„Prisimenu, prie kaimynų namo padėjome sprogiklį, kuris sprogo daug garsiau, negu įprasta. Visi sušuko – „neškit muilą“. Na, aš buvau mažas vaikis šviesiais garbanotais plaukais, labai naivus, nors ir padykęs... Ir ką aš padariau... nubėgau namo, „iškrapščiau“ kažką, kas tuomet buvo užsidaręs tualete, įbėgau, pasiėmiau ūkinio ir dar tokio tauresnio sovietinio muilo gabalą. Tuos du gabaliukus nunešiau draugams, „neškit muilą“ supratęs tiesiogine kalba (juokiasi). Kaip jūs puikiai suprantate – pasigirdo dar vienas sprogimas, tik šįkart jau juoko. Vienas draugas buvo priverstas eiti pasikeisti kelnių.
Tai štai toks mano požiūris į grėsmę ir riziką buvo tuo metu. Aišku, per tą laiką nutekėjo daug vandens, domiuosi kitais burbulais ir sprogimais.“ – publiką juokino G. Nausėda.
