Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Žygimantas Mauricas ir demografė, sociologė Aušra Maslauskaitė.
Nulinio gyventojų pajamų mokesčio siūlymas
Vienas iš pateiktų prezidento siūlymų – nulinio gyventojų pajamų mokesčio taikymas turintiems daugiau vaikų. Finansų ministerija buvo atsiliepus apie šį siūlymą, kad tai gali gana stipriai kainuoti. Kaip jūs manote, ar tokį siūlymą įmanoma įgyvendinti? Kiek tai mums kainuotų?
Ž. Mauricas: Aš pradėčiau galbūt nuo tikslo. Yra iššūkis – žemas gimstamumas. Jis iš tiesų yra žemas Lietuvoje, nes suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito iki vieneto praeitais metais. Jeigu toks jisai išliks ilgą laiką, tai vidutiniškai viena moteris per savo gyvenimą pagimdys tik vieną vaiką, nors turėtų būti 2,1 vidurkis, tam kad gyventojų skaičius liktų stabilus šalyje.
Tas rodiklis siekė 1,6-1,7 prieš gerą dešimtmetį. Iš tikrųjų mes turime didžiulį iššūkį. Ar tokie siūlymai iš esmės situaciją pakeis? Jeigu tai bus tik labai nežymus poveikis, tai klausimas, ar šitas pasiūlymas tikrai vertas tų finansinių resursų. Mano mano nuomone, jis nėra pats tiksliausias, nes jisai būtų skiriamas jau turintiems vaikų tėvams.
Tame tarpe pakankamai daug metų turintiems, o mums reikėtų, kad gimtų daugiau vaikų. Mano siūlymas yra kitas. Reiktų akcentuotis į tai, kad didesnis gimstamumas būtų. Tiesiog tų vaikų daugiau būtų ir akcentas turėtų būti parama būtent tais pirmaisiais metais.
Ar finansinės paskatos gali padėti?
Gerbiamas Žygimantas užsiminė, kad vienai moteriai dabar tenka vienas vaikas vidutiniškai, kad situacija gerėtų, reikėtų bent jau dviejų. Kaip manote, ar tos finansinės paskatos gali padėti ir ar jos dabar yra tikslingos?
A. Maslauskaitė: Taip, gal aš pradėčiau pirmiausia nuo demografinių gimstamumo rodiklių. Čia buvo paminėtas suminis gimstamumo rodiklis, kuris yra dabar ne vienas, bet 1,1. Taip jau korektiškai teigiant. Taip, tai yra labai žemas gimstamumo rodiklis, bet panašų suminį gimstamo rodiklį mes jau esame turėję maždaug 2000-ųjų metų pradžioje. Tuomet jis buvo 1,23 ir 1,24. Aš kalbu apie 2002-uosius ir 2003-uosius metus.
Po to laikotarpio gimstamumas, gimstamumo rodiklis atsigavo. Jisai lipo į kalną iki maždaug 2016-2017 metų. Mes labai dažnai kalbame apie šitą rodiklį, bet iš tikrųjų jisai nėra pats tiksliausias, kai mes kalbame apie tai, kiek vaikų susilaukia vidutiniškai viena moteris. Blogiausia yra tai, kad mes tikslią informaciją galime sužinoti tik tuomet, kai moterys baigia savo reproduktyvų amžių.
Kai mes žiūrime jau tuos tikslesnius rodiklius, tai jie šiek tiek optimizmo mums įneša. Mes galime tikėtis, kad gimstamumas ateityje atsigaus, bet jisai tikrai niekada nebeatsigaus iki 2,1, apie ką kalbėjo kolega. Tai išties yra jau tokia praeitis. Praeitis daugeliui šalių, nes tai yra susiję su tokiais bendresniais demografiniais dėsningumais ir mes tą 2,1 kaip siekinį turime užmiršti.
Kalbant apie antrą yra jūsų atsakymo dalį, aš manau, kad taip, šita priemonė, bent jau kiek aš susipažinau su pačiu pasiūlymu, ji gali prisidėti prie šeimų gerovės. Iš tikrųjų, matyt, nedaug prisidėtų prie to, jog šeimos galvotų susilaukti daugiau vaikų. Pirmiausia, aš kalbu apie tai, jog priemonė siūloma labai ribotam metų skaičiui. Aš gerai atsimenu, man regis, pirmi penkeri metai.
Čia mes išties atsiduriame ties klausimais: kiek vaikų jie nori turėti ir apie kokį laikotarpį savo gyvenimo jie galvoja? Vis tik vaikai yra ilgalaikis sprendimas ir tikrai nei tie pirmi metai, nei pirmi penki metai nėra lemiamas dalykas. Žmonės priima tą sprendimą ir galvoja apie ilgalaikius įsipareigojimus, kurie yra susiję su tuo, jog jie nori būti gerais tėvais, nori sukurti pakankamai gerą startą savo vaikams ir todėl galvoja apie žymiai ilgesnį periodą.
Manau, kad ir dėl šitos priežasties vargu, ar priemonė turėtų tokį poslinkį arba stiprų impulsą būtent gimstamumo rodiklių augimui. Mes šiandien kalbame apie tą 1,1, bet žiūrėdami į praeitį, Lietuvos pastaruosius 30 metų, aš manau, kad mes turime turėti santūraus optimizmo, jog tas gimstamumas šiek tiek atsigaus kažkada ateityje.
Kodėl gimstamumo rodiklius pavyko padidinti anksčiau?
Kaip tada pavyko tuos gimstamumo rodiklius vėl padidinti? Tai buvo žmonių atsiradęs noras ar ėmėmės kažkokių papildomų pastangų, kad tai padarytume? Kodėl dabar neišeina to pakartoti?
A. Maslauskaitė: Jūs čia kelis dalykus labai svarbius pasakėte. Pirmiausia, apie norą. Noras turėti vaikų. Kai tik pradėjote diskusiją, irgi paminėjote, kad lietuviai nenori turėti vaikų. Tai išties, kiek mes turime mokslinės informacijos apie tai, kiek žmonės nori turėti vaikų, tie rodikliai labai nesikeičia. Mes bet kuriuo atveju išliekame šalis, kuri turi tą tokią socialinę, kultūrinę normą – dviejų vaikų.
Mes nenorime daugiau vaikų, bet dviejų vaikų mes norime. Čia yra tada kitas klausimas, ar žmonėms pavyksta realizuoti būtent tuos savo ketinimus arba norus turėti tam tikrą vaikų skaičių? Dabar lyginti, matyt, mes negalime laikotarpio, kuris buvo nuo 2004-ųjų iki 2016-ųjų, su laikotarpiu, kurį turime dabar.
Dabar vis tiek gyvename pasaulyje, kuris yra gana stipriai pasikeitęs: aplinka, bendras nesaugumas ir neužtikrintumas, kuris egzistuoja. Tai natūralu, kad ragina, skatina žmones atidėti sprendimą susilaukti vaikų, atidėti savo lūkesčių realizaciją. Tų priežasčių, to nesaugumo yra tikrai labai daug ir tai ne yra tik mūsų visuomenės klausimas.
Grįžtant prie to, kas įvyko nuo tų 2004-ųjų metų, mes turime suprasti, kad tuo laikmečiu mes išgyvenome vadinamą gimstamumo atsigavimo arba rekuperacijos efektą. 90-aisiais dalis žmonių susilaukė pirmųjų vaikų, bet paskesnių vaikų nesusilaukė dėl to, kad tikrai buvo labai sudėtingos ekonominės, socialinės sąlygos ir Lietuvoje įvyko tai, kas demografiškai įvardijama, kaip vaikų susirūkimo kalendoriaus pasikeitimas.
Vaikai pradėti gimdyti vėlesniame amžiuje. Tarpas tarp pirmo ir paskesnių vaikų taip pat keitėsi. Maždaug nuo 2006, 2007, 2008 metų vyksta vadinamas atsigavimo efektas, nes gimdo tie, kurie nepagimdė anksčiau, bet jiems jau artėja riba, kai jie dar gali susilaukti vaikų. Jie atitinkamai realizavo savo vaikų lūkesčius, kiek nori turėti vaikų.
Kažkokį efektą mes, manau, matysime ir ateityje, nes dabar, ką stebim, mes matome, kad yra, matyt, tiesiog vaikų susilaukimas yra atidedamas, tikintis kažkokių geresnių, stabilesnių, aiškesnių laikų. Mes negalime sakyti, kad visuomenėje įvyko kažkokie fundamentalūs pokyčiai ir absoliuti dauguma jaunų žmonių, tai yra tų, kurie galėtų gimdyti, nebenori vaikų. Bent jau mes šiai dienai tokių duomenų neturime.
Kaip padidinti gimstamumą?
Kalbant apie iš prezidentūros skambėjusius siūlymus, ten buvo kalbama apie paskatas darbdaviams, apie būstų prieinamumą ir panašiai. Kaip jūs galėtumėte įvertinti tuos siūlymus? Ypač, kai minėjote, kad reikėtų fokusuotis į tuos žmones, kurie norėtų susilaukti pirmojo vaiko. Kaip vertinate tuos kitus siūlymus ir ką siūlytumėte kitokio?
Ž. Mauricas: Aš manyčiau, kad čia reikia jau radikalių priemonių imtis, nes yra labai žemas gimstamumas, gerokai žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, nes vidurkis yra maždaug 1,3-1,4. Dar galutinių duomenų nepaskalbė, bet mes esame gerokai žemiau. Mums tikrai reikėtų imtis radikalių priemonių. Čia neužtenka kosmetinių priemonių. Kosmetinės priemonės gali visiškai nieko nepagelbėti, ypatingai, jeigu bus išsiskaidytos.
Žmogus turi tiesiog žinoti, tu turi paskatinti. Būna, kad užsisėdi namie, ypatingai dabar prie ekranų kažkokių, užsinaršai ir tada sakai: „Tuoj aš baigsiu naršyti ir išeisiu į lauką.“ Taip ir niekada neišeini. Jeigu tau kažkoks raginimas mažiukas yra, tu taip niekada nesiryši to dalyko daryti. Čia turi būti padarytas esminis dalykas, kad tas žmogus paimtų ir ryžtųsi priimti sprendimą, kurio nori.
Kaip sako demografai, žmonės nori, bet jie dėl įvairių priežasčių to nedaro. Valios trūkumas, baimės kažkokios ir panašiai. Aš gal net nesutikčiau, kad objektyvių neapibrėžtumų labai daug yra. Dažnai tai yra susiję su ekranais, kai žmonės gauna daug neigiamos informacijos ir tiesiog tai naudoja kaip kažkokį pasiteisinimą to nedaryti. Finansinės paskatos, jeigu jos ir turėtų būti, turėtų būti radikalios, jos turėtų būti iš esmės besikeičiančios.
Panašias mes turėjome 2008 metais, kai buvo ekonominė krizė prasidėjusi. Lietuva įvedė vieną dosniausių tėvystės, motinystės priežiūros atostogų schemų visoje Europoje, visame pasaulyje. Matėme, kad būtent tuo laikotarpiu, kai Latvijoje stipriai krito gimstamumas dėl ekonominės krizės, Estijoje irgi sumažėjo, Lietuvoje jis išaugo. Tokio mums reikia efekto. Aš nesakau, kad mes iki 2,1 sugrįšime. Ko gero, tai yra tikrai labai didžiulis skaičius ir bus be galo sunku, bet bent iki 1,5 jau tikrai turėtume greituoju metu labai staigiai padidinti.
Jeigu kiekvieni metai yra didesnio iššūkio ateityje, reiškia, kad kasamės duobes, į kurias mes patys įkrisime. Galime sakyti, kad mes plaukiame arti krioklio, girdime kažkur šniokščia toli, bet kadangi tai yra taip tolimas laikotarpis, tai daugumai, daugeliui politikų tai nėra svarbu dabar. Jų kadencija bus seniai kaip pasibaigusi ir dabar dažniausiai prioritetas yra pensijos, nes pensininkai dabar balsuoja už tave, o tie vaikai, kurie net negimę yra arba neseniai gimę, kol pradės balsuoti, tai 100 metų praeis.
Kitaip tariant, interesų nesuderinamas čia yra didžiulis ir dėl to pasiūlomos kažkokios kosmetinės priemonės, bet jau reikia radikalių imtis. Aš vieną pasiūliau: vaiko priežiūros atostogas bent dvigubai reikia padidinti. Juo labiau, kad „Sodros“ biudžeto yra didžiulis perteklius, nes motinystės draudimas, jam skiriamos lėšos kiekvienais metais vis mažėja, todėl, kad vaikų skaičius mažėja. Yra sutaupoma realiai tų negimusių vaikų sąskaita. Tiesiog mažiau vaikų gimsta ir yra didžiulis perteklius toje eilutėje. Šiemet, man rodos, 250 milijonų.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
