stiprėja būtent regionai: Bavarijos – Vokietijoje, Katalonijos – Ispanijoje. Lietuvoje jie žlunga.

Tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo tikina, kad Lietuvai nevertėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą – šalies ekonomika auga ir be šių priemonių. „Jūs padarėte tai ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuva susidorojo su krize“, – savo pranešimą Baltijos investuotojų forume pradėjo ekonomistas.

Vienas iš esminių mokslo tikslų – praktinis sukurtų teorijų pritaikymas realybėje. Ekonomikos srityje šio tikslo siekimas šiais metais buvo vainikuotas Nobelio premija. Nobelio premijų savaitę užbaigė apdovanojimas už laimėjimus ekonomikos srityje. Šiais metais Nobelio ekonomikos premija buvo įteikta dviem JAV mokslininkams, kurių išplėtota teorija ir praktinis jos pritaikymas šalyje leido atlikti daugiau kaip 2 tūkst. inkstų persodinimo operacijų.

Užregistruoto nedarbo lygis 2013 metais nukris iki vienženklio rodiklio, tinklapyje „makroekonomika.lv“ prognozuoja Latvijos centrinio banko ekonomistas Olegas Krasnopiorovas. Rugsėjo pabaigoje bedarbių Latvijoje gretose buvo 11 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų. Rudens ir žiemos mėnesiais nedarbo mažėjimo tempai sulėtės, o pavieniais mėnesiais galimas netgi nedidelis augimas.

Pasaulio ekonomikai prireiks mažiausiai dešimties metų, kad atsigautų po 2008 metais prasidėjusios finansų krizės, teigia vyriausiasis ekonomistas iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Oliver Blanchardas. Interviu Vengrijos tinklapiui "portfolio.hu" O. Blanchardas sakė, kad sprendžiant krizę Vokietija turės susitaikyti su didesne infliacija. Tačiau nors didžiausias dėmesys dabar skiriamas Europos rūpesčiams, Jungtinės Valstijos taip pat turi fiskalinę problemą, kurią turi išspręsti.

Į Lietuvą atvykęs  lietuvių kilmės JAV ekonomistas Douglas Casey teigė: nors Lietuva yra vos kelių milijonų gyventojų šalis, ji turi unikalių galimybių. „Jeigu būtų mano valia, Lietuvoje įsteigčiau naują banką, kurio valiuta būtų auksas. Panaikinčiau visus reguliavimus rinkoje ir padaryčiau šalį laisviausia visame pasaulyje. Jeigu tai padarytumėte, milijardai dolerių plauktų į šalį. Visas šitas kapitalas praturtintų šalį.

Vienas žymiausių šių laikų ekonomistų, 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas parašė populiarią ir išskirtinę knygą apie šiuolaikinę ekonomiką, pasaulinę recesiją, finansų, skolų bei euro krizę, lėtą atsigavimą ir pavojus, slypinčius netikusiuose valdžios ir bankininkų sprendimuose.

Šioje knygoje Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai – literatūrologė, filosofas, istorikas, teisininkas ir ekonomistas – kiekvienas savaip žvelgia į svarbiausias humanitarines ir socialines grėsmes bei jų padarinius Lietuvai. Atsižvelgdami į tai, kad visapuse Lietuvos strateginės situacijos moksline analize nesidomi nei mūsų išrenkamos valdžios, nei biurokratinis aparatas, mokslininkai patys ėmėsi analizuoti  humanitarinę, socialinę, ekonominę ir teisinę mūsų valstybės situaciją.

Europos centrinis bankas (ECB) paskyrė ECB valdybos narį belgą Peter Pret vyriausiuoju banko ekonomistu, iš šio posto atsistatydinus Juergen Stark, praneša BBC. 62-ejų metų P. Praetas buvo ECB šešių narių valdybos narys nuo 2011 m. birželio. J. Štarkas dėl „asmeninių priežasčių“ atsistatydino šių metų rugsėjį, tačiau savo pareigas ėjo tol, kol buvo surastas jo įpėdinis.

Buvęs eurokomisaras Mario Montis tapo naujuoju Italijos ministru pirmininku, praneša Reuters. Sekmadienio vakarą Italijos prezidentas pakvietė Montį formuoti naująjį vyriausybės kabinetą. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai iš posto atsistatydino Silvio Berlusconis, kuris ministru pirmininku buvo tapęs net tris kartus: 1994, 2001 ir 2008 metais. Montis pažadėjo skubiai imtis vyriausybės formavimo, pažymi Associated Press.

Praėjusią savaitę Vilniaus universitete Ekonomikos fakultete (VU EF) viešėjęs garsus ekonomistas iš Honkongo dr.Kui-Wai Li surengė viešą seminarą-diskusiją „Ekonomizmas ir Rytų Azijos plėtra“. Ekonomistas seminare pabrėžė, kad Azijos sėkmingas ekonominis vystymasis – puiki patirtis, kurią galima plačiai taikyti visame pasaulyje. „Lietuva galėtų tapti centru, panašiu kaip kad Singapūras Azijoje.

Diskusijos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo tęsiasi. Vyriausybei ir Trišalei tarybai niekaip nesiseka rasti bendro sprendimo, kiek turėtų būti didinamas MMA. Be MMA didinimo apčiuopiamos naudos neduodančia suma, valdantieji iškelia vis absurdiškesnių pasiūlymų, kaip antai MMA diferencijuoti: jis būtų keliamas privačiame sektoriuje, o biudžetiniame nuo to būtų susilaikoma.

Europos centrinio banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Juergenas Starkas atsistatydina iš pareigų, informuoja BBC. J. Starkas apie atsistatydinimą pranešė kaip tik tada, kai pasklido gandai apie banke įsivyravusius nesutarimus dėl vykdomos obligacijų išpirkimo programos. Pranešama, kad J. Starkas buvo vienas iš keturių ECB valdybos narių, balsavusių prieš skandalingą praėjusio mėnesio sprendimą atgaivinti obligacijų išpirkimo iš įsiskolinusių euro zonos narių programą.

Visi norime tikėti, kad viskas bus gerai. Kai to neturime, skaitome horoskopus, finansines prognozes. Pastarųjų specialistas – ekonomistas ir finansų analitikas Gitanas Nausėda – priklauso geidžiamiausių pašnekovų sąrašui. Šįkart kalbiname jį apie vyriškumą ir finansus, aiškinamės, kas gebėtų uždirbti milijoną, kaip kiekvienas galime gelbėti Lietuvą, o interviu pabaigoje – žadėtoji viltinga prognozė.

Taivanui iškilo problema: kaip žiūrėti į išdaviką, kuris tapo vienu svarbiausių pasaulio ekonomistų? Taivano armija neatleidžia. Balandžio 18 d. šalies gynybos viceministras patvirtino, kad vienas karys, prieš 32 metus dezertyravęs iš armijos ir pabėgęs į Kinijos liaudies respubliką, yra išdavikas ir jam gresia mirties bausmė. Šis faktas nedaug ką būtų sudominęs, jeigu tas bėglys nebūtų Justinas Linas, Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas ir vystymo reikalų vicepirmininkas.

Ekonomikos ir finansų krizė, apėmusi Portugaliją, įrodė vyriausybių priklausomumą nuo rinkos diktatūros ir keliamą pavojų demokratijai. Tokią išvadą padarė Mario Sarešas, savo gyvenimą paaukojęs kovai už demokratines vertybes, ir užsidirbta reputacija jam leidžia būti vienam iš aršiausių kritikų to, ką jis vadina „mūsų laikų monstru“. Amiranda, euronews: „Pone Soarešai, Jūs du kartus buvote išrinktas Portugalijos prezidentu ir laikote, kad ES dabar išgyvena patį sunkiausią laikotarpį nuo su...

Nuo 2010–ųjų rugsėjo kas savaitę būdavo įregistruojama iki 4 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Tai leido Vyriausybei girtis, neva šalies ūkis sveiksta. Tačiau pastarasis registruoto nedarbo augimas mala į miltus optimistines kalbas apie ekonomikos atsigavimą. O skaudžiausiai jis smogia bedarbiams. Žmonėms, kurių vis daugėja ir kurie dienų dienas mina darbo biržos slenksčius, tačiau išsvajoto darbo taip ir negauna.

Ekonomistas Mike Astrachanas pranašauja, kad vieną gražią dieną euro zona išnyks. ,,Prieš dvylika metų, kada buvo priimtas sprendimas sukurti euro zoną, aš kartu su dar keliais ne Europos ekonomistais pranašavau, kad vieną gražią dieną šis blokas iširs“, - pasakė ekonomistas. ,,Iširimas dar netapo neišvengiamu. Greiti ir tikslūs visų bloko narių ir, visų pirma, Europos Centrinio Banko veiksmai, tikriausiai dar gali reabilituoti eurą.

Diskusijos aštrėja Valdančioji koalicija, sudaryta iš konservatorių, Tautos prisikėlimo partijos, liberalcentristų ir liberalų sąjudžio atstovų, žada ilginti pensinį amžių. Premjeras vakar pareiškė, jog apsispręsta ilginti pensijos amžių iki 65 metų, pradedant nuo 2012 metų pradžios - tai reiškia, kad 2026 metais pensininkai į pensiją išeitų sulaukę 65 metų amžiaus. Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60-ies, o vyrai – 62,5 metų.

Mokesčius turėtume mokėti nuo visų savo gaunamų pajamų: nesvarbu, ar tai tebūtų „Sodros“ mokama pensija, ar darbo užmokestis, įsitikinęs Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka. Tai, kad tokius pat mokesčius moka jokių kitų pajamų neturintis pensininkas ir pensininkas-milijonierius – nėra normalu, tad apmokestinti gyventojus reikia tiesiog sudedant visas jų gaunamas pajamas, siūlo ekonomistas.