Dar visai neseniai Vilniaus valdžia su fanfaromis pranešė: pastatysim Nacionalinį futbolo stadioną. Pagaliau bus nebegėda prieš Ronaldo, Messi ir Arminą Narbekovą. Tačiau dabar euforiją keičia abejonė – patyliukais kalbama, kad Vilniaus valdžios planuojamas stadionas gali būti nepastatytas, o jei ir bus pastatytas, tai kone 40-ia milijonų eurų brangesnis nei planuota.
„Labai svarbu suprasti, kiek tai yra absurdiška, nes mes jau pradžioje turėjome milžiniška kainą“, – kalbėjo Skirmantas Malinauskas.
Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ir ekonomistas Raimondas Kuodis išnagrinėjo Nacionalinio stadiono projekto galimo pabrangimo peripetijas ir užuodė galimas kombinacijas. Atseit į kurią statybų eilutę bepažiūrėsi – visur finansinės kliurkės.
„Sakoma, kad yra force majeure, tai reiškia – nenumatytos aplinkybės, nenugalima jėga. Mes dar turime papildomai rasti 40 milijonų, kad juos nuneštume privačiam verslui“, – pridėjo S. Malinauskas.
„Šiuo atveju mes turbūt galime įvertinti tas pasekmes palūkanoms, armatūrai, betonui, darbo užmokesčiui, dar kažkam, bet tai neturėtų būti vadinama force majeure“, – įsitikinęs R. Kuodis.
„Ta 40 milijonų didesnė kaina už stadioną, tai išvis yra absurdas. Mes šiuo metu darom skaičiavimus, kiek objektyviai yra paaugusios kainos nuo 2021-ųjų metų pabaigos. Natūralu, kad už tuos pingus, kurie buvo numatyti 2020 metais, niekas, nei šitas, nei kitas statybininkas nepastatys“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Savivaldybei pateikė ultimatumą
Prieš trejus metus, kai valdžioje dar buvo Remigijus Šimašius, o vicemeru dirbo dabartinis meras Valdas Benkunskas, buvo sukirsta rankomis su bendrove „Baltcap“. Suraityti parašai ant sutarčių, kurios numatė, kad stadionas per 25-erių metų trukmės koncesijos, arba, tariant paprasčiau, išsimokėjimo sutartį turėjo kainuoti kosminius 280 milijonų eurų. Be beveik 160 mln. eurų stadiono kainos, dar apie 120 mln. eurų pajamų per visą sutarties laiką koncesininkas gautų už suteiktas paslaugas. Pavyzdžiui, už stadiono priežiūrą ir panašiai.
„Įsiveliama į kažkokias parterystes su neaiškia publika, su neaiškiais įsipareigojimais, su neaiškiom sutartim. Tai čia vieni vartai ir tos rizikos materializuojasi“, – kalbėjo R. Kuodis.
Nors stadiono statyboms numatyta šimtai milijonų, tačiau nuvertus senus nacionalinio stadiono griaučius, darbininkai staiga išjungė traktorius ir cemento maišykles. Esą reikia daugiau pinigų, o, jei Benkunskas pinigų neduos, tai nebus ir stadiono.
„Mano požiūriu, niekas pigiau nepastatys to stadiono, o viską vėl pradėjus iš naujo, turėsime kokius penkerius metus projektuoti, skaičiuoti, skelbti krūvą konkursų ir finale tikrai sumokėsim daugiau“, – tvirtino Vilniaus meras.
„Savivaldybė turėtų pati sakyti, kad netaikysime force majeure, nes, jei jūs statytumėtės namą ir statybininkas sakytų, kad mes jums padidinam kainą 30 procentų, tai jūs sakytumėte, kad eikit po velnių, o savivaldybė kažkodėl gina privačių verslininkų interesą ir sako, kad mes jums patys atnešime tuos 40 milijonų“, – sakė S. Malinauskas.
Daugiau milijonų statytojui reikia, nes esą viskas labai pabrango: pabrango pienas ir duona parduotuvėje, kava kavinėje, pabrango elektra ir statybinis mišinys. Todėl ir stadionas turi pabrangti. Riebiai pabrangti.
„Bendroji infliacija buvo dėl maisto ir energijos kainų, dabar energija susitvarkiusi, armatūros kaina grįžusi į prieškarinį lygį, tai ką čia indeksuoti?“ – retoriškai klausė R. Kuodis.
Už stadioną moka visi
Jei pinigai būtų asmeniniai, Benkunsko ar Šimašiaus, tikrai nebūtų negaila. Tačiau stadionui metamės visi – klaipėdiečiai, kauniečiai, uteniškiai, baisiogaliečiai ir net tytuvėniškiai! 54,5 mln. eurų stadionui duos Vyriausybė, tiksliau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 102 milijonus eurų primes Vilniaus valdžia ir vilniečiai.
„Čia bus visiškai eilinis, nedidelis 15 tūkst. vietų stadionas, už kurį mes sumokėsime fantastiškai daug ir mokėsime 22 metus, už jį mokės mūsų vaikai ir ateinančios politinės valdžios. Kai mokytojai išeis protestuoti, jie galės iš karto paklausti: kodėl milijonai iš biudžeto yra mokami už sporto muziejų“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Kaune jau pastatytas tokio paties dydžio – 15 tūkstančių sėdimų vietų stadionas. Jis kainavo 45 mln. eurų ir 25-is milijonus statyboms Kaunas pasiskolino už dyką.
„Mes galime pažiūrėti į Kauno pavyzdį, didžiulė korupcija, „Autokaustos“ vadovas buvo sulaikytas su šimtatūkstantiniais kyšiais, būtent ta kompanija renovavo Kauno „Dariaus ir Girėno stadioną“ ir, nepaisant to, visa stadiono vertė buvo apie 45 milijonus, čia mes turime kelis kartus brangesnį statinį, kuris dar brangsta“, – pabrėžė tinklaraštininkas.
Kainos kaip Katare
Vilniaus meras atkerta, kad Vilniuje stadionas bus daug geresnis, nes jis bus nacionalinis. Na ir kas, kad kaina kosminė ir vietų jame tiek pat, kiek Kaune. Čia dar bus lengvosios atletikos maniežas, sporto kompleksas su įvairių sporto šakų aikštelėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų vaikų darželis ir Sporto muziejus.
„Pigiausia būtų buvę stadioną pastatyti 1990 metais, tada 2000-aisiais metais, dar bandymai buvo 2014-tais metais, matom, kiek tas užsitęsęs laikas kainuoja, tai, jei mes vėl keltume į ateiti, tai mes vėl turėtume kalbas apie nacionalinę gėdą“, – tikino V. Benkunskas.
Nuo 1987-ųjų metų Vilniuje dygsta Nacionalinio stadionas. Buvo išdygę tik griaučiai, kurie irgi buvo apaugę skandalais ir ištaškytais pinigais. Dabar – nauja stadiono statybų era. Pasaulio futbolo čempionatui pinigais aptekusiame Katare buvo statomi pigesni stadionai.
„Vienas Dohoje pastatytas 40 tūkst. vietų stadionas kainavo 342 milijonus dolerių, o mūsų visas projektas šis su koncesininko pajamomis kainuos 320 milijonų, tai mes gyvename kaip Katare“, – palygino S. Malinauskas.
„Mėgstu sakyti, kad Lietuvą skandina du dalykai – bukumas ir korupcija“, – rėžė ekonomistas R. Kuodis.
Laidą „TOP 3“ žiūrėkite pirmadieniais–ketvirtadieniais, 21 val. tik per TV3.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „TOP 3“.
