„Analogiškai pakėlėm ir vidutines pareigas užimantiems žmonėms. Žinoma, ne tiek daug, ne 30 proc. Kėlimas buvo 12-15 proc“, - pasakoja įmonės verslo plėtros vadovas Kęstutis Ivanauskas.
Tiesa, kitąmet verslininkai algas planuoja kelti tik keletu procentų. Toks šuolis kaip šiemet, paliepus valdžiai, esą nenormalus.
„Kad ir kokie mokesčiai bebūtų, verslas gali prie jų prisitaikyti, aišku, koreguojant kainas, keliant jas. Bet to aiškumo, aiškios krypties ir nesimėtymo prieš rinkimus ir po rinkimų, labiausiai ir trūksta šiuo metu“, - tvirtina ekspertas K. Ivanauskas.
Vidutinė mėnesio alga šiemet, palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, didėjo aštuoniais procentais. Taigi dabar lietuviai į rankas vidutiniškai uždirba 601 eurą. Atskaičiavus infliaciją, tai didžiausias vidutinis uždarbis per visą šalies istoriją. Labiausiai dėl to kaltas būtent minimalios algos padidinimas ir tai, jog pamažu šešėlyje skendinčios žmonių pajamos vis dažniau tampa legalios.
„Jeigu ne skaidrėjantis darbo užmokestis, mažėjanti šešėlinė ekonomika, tai realus augimas yra apie 5-6 proc. – daug nuosaikesnis. Ir jei pažiūrėtume į atskirus sektorius, kur neauga visai atlyginimai, tai kol kas nebuvo labai kuo džiaugtis“, - situaciją ne taip optimistiškai aiškina ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Taigi džiaugiasi nebent mažiausiai uždirbantieji. Kiti didesnių pokyčių nemato.
Ekonomistai neabejoja – kitąmet beveik dešimties procentų algų augimo šuolio nesulauksime. Prognozuojama, kad atlyginimai kils apie šešis procentus. Labiausiai tai skatins darbuotojų trūkumas.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
