Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad krizės iš esmės nėra, mes gyvename gerai ir tuoj gyvensime dar geriau. Pasirodo, pacituosiu, kad žmonių atlyginimai auga dviženkliais skaičiais, užimtumas yra rekordiškai aukštas, Lietuvos gyventojai yra vieni laimingiausių Europoje ir turi tiesiog marias pinigų. Tai kaip čia yra, kaip jūs tai vertinate? Aš pamenu, kaip jūs metų pradžioje kalbėjote apie šių metų vidurį, kad yra daug problemų.
Aš pradėsiu nuo tokių bendrų aspektų ir tada galėsime įsigilinti į tuos visus kitus aspektus.
Mano nuomone, situacija išlieka recesijos lygyje, tai yra ekonomika toliau krenta. Tikrai kažkiek galime ir pasidžiaugti, ir sutikti su Mariumi, kad ta situacija nebeblogėja. Pramonės gamyba toliau krenta, bet jinai krenta tuo pačiu tempu, kaip ir anksčiau.
Pagrindiniai didžiausi probleminiai sektoriai – medienos ir baldų. Ten yra dviženklis kritimas, bet jis nebedidėja, o tai reiškia, kad gali būti, jog iš tiesų mes pasiekėme tam tikrą pramonės ir eksporto kritimo piką. Nuo to labai stipriai priklauso ir Lietuvos ekonomika.
Vidaus vartojimo segmente, aš manau, kad taip pat yra galimybių ir variantų, jog tas vidaus vartojimas gali sustiprėti, nes infliacija lėtėja, darbo rinka lieka pakankamai stipri. Manyčiau, kad galime tikėtis, jog tas vidaus vartojimas liks pakankamai stiprus, bet yra ir nemažai rizikų – nėra viskas taip pozityvu.
Jeigu pasižiūrėtume į euro zonos pramonės lūkesčius, ten situacija toliau blogėja, tai ką jau kalbėti apie Lietuvos didžiausių sektorių atsigavimą. Iš esmės, situacija yra stabili, bet kalbėti apie ekonomikos atsigavimą taip pat nėra realu.
O ką daryti, kai prognozės taip smarkiai skiriasi? Vieni kalba, kad metų gale bus kilimas, pramonininkų atstovai teigia kitas prognozes, kad apie jokį ekonomikos kilimą kalbų nėra, kalbant apie šių metų pabaigą. Kodėl taip skiriasi prognozės apie šių metų antrą pusmetį?
Todėl, kad yra nežinomybė, kas bus toliau. Mano supratimu, rugsėjo–spalio mėnesiai bus kritiniai ir jie parodys, kokia bus metų pabaiga Lietuvos ekonomikai, nes rugsėjo mėnesį turėtų visiškai pasibaigti JAV gyventojų santaupos, kurios buvo sutaupytos kovido metu, ir rugsėjo mėnesį JAV panirs arba nepanirs į didesnę recesiją.
Manau, kad panirs, kadangi ekonomika negali išgyventi su tokia milžiniška palūkanų našta, bet fundamentaliai, šiuo metu yra labai didelis neapibrėžtumas tarp pačių ekonomistų, kas bus toliau. Visos prognozės turi savo argumentus, bet pasakyti tiksliai, kas laukia šių metų antrame pusmetyje, ganėtinai sunku.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
