ekonomistas

Gyventojams ir verslui sukant galvą dėl išaugusių išlaidų, ekonomistas įvertino, kaip galėtų pasikeisti kainos už elektrą ir dujas netolimoje ateityje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje apsilankęs ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas dabartinius iššūkius energetikos srityje, išsakė prognozę, ar netolimoje ateityje elektra ir gamtinės dujos pigs. Taip pat ekonomistas užsiminė ir apie tai, ar gyventojams teks išgyventi dar vieną krizę.

Lietuvos eksportui toliau augant, ekonomistai sako, kad tam didelės įtakos turi ne tik išaugusios kainos, bet ir didėjantis reeksportas į Rytus. Pasak jų, šalies eksportuotojai vis dar laikosi gerai, jiems pavyko greitai persiorientuoti netekus žaliavų iš Rusijos ir Baltarusijos.  „Užsienio prekybos duomenys yra to meto kainomis, o ne palyginamosiomis.

Energetinė krizė Lietuvai yra ypač skausminga, nes mes neturime pakankamų savo elektros generavimo pajėgumų. Lietuva pasigamina vos trečdalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o vos ne daugiausia visoje ES importuoja, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo nuomone, nereikėtų dirbtinai mažinti elektros ir dujų kainų, nes nuo to gali būti dar blogiau.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių. Euro zonos BVP pokyčio kitąmet prognozę pabloginome nuo 2,8 iki vos 0,5 proc., Lietuvos – nuo 1,8 iki taip pat 0,5 procento, atsiųstame komentare spaudai teigia ekonomistas.

Vyriausybės ketinimus kompensuoti veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientų nuostolius ekonomistas Nerijus Mačiulis vadina klaida. „Manau, kad tai yra klaida – kompensuoti bet kokius tariamus nuostolius iš valstybės biudžeto – iš visų mokesčių mokėtojų, mes susimetame ir apmokame kažkieno klaidas ar žioplumą.

Prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Visgi blogiausi lūkesčiai neišsipildė – nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs, rašoma pranešime spaudai.  Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos realus BVP augo 2,8 proc., tiesa, nemaža dalis metinio augimo vyko iš inercijos – per ketvirtį ekonomika krito -0,4 proc.

Antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis rodo, kad reikia ruoštis stagfliacijai, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašiame lygyje, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją.

Pristatydamas metinį pranešimą prezidentas daugiau dėmesio galėjo skirti ekonomikos pasiekimams, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Kaip bebūtų, Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai atsigavusių po krizės, mes turėjome ir informacinių technologijų sektoriaus proveržį, ir mūsų pramonė viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje – greičiau nei Lietuvoje ji auga tik Airijoje“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Kalbėdamas apie šalies ekonomiką prezidentas Gitanas Nausėda išryškino negatyvius rodiklius, tačiau ignoravo akivaizdžius valstybės pasiekimus, o kai kuri jo kritika yra nepagrįsta, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Naujas Finansų ministerijos siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams šeštuoju sankcijų paketu sutarus dėl embargo naftai iš Rusijos, šio žingsnio veiksmingumas mažėja dėl ilgo pereinamojo laikotarpio, sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Antradienio naktį sutarta, kad kad embargas būtų taikomas jūra gabenamai rusiškai naftai, šia išimtimi naftotiekiams siekta sulaukti naujoms sankcijoms nepritarusios Vengrijos ir kitų nuo šių išteklių priklausomų šalių paramos.

Imigrantų įdarbinimas neturi būti dar labiau liberalizuojamas vietos darbuotojų sąskaita, sako Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius. Ekonomistas Boguslavas Gruševskis taip pat siūlo sustiprinti įsidarbinančių imigrantų stebėseną, renkant informacija apie jų algas, darbo kaitą.   „Liberalizavimas – taip, bet ne sąskaita nacionalinių darbo išteklių.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje ES. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Dalis ekonomistų ir analitikų neatmeta, kad Lietuvos ekonomiką šiemet gali ištikti recesija. Jų vertinimu, situacija priklausys nuo Rusijos karo Ukrainoje eigos, tačiau pasekmės dėl Vakarų sankcijų Rusijai bei pasaulinių energijos kainų šuolio reikšmingai paveiks ūkio raidą.  15-lika ekonomikos ekspertų įvertino, kaip Rusijos karinė invazija į Ukrainą galėtų paveikti ekonomikos plėtrą ir ar Lietuvos ūkį šiemet gali ištikti recesija.

Jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą eurų ir daugiau eurų per trejus metus, teigia ekonomistas dr. Gediminas Černiauskas, rašoma pranešime spaudai. „Lietuva praras maždaug tiek, kiek per metus skiria savo gynybai“, – lygina jis. G. Černiauskas, remdamasis Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigia, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų.

Dujų kainos Europoje normalizuosis tik 2023 metų antroje pusėje, tačiau ir tada išliks pakankamai aukštos, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Pasak jo, 2021 metais šiek tiek sumažėjęs eksportas iš Rusijos į Europos Sąjungą paveikė gamtinių dujų kainą Europos rinkoje, kuri buvo pakilusi iki beveik 200 eurų už megavatvalandę (MW). Šiuo metu ji šiek tiek normalizavosi ir siekia apie 80–90 eurų, tačiau vis tiek yra aukštumose.

Gyventojų būsto kainų lūkesčiai kaip iškalti akmenyje laikosi stabiliai trečią ketvirtį iš eilės. Nors būsto kainos šuolis Lietuvoje šiemet yra didelis, du trečdaliai gyventojų toliau galvoja, kad ir per artimiausius dvylika mėnesių būstas šalyje brangs, rašoma pranešime spaudai. Ir tik 5 proc. apklaustųjų (mažiausia dalis nuo tada, kai buvo pradėta apklausa) mano, kad kainos kris. Tokie susiformavę gyventojų lūkesčiai daro teigiamą įtaką ir visos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui.

Nuo vasaros brangstančios dujos ir kiti energetikos šaltiniai, Lietuvos rinkai parduodamą produkciją vidutiniškai pabrangino 11,5 proc., o užsienio rinkai – 6 proc., vz.lt  teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistas-analitikas Titas Budreika. LPK analitiko teigimu, Lietuvos rinkai gaminančios įmonės beveik visus padidėjusius kaštus perkelia ant vartotojų pečių, o eksportuojančios įmonės, išaugusius gamybos kaštus prisiima savo pelno sąskaita.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai brango ne tik kai kurios prekės ar paslaugos, bet ir dujos, elektra, už namų šildymą atėjus sezonui taip pat turėsime mokėti gerokai daugiau. Nors augo ir atlyginimai, tačiau toli gražu ne visi spėja prisitaikyti ir padengti visas išaugusias išlaidas. Visgi panašu, kad rudenį atsipalaiduoti dar nebus kada – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainos kils iki pat kitų metų pavasario.

Ekonomistai didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams. Specialistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Pridedama, kad šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas ir kitais metais mažėti.

Baltarusiškų prekių importas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį buvo rekordinis, skelbia Statistikos departamentas. Ekonomistas sako, kad toks rezultatas dar nerodo birželį įsigaliojusių ES sankcijų įtakos dvišaliam prekybos aktyvumui.  Jo duomenimis, sausį-birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, importas iš Baltarusijos šoktelėjo net 58,3 proc. iki beveik 560 mln. eurų. Tuo metu eksportas į Baltarusiją smuktelėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu iki 465 mln. eurų.

Prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje pritrūko įkvepiančios ekonominės vizijos, o tradiciškai akcentuota socialinė atskirtis ir nelygybė, sako banko „Luminor“ ekonomistas. Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad kalboje nebuvo paminėta nei fintech, nei skaitmenizacija, nei investicijų pritraukimas, nei „vienaragio“ užauginimas, taip pat trūko akcento apie tai, kaip pasaulis atrodys po pandemijos.

Kovo mėnesio duomenys signalizavo apie stabilizaciją Europos ekonomikoje, o išankstiniai balandžio mėnesio indikatoriai jau leidžia tikėtis, kad atsigavimas Europoje iš tiesų prasidėjo, rašoma pranešime spaudai. Ekonomiką ir toliau į priekį veda ypatingai stipri paklausa pramonės sektoriuje, tačiau didžiulė skirtis tarp pramonės ir paslaugų sektorių vis dar tebesitęsia.

Visai neseniai žiniasklaida pranešė apie naujo prekybos tinklo atėjimą į Lietuvą. Visgi pranešimų antraštės atkreipė kai kurių ekspertų dėmesį – teigiama, kad žemos kainos žiniasklaidoje per daug romantizuojamos. Pirmadienį Lietuvoje sparčiai pasklido žinia apie naujo Vokietijos žemų kainų prekybos tinklo „Aldi“ plėtrą šalyje, tačiau tuoj sureaguota, kad žemos kainos ne visada yra iš tiesų patrauklios, todėl žiniasklaida neturėtų jų pernelyg akcentuoti.

Nors šalį vargina karantino padariniai, dabar geriausias laikas imtis išsamios mokesčių reformos, tikina ekonomistas. Kaip turėtumėme keisti mokesčius? Ar valdžia ryšis šiam žingsniui artimiausiu metu? Apie tai – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Atšventėme Kovo 11-ąją ir sakote, kad viskas, Lietuvai 31 metai, reikia skubiai ir iš esmės keisti mokesčių sistemą.

Smulkiajam verslui besipiktinant valstybės sprendimu neleisti atnaujinti veiklos ir grasinant teismais, ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis sako nesuprantantis tokio elgesio.

Lietuvoje įvedus antrą karantiną, kuro kainos nepasiekė rekordinių žemumų, kaip buvo galima matyti praėjusį pavasarį, kuomet litras dyzelino ar benzino nekainavo nė 1 euro. Vien per kelis mėnesius nuo praėjusio lapkričio pradžios iki šio sausio pabaigos kuro kainos Lietuvos degalinėse ūgtelėjo apie 6–7 proc., arba 7–15 centų už litrą. Specialistai kuro kainų augimo priežastis įvardija skirtingas. Viena jų – pastaruoju metu kylančios pasaulinės naftos kainos.

Ši krizė gali tapti puikia galimybe iškilti Lietuvos verslui, o kartu ir visai valstybei, kuri iš bendro Šiaurės, Vakarų Europos šalių konteksto kol kas egzaminą išlaiko tikrai neblogai, įsitikinęs „Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tiesa, tam, kad iš tiesų būtų pasiekta reikšmingų rezultatų, anot ekonomisto, dabar svarbiausia nepralaimėti kovos dėl talentų.

Vertindami prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2021 metais finansų analitikai sako, kad sumažėjusią kai kurių vartojimo prekių kainą lėmė mažėjanti paklausa dėl Covid-19 pandemijos. Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet galima tikėtis žymaus kainų paslaugų sektoriuje augimo. Taigi, kokių kainų augimo galima tikėtis šiemet, kiek jis bus žymus ir kam mes turime ruoštis? Ekonominėmis prognozėmis dalijosi ekonomistė Jekaterina Rojaka ir finansų analitikas Marius Dubnikovas „Žinių radijo" laidoje.

Ekonomistai neslepia, kad praėjusių metų pandemijos įtaką jusime dar ir šiemet, tačiau 2021-iesiems ekspertai visgi linkę piešti šviesesnį scenarijų – virusas turėtų atslūgti, o kelis įšaldytus šių metų pradžios mėnesius vėliau turėtų pakeisti spartesnis ekonominis atsigavimas. Tiesa, įspėjama ir dėl galimo kainų didėjimo.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis. Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o „Swedbank“ klientai sudarė net penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus.

Bankui SEB lapkritį prognozavus, kad šių metų Lietuvos ekonomika augs 3 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad griežtas karantinas sausį sumažins šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą iki 2 procentų. „Turiu sumažinti prognozę 2021 metams, 3 proc. BVP augimas yra per daug optimistinis. Manau, galutinis rezultatas šiemet bus iki 2 procentų“, – Baltijos šalių makroapžvalgos renginyje sakė T. Povilauskas.

Lietuvoje norimo šilumos kiekio namuose sau leisti neišgalinti gyventojų dalis – antra pagal dydį Europoje, skelbia  „Eurostat“. Europos statistikos biuro duomenimis, taip sako kiek daugiau nei ketvirtadalis lietuvių (26,5 proc.). Tyrimo metu maždaug 7 proc. Europos gyventojų sakė, kad neišgali susišildyti savo namų tiek, kiek norėtų. Daugiausiai tokių gyventojų – Bulgarijoje. Čia žmonių, kuriems sudėtinga susišildyti namus – trečdalis.

  Po pirmojo karantino dalis ekspertų garsiai kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą. Kas šio stebuklo laukia ateinančiais metais, kai mūsų šalis atsidūrus tarp lyderių juodojoje statistikoje pagal susirgimų ir mirčių skaičių nuo koronaviruso? Apie ekonominės situacijos padėtį kalbėjome su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Sveiki, šį rudenį jūsų kolega Žygimantas Mauricas kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą.

Seimą pasiekė Vyriausybės programa, dėl kurios Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė jau spėjo apsikeisti aštriais žodžiais.  Ar naujosios Vyriausybės programa leidžia tikėtis, kad jos politika bus socialiai teisingesnė ir jautresnė, kalbėjome su ekonomistu, sociologu Romu Lazutka. Sveiki. Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis apsižodžiavo dėl naujosios Vyriausybės programos.

Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių nepaskirstytasis pelnas per antrąjį metų ketvirtį, kurio didžiąją dalį šalyje galiojo karantinas, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, išaugo 6 proc. (271 mln. eurų), rašo portalas vz.lt, remdamasis Statistikos departamento duomenimis. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui sakė, kad sukauptas pelnas augo todėl, kad per pirmąjį karantiną ekonomistai orientavosi į fiksuotų mažinimą, laikinai buvo pristabdę investicijas į plėtrą.

Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija siūlo valstybei gelbėti sektorių formuojant 100 mln. eurų užsakymą jų paslaugoms. Šios galėtų būti suteiktos apie 140 tūkst. gyventojų, kurie persirgo koronavirusu ar tiesiog jaučia sveikatos sutrikimų.  Pasak asociacijos, taip būtų padėta įmonėms, o kartu pagerinta visuomenės sveikata, rašo portalas delfi.lt.

Lietuvos BVP trečią ketvirtį buvo 0,1 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP krito 1,7 procento. Toks skirtumas tarp šių dviejų rodiklių yra istoriškai labai didelis (darbo dienų skaičius šiemet ir praėjusiais metais buvo toks pat) ir veikiausiai nulemtas didesnio negu įprastai trečio ketvirčio grūdų bei rapsų derliaus bei sudėtingo sezoniškumo koregavimo pandemijos metu.  Per devynis šių metų mėnesius šalyje sukurtas BVP buvo 0,8 proc.

Kviečių kaina tarptautinėje rinkoje taip šoktelėjo aukštyn, kad šią savaitę pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius šešerius metus. Kviečių, pristatomų gruodį, ateities sandorių kaina „Euronext“ biržoje perlipo 210 eurų, kai prieš metus ji buvo daugiau negu 20 eurų kuklesnė. Tai geros naujienos grūdų augintojams Lietuvoje, kurie dar nėra pardavę šių metų derliaus, nes tiek, kiek padidėjo kviečių kaina biržoje, panašiai paaugo ir kviečių supirkimo kaina mūsų šalyje.

Vilniuje darbo ieškantis studentas tikisi uždirbti 1000 eurų į rankas. Toks jo skelbimas sukėlė tikrą diskusijų audrą. Anot ekonomisto, dažnai jaunų žmonių norai prasilenkia su galimybėmis. Tačiau įdarbinimo specialistai tikino, kad tokia alga reali. Tiesa, ją užsidirbti gali tik tam tikrų profesijų specialistai.

Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Kainų mažėjimui įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip tai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai?  Europos centrinis bankas (ECB), taikydamas pinigų politikos priemones, siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas kalba apie Lietuvos ekonominį stebuklą. Šiais koronaviruso metais, jo teigimu, krizė truko vos du su puse mėnesio. Ar tikrai yra pagrindo tokiam optimizmui, kai turime augančią valstybės skolą, galimas skyles biudžete, masinių bankrotų grėsmes ir bankų skolinimo krizę? TV3 Žinių studijoje kalbamės su Žygimantu Mauricu. Sakote, kad 2009-tų krizė truko 25-is mėnesius, o šių metų krizė truko viso labo du su puse mėnesio.

Pandemijos šokas neigiamai paveikė visų pasaulio šalių ekonomikas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jei ekonominių sunkumų priežastis visoms šalims buvo vienoda, tai rezultatas turėtų būti panašus. Tačiau realybėje šalių patirta žala skiriasi lyg diena ir naktis. Kodėl Lietuva atsipirko gana lengvai ir antrąjį šių metų ketvirtį jos ekonomika traukėsi tik kiek daugiau nei 4 proc.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Operatyvus verslo prisitaikymas prie pasikeitusių sąlygų, teisingi Lietuvos valdžios sprendimai suvaldant koronaviruso protrūkį ir skatinant ekonomiką, finansų sektoriaus atsparumas ar tiesiog sėkmė – tai dar ilgai bus aktuali tema ieškant veiksnių, kurie lėmė, kad Lietuvos ekonomika antrą ketvirtį smuko bene mažiausiai visoje Europoje.

Kol valdžia ruošiasi apribojimams, finansų ekspertai džiaugiasi mūsų ekonomikos rezultatais. Dabar jie bene geriausi Europoje. Tiesa, dalis ekonomistų rudenį įžvelgia ir grėsmių. Kokios gi grėsmės gali kamuoti Lietuvos ekonomiką, paklausėme ekonomisto Žygimanto Maurico. Sveiki, pone Mauricai. Buvo paskelbta antro ketvirčio BVP (Bendrojo vidaus produkto – red. past.) statistika ir Lietuva atrodo bene geriausiai visoje Europoje.

Išaugęs vartotojų polinkis taupyti bei situacijos neapibrėžtumas ribos vidaus paklausos atsigavimą, sako bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su praėjusių metų geguže, euro zonos namų ūkių indėlių likučiai padidėjo 6,4 procento. Tai – sparčiausias prieaugis nuo 2009-ųjų vasario, kai buvo fiksuotas 6,9 proc. prieaugis.