gimstamumas

Lietuvoje pradedamas vykdyti plataus masto Gimstamumo ir šeimos tyrimas, skirtas suprasti šeimos kūrimo, gimstamumo ir gyventojų kaitos procesus šalyje. Tyrimo organizatorių teigimu, sukaupti duomenys bus naudingi priimant tinkamus sprendimus dėl šeimų ir gyventojų gerovės. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Strateginių įžvalgų formavimo grupės vadovė dr.

Po premjero Mindaugo Sinkevičiaus paraginimo susilaukti Vyriausybės nariams daugiau vaikų, „TV3 žinios“ domėjosi ministrų planais – ar šie pasiruošę didinti gimstamumą ir rodyti pavyzdį. 14 ministrų kartu su premjeru iš viso turi 23 vaikus. Pirmūnas – sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, kuris turi 4 sūnus ir dukrą. Trys ministrai – vidaus reikalų, aplinkos ir ekonomikos vaikų dar neturi.

Antradienį žiniasklaidoje pasirodė premjero Mindaugo Sinkevičiaus komentarai apie gimstamumo krizę. Ministro pirmininko nuomone, gimstamumo skatinimo planas turi būti toks geras, kad net ir ministrai norėtų turėti daugiau vaikų. Antradienį premjeras M. Sinkevičius LRT.lt naujienų portalui kalbėjo apie gimstamumo krizę. Ministras pirmininkas pabrėžė, kad klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai.

Lietuvoje gimstamumas mažėja. Šiemet sausio-birželio mėnesiais šalyje gimė vos 10 tūkst. 692 vaikų. Tai yra 2 tūkst. naujagimių mažiau, nei gimė pernai. Kas nutiko Lietuvoje? Ir kaip gimstamumą žadins bei visgi, ar rengs ministerija diskotekas jaunimui? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginiene.

Lietuvoje civillinės metrikacijos skyriai registruoja mažiau gimimų. Pirmąjį šių metų pusmetį jų skaičius siekė daugiau nei 10 tūkstančių. Tai yra maždaug 2 tūkstančiais mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Dėl senėjančios visuomenės Lietuva susidurs su problemomis, dirbantiesiems bus sunku išlaikyti senatvės išmokų gavėjus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pirmąjį metų pusmetį Lietuvoje gimė beveik 2 tūkst. mažiau vaikų nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Teisingumo ministerija. Šiemet civilinės metrikacijos skyriuose užregistruota beveik 10,6 tūkst. Lietuvoje gimusių vaikų, kai pernai tuo pačiu metu šis skaičius siekė 12,6 tūkst. Per pusmetį Lietuvoje gimė beveik 2 tūkst. mažiau vaikų Berniukų registruota daugiau nei mergaičių – 4,2 tūkst. berniukų ir kiek daugiau nei ir 4 tūkst. mergaičių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad demografines problemas artimiausiu metu spręs teisėkūros pakeitimais, tačiau apie pirmtakės Jūratės Zailskienės idėją rengti diskoteką gimstamumui didinti kalba užuolankomis. „Aš tai šokti mėgstu, jeigu jūs prisijungsite, tai galėsime pašokti kartu.

Mažas gimstamumas, senstanti visuomenė ir mažėjantis reprodukcinio amžiaus gyventojų skaičius – iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria ne tik Lietuva, bet ir didžioji dalis Europos valstybių. Savo ruožtu politikai žeria siūlymus ir kalba apie didesnes išmokas, geresnį būsto prieinamumą bei idėją atgaivinti šokius. Apie demografinę situaciją Lietuvoje bei kitose valstybėse naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo demografas Vytenis Juozas Deimantas.

Per pirmąjį 2026 metų pusmetį Lietuvoje registruota 4,3 tūkst. mažiau gimusių vaikų nei pernai, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija. Anot jos, šiemet civilinės metrikacijos skyriuose užregistruota 8 tūkst. 292 Lietuvoje gimusių vaikų gimimų. 2025 metais per tą patį laikotarpį buvo registruoti 12 tūkst. 603 Lietuvoje gimę vaikai. Berniukų registruota daugiau nei mergaičių: 4 tūkst. 241 berniukas ir 4 tūkst. 51 mergaitė. Pernai per pirmąjį pusmetį buvo registruotos 6 tūkst.

Šokiai, skirti demografinei padėčiai gelbėti ir gimstamumui Lietuvoje gerinti. Tokią idėją apie gimstamumo šokius, kurie galėtų būti surengti rudenį, mestelėjo buvusi socialinės apsaugos ministrė Jūratė Zailskienė. O ar diskotekas rengs jos vietą užėmusi buvusi premjerė Inga Ruginienė? Ministrė teigia mielai pašoksianti, o jei ir tauta to labai norės – svarstys. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Demografai vis garsiau įspėja apie ilgalaikes mažėjančio gimstamumo Lietuvoje pasekmes. Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad mažėjantis gimstamumas nėra vien Lietuvos problema – su ja susiduria kone visa Europa, kitos valstybės.

Politikai kaip susitarę kalba apie prastėjančią demografiją Lietuvoje ir žeria siūlymus, ką daryti. Ar minimos didesnės išmokos, geresnis būsto prieinamumas ir idėja atgaivinti šokius privers jaunas poras gimdyti?  Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomiste-analitike Egle Stonkute ir Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto jaunesniuoju mokslo darbuotoju Vyteniu Juozu Deimantu.

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata skatinti gimstamumą. Kaip sakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, sparčiai mažėjantį gimstamumą šalies vadovas laiko nacionalinio saugumo ir svarbos demografiniu iššūkiu.

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata skatinti gimstamumą. Už tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas po pateikimo antradienį balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo trys, o šeši susilaikė. Toliau pakeitimai bus svarstomi rudenį. Išvadą turės pateikti Vyriausybė.

Socialdemokratams siūlant gimstamumo problemą spręsti diskotekomis, konservatoriai gimdyti vilioja pažadais, kad savivaldybės garantuos vietą darželyje nuo pusantrų metų. Taip pat siūlo didinti išmokas tėvams. Žada, kad valstybė už jaunas šeimas sumokės pradinį įnašą būstui pirkti su sąlyga, kad pinigus jie grąžins su procentais. Socialdemokratai tokius pažadus vadina priešrinkiminiais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Politikai jau desperatiškai bando pakelti Lietuvos gimstamumą, ministrė Jūratė Zailskienė siūlo organizuoti šokius, kuriuose žmonės galėtų susipažinti. Ar tokios ir kitos priemonės iš tiesų pagerins mūsų demografiją? Kodėl vis daugiau jaunų žmonių atideda sprendimą turėti vaikų ir kas šiandien labiausiai stabdo šeimų kūrimą? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, demografas dr.

Ispanija sparčiai artėja prie 50 milijonų gyventojų ribos, tačiau šalies infrastruktūra vis dar pritaikyta tik 40 milijonų žmonių, rašoma „El Pais“. Demografinis bumas, kurį skatina imigracija, ir kasmet šalyje apsilankantys beveik 100 milijonų turistų išryškina būtinybę didinti valstybės išlaidas įvairiuose sektoriuose, kad šalis galėtų tinkamai funkcionuoti. Remiantis 2025 metų surašymo duomenimis, Ispanijos gyventojų skaičius praėjusiais metais viršijo 49,1 milijono.

Mažėjantis gimstamumas jau tampa galvos skausmu ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusėje pasaulio vaikų gimsta vis mažiau. Remiantis mokslininkų duomenimis, „Financial Times“ pastebi, kad jauni žmonės vis daugiau laiko praleidžia telefonuose, rečiau bendrauja gyvai ir rečiau sukuria ilgalaikius santykius. O tai turi įtakos ir gimstamumui.

Lietuvoje kasmet gimsta vis mažiau vaikų, o valdžia ieško vis naujų būdų, kaip paskatinti žmones kurti šeimas. Vienas siūlymas sukėlė ypač daug reakcijų – ar šokiai ir diskotekos iš tiesų galėtų padėti spręsti gimstamumo krizę? Ar tikrai diskotekų sugrąžinimas galėtų padėti spręsti gimstamumo problemą Lietuvoje? Kodėl vis daugiau jaunų žmonių atideda sprendimą turėti vaikų ir kas šiandien labiausiai stabdo šeimų kūrimą? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, demografas dr.

Ištyrus, kodėl lietuviai neplanuoja turėti vaikų, paaiškėjo, kad šiuolaikiniams jauniems žmonės didžiausia problema – susirasti tinkamą partnerį. Ta proga Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pranešė apie netikėtą idėją – sugrąžinti diskotekas – esą taip žmonės daugiau bendrautų gyvai, susipažintų artimiau ir imtų didinti gimstamumą.

Ūgtelėjusį gimstamumą Seimo pirmininkas Juozas Olekas sieja su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) iniciatyvomis. „Galiu pasakyti vieną džiugią naujieną, kad po mūsų visų šitų iniciatyvų šiais metais per sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius, tai yra per keturis mėnesius, Lietuvoje gimė 227 daugiau naujagimių negu pernai. Jeigu bus toks tempas, ačiū jauniems žmonėms, kurie supranta tą dalyką, gal mes jau šiais metais sugrįšime prie 18 tūkst.

Ištyrus, kodėl lietuviai neplanuoja turėti vaikų, paaiškėjo, kad šiuolaikiniams jauniems žmonės didžiausia problema – susirasti tinkamą partnerį. Ta proga Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pranešė apie netikėtą idėją – sugrąžinti diskotekas – esą taip žmonės daugiau bendrautų gyvai, susipažintų artimiau ir imtų didinti gimstamumą. Negana to, tyrimas atskleidžia, kad 4 iš 10 lietuvių vaikų turėti net neketina – jauni žmonės pirmiausia renkasi ne šeimą, o pinigus, keliones ir karjerą.

Diskutuojant apie būdus didinti gimstamumą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad siekiant paskatinti gyvą bendravimą ir padėti jauniems žmonėms rasti antrąją pusę svarstoma rudenį organizuoti akciją, kurioje žmonės galėtų susipažinti ir pašokti. Kovą Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais – aštuonios ministerijos siūlo šeimos politikos priemones, skirtas demografijos krizei spręsti.

Vestuvėms su mylimąja besiruošiantis statybų inžinerijos studentas, kaunietis Laimis Žebelys atstovauja pronatalizmo judėjimui. Pronatalizmas – skatinimas didinti gimstamumą, kuris Lietuvoje dėsningai mažėja. Norėdamas spręsti šią problemą, jaunuolis siūlo kontraversiškai skambančią išeitį – susieti pensijų dydžius su turimų vaikų skaičiumi.

Vladimiro Putino raginimai gimdyti kuo daugiau vaikų, abortų ribojimai ir bandymai diegti „tradicines vertybes“ nesugebėjo išsukti Rusijos iš kelio į demografinę duobę, remiantis naujausiais tyrimais skelbiama „The Moscow Time“. Vaikų gimimų skaičius Rusijos Federacijoje 2026 metais mažėjo jau 11-us metus iš eilės, vertina demografas Aleksejus Rakša. Jo skaičiavimais, per pirmąjį 2026 metų ketvirtį pasaulį išvydo 272 tūkstančiai kūdikių – 6 proc. mažiau nei prieš metus.

Penki iš dešimties gyventojų mano, kad šeimas susilaukti daugiau vaikų paskatintų mažesni mokesčiai tėvams, auginantiems vaikus, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa. Kaip pirmadienį skelbia nacionalinis transliuotojas, po 17 proc. apklaustųjų nurodo, jog gimstamumą pagerintų didesnės tėvystės ir motinystės išmokos bei dosnesni vaiko pinigai.

Lietuvoje kasmet gimsta vis mažiau vaikų, o valdžia neranda būdų, kaip skatinti gimstamumą ir stiprinti šeimos modelį. Valdininkai pripažįsta, kad finansinės paskatos nebeveikia, tad užsimojo skatinti poras lauktis vaikų pasitelkiant švietimą. Siūloma daugiau kalbėti apie šeimą kaip vertybę mokyklose, rodyti išskirtinius šeimų pavyzdžius, kurie įkvėptų kitus. Tačiau opozicija šiuos siūlymus laiko tuščiomis kalbomis, teigdama, kad reikia konkrečių priemonių, o ne gražių žodžių.

Politikams toliau ieškant būdų, kaip spręsti prastėjančią demografinę situaciją, Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė sako, kad vien finansinių paskatų didinti gimstamumui neužteks. Pasak jos, viena iš temų, apie kurias vis dar kalbama per mažai, yra lyčių lygybė.  „Yra kultūriniai klausimai, apie kuriuos mes gerokai mažiau diskutuojame.

Demografinę krizę vadinant viena didžiausių valstybės problemų ir ieškant būdų jai spręsti, Vyriausybė pristatė siūlymus, kaip ketina skatinti gimstamumą, formuoti palankesnį požiūrį į šeimą. Seime bus svarstomos ir įstatymų pataisos, numatančios skatinti palankų požiūrį į santuoką, šeimą, tėvystę, motinystę. Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad problema – nelengvai išsprendžiama ir reikalaujanti kompleksinių priemonių.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą tėvams, susilaukusiems antro ir paskesnio vaiko. Jei tokiam įstatymui pritartų Seimas, už naujagimį vienas suaugęs galėtų susigrąžinti 4–5 tūkst. eurų per metus. Prezidentūra paaiškina detaliau, kas ir kaip galėtų naudotis lengvata. G. Nausėda siūlys Seimui įstatymų pataisas, numatančias laikiną 0 proc.

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje toliau mažėja, o demografai perspėja, kad visuomenė sparčiai sensta ir ilgainiui tai gali turėti rimtų pasekmių šalies ekonomikai, darbo rinkai bei socialinei sistemai. Vis dažniau keliami klausimai, kokių sprendimų reikia imtis jau dabar, kad būtų išvengta dar gilesnės demografinės krizės ir lietuvių tautos nykimo.

Valdžia griebiasi šiaudo, kad didintų rekordiškai mažą gimstamumą. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą tėvams, auginantiems du ir daugiau vaikų. Panašiu keliu jau anksčiau pasuko Lenkija. Prezidentūra praneša, kad pagal tokį įstatymą, jei pritartų, už naujagimį vienas suaugęs galėtų susigrąžinti 4–5 tūkst. eurų per metus GPM mokesčio.

Šalyje mažėjant gimstamumui, prezidentas Gitanas Nausėda sako – nors vien ekonominėmis priemonėmis demografinių problemų išspręsti nepavyks, nieko nedarant Lietuva juda savotiško „taikaus susinaikinimo“ keliu. „Nieko nedarydami mes judame savotiško taikaus susinaikinimo keliu. Aš labai griežtą terminą vartoju, bet man panašu į tai.

Per trumpą laiką kelių vaikų susilaukusiems tėvams džiugi žinia gali virsti tikru galvosūkiu. Į naujienų portalą kreipėsi 2-o vaiko besilaukianti Irina, kuri šiuo metu teigia esanti vaiko priežiūros atostogose su 1-ąja atžala. Nepaisant to, moters teigimu, išėjus nėštumo ir gimdymo atostogoms ji esą neteks vaiko priežiūros išmokos. Savo ruožtu „Sodra“ tikina, kad mama gaus abi išmokas, tačiau pabrėžė, kad bendrai jos negali viršyti 78 proc. kompensuojamo uždarbio.

Seime užvirė aštrios diskusijos – įregistruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos siūlo procedūrą leisti ne tik sutuoktiniams, bet ir partnerystę įteisinusiems asmenims bei vienišoms moterims. Vieni tai vadina žingsniu į priekį sprendžiant demografinę krizę, kiti – grėsme tradicinei šeimos sampratai ir vaiko interesams.

Lietuvoje nuolat ieškoma būdų, kaip spręsti vieną opiausių šių laikų problemų – gimstamumo mažėjimą. Demografiniai rodikliai kasmet signalizuoja, kad visuomenė sensta, o gimstančių vaikų skaičius mažėja, todėl ateityje šalis gali susidurti su rimtais iššūkiais. Ekonomistai Lietuvos valdžią ragina imtis rimtų veiksmų, kol nėra per vėlu.  Lietuvoje nuolat pabrėžiamos demografinės problemos: mažėjantis gimstamumas, dirbančiųjų skaičius ir augantis pensininkų skaičius.

Praėjusių metų Lietuvos ekonominiai rodikliai – geri, aiškina verslininkas Robertas Dargis. Tačiau besitęsiantis karas ir geopolitinis neapibrėžtumas kelia klausimų dėl pasaulio ekonominės ateities. Kokį poveikį mažėjantis gimstamumas turės Lietuvos ekonomikai? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo verslininkas Robertas Dargis.

Lietuviai socialiniuose tinkluose ėmė masiškai dalintis žinia, kad Lenkijoje šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, bus taikomas nulinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Nors šį sprendimą lenkai priėmė dar pernai, tai iš naujo įžiebė diskusijas, ką daryti, kad lietuviai gimdytų daugiau vaikų. Socialinėje erdvėje vėl iškilo žinia, kad Lenkijoje šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, bus taikomas 0 proc. GPM tarifas.

Lietuvoje jau ne pirmi metai vyksta aktyvios diskusijos kaip spręsti vieną opiausių šių laikų problemų – gimstamumo mažėjimą. Demografiniai rodikliai kasmet siunčia vis aiškesnį signalą: visuomenė sensta, gimstančių vaikų skaičius mažėja, o ateities darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemai tai kelia rimtų iššūkių. Ekonomistai įspėja, kad delsimas gali turėti ilgalaikių pasekmių – nuo lėtesnio ekonomikos augimo iki didėjančios naštos dirbantiesiems.

Ar Lietuvoje pensinis amžius bus dar ilgesnis nei 65-eri metai? Socialinės apsaugos ir darbo ministrė džiaugiasi, kad daugiau nei dešimtmetį trukęs pensinio amžiaus vėlinimas baigėsi ir pagaliau atėjo stabilumas. Tačiau specialistai įspėja – ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir mažėjant gimstamumui jau dabar reikia galvoti apie pensinio amžiaus ilginimą ar jo alternatyvas. TV3 žinių apklausti žmonės sako drąsiai – nebūtinai bus geriau, jei ilgiau dirbsi.

Lietuvoje 2025 metais gimė mažiau negu 17,5 tūkst. kūdikių, o mirusiųjų skaičius buvo daugiau negu du kartus didesnis. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienai moteriai Lietuvoje tenka vienas kūdikis, o nuo 1992 metų gyventojų skaičius sumažėjo beveik milijonu gyventojų.

Vis daugiau jaunų žmonių šeimą kuria ne su vaikais, o su šunimis ir katėmis. Gyventojai pasakoja, kad tai – patogesnė, mažiau įsipareigojimų reikalaujanti alternatyva tėvystei. Gyvūnų globos įstaigos pastebi, kad augintinius žmonės vis dažniau vadina šeimos nariais ar net vaikais ir gimdyti vaikų neplanuoja. Tad gimstamumo rodikliai Lietuvoje ir toliau mažėja taip, kad po keliasdešimties metų Lietuvos gali ir nebelikti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m., rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui.

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje toliau mažėja, o demografai perspėja, kad visuomenė sparčiai sensta ir ilgainiui tai gali turėti rimtų pasekmių šalies ekonomikai, darbo rinkai bei socialinei sistemai. Vis dažniau keliami klausimai, kokių sprendimų reikia imtis jau dabar, kad būtų išvengta dar gilesnės demografinės krizės ateityje.

Darbo jėgos mažėjimas, emigracija ir senėjanti visuomenė yra pagrindiniai veiksniai, ribojantys net ir ambicingiausius šalies ekonomikos planus, surengtos Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo pirmosios sesijos metu teigė įvairių sričių lyderiai. „Oficialiai yra prognozuojama, kad 2050-tais metais Lietuvoje bus 2,2 mln.

Žmonių gimstamumas Lietuvoje stipriai mažėja, o valstybė artėja prie demografinės krizės. Apie demografiją, migraciją ir išmokas bedarbiams „Žinių radijui“ komentavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Demografija yra labai skausminga tema. Kaip mūsų šalis atrodys po 50 metų? Kas liečia demografinę sistemą, tai norėčiau nuraminti. Gal tai ir skamba labai tragiškai, bet pažiūrėjus į visą pasaulį, mes niekuo neišsiskiriame. Gal mažoje valstybėje dinamika yra greitesnė.

52 proc. gyventojų Lietuvos demografinę padėtį vertina blogai arba labai blogai. Išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiemet taip pat gali būti pasiektas antirekordas, kai bus suskaičiuota, kad naujagimių gimė dar mažiau negu pernai. Apie tai, kokių priemonių valstybė turėtų imtis demografinei situacijai šalyje gerinti portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto docentas dr.

Lietuvos gimstamumui toliau krentant, valdžios atstovai griebiasi už galvų ir svarsto, kaip spręsti problemą, kad Lietuvoje ir toliau gimsta vis mažiau vaikų. Šalies vadovas siūlo skatinti poras susilaukti vaikų taikant mokesčių lengvatas: penkerius metus netaikyti gyventojų pajamų mokesčio gimus antram ar paskesniam vaikui, suteikti lengvatų darbdaviams ir labiau paremti jaunas mamas.

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų – pernai pasaulį išvydo mažiau nei 20 tūkstančių kūdikių, o preliminarūs duomenys rodo, kad šiais metais naujagimių bus dar mažiau. Akušeriai ligoninėse pastebi vis tuštesnius gimdymo skyrius, o demografai perspėja – tai jau gili demografinė duobė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.