TV3 žinių apklausti žmonės sako drąsiai – nebūtinai bus geriau, jei ilgiau dirbsi.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilniaus universiteto orkestro „Oktava“ klarnetų ir saksofonų grupė ruošiasi būsimiems pavasario koncertams. Jauniesiems muzikantams diriguoja Albinas Kučinskas. Praėjusį gruodį jam suėjo 78-eri.
„Darbas su jaunimu išties pakrauna. Pasimiršta, kad tau jau net 79-ti metai eina. Atsistoji už pulto prieš tuos jaunus žmones, kaip jie noriai muzikuoja, tiesiog gerai jautiesi“, – sakė „Oktavos“ dirigentas Albinas Kučinskas.
Kučinskas „Oktavai“ vadovavo daugiau nei du dešimtmečius, pernai vadovo vairą perleido orkestro trimitininkui Donatui Viaževičiui. Tačiau visiškai atsitraukti nuo muzikos sako negalėjęs, ir universitetas nenorėjo palikti ilgamečio vadovo, todėl A. Kučinskas tęsia darbus.
„Kad diena tame amžiuje praeitų kiek įmanoma prasmingiau ir kūrybiškiau. Na, ir noras turbūt būti kažkam reikalingam, naudingam ir produktyviam“, – tikino dirigentas.
A. Kučinskas „Oktavoje“ dirba papildomus penkiolika metų. Po Naujųjų pasibaigus trylika metų trukusiam pensinio amžiaus vėlinimui, dabar į pensiją vyrai ir moterys gali eiti sulaukę 65-erių.
„Kalbant Europos mastu, tai yra tikrai optimalus, ir mes bent jau galime pasakyti, kad dabar viskas stabilu, ir bent 10 metų apie tai kalbėti neturėtume“, – pasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Tačiau ekspertai ministrės optimizmą skandina. Europos, taip pat ir Lietuvos, visuomenės sensta, gimstamumas mažėja, o žmogaus vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja.
„Lietuva turės apsispręsti, ką mes darome toliau. Nes jeigu mes nedidiname pensinio amžiaus, tai mums bus žymiai sunkiau kelti pensijas“, – tvirtino „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Ta vyresnio amžiaus žmonių dalis yra labai didelė, santykinai didelė, ir tie procesai ateityje, tikėtina, bus. Tai kaip mums išlaikyti tuos žmones?“ – klausė Vilniaus universiteto docentas Daumantas Stumbrys.
„Jeigu mes prieš 10 metų visų dirbančių nuo 65 metų amžiaus grupės žmonių dirbančių, tai dabar jau turime praktiškai 15 proc.“ – tikino Ž. Mauricas.
Danijoje pensinis amžius prasidės nuo 70 metų
Pavyzdžiui, Danijoje pensinis amžius šiandien prasideda nuo 67-erių, planuojama, kad 2040-aisiais jis jau sieks 70. Taigi ar lietuviai pensinio amžiaus vėlinimui pasiruošę, jeigu taip nuspręstų Lietuvos politikai?
LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ apklaustų Lietuvos gyventojų dauguma pasisako prieš tai, kad į pensiją žmonės eitų dar vėliau nei 65 metų. Tam nepritaria 9 iš 10 apklaustųjų. Likęs vienu metu ir abejoja, ir amžiaus ilginimui pritartų:
„Nereikia.“
„Darbas yra laisvas pasirinkimas, o čia, išeina, prievartauja, negaliu išeit į užtarnautą poilsį, kurį tikėjausi, kad gausiu suėjus tam tikram amžiui.“
„Žiūrėkite, aš esu 41-erių metų. Jau persidirbau – laikas į pensiją.“
„Kuo daugiau dirbsime – tuo, manau, kad nebūsime laimingesni.“
„Atrodo, dirbi, dirbi, bet paskui, kai išeini į pensiją, tai galvoji, kad gal anksčiau reikėjo išeiti.“
„Dar dirbau truputėlį – pora metų – pensijoje. Mokykloje dirbau, tai žinote, nelabai taip jau lengva šiaip jau su vaikais dabartiniais. Ką žinau, aš tai gal būčiau prieš tą ilginimą.“
„Greičiausiai būtų optimaliausia tiek, kiek yra, galbūt net mažesnis. Bet vėlgi iš kitos pusės kas tas pensijas uždirbs, nes darbingų žmonių mažėja.“
„Žinote, dėl ko nustebau labiausiai? Kas tie penki proc. sutinka didinti pensinį amžių?“ – komentavo J. Zailskienė.
Lietuva atitrūkusi nuo Europos vidurkio?
Didžiausia problema ta, kad Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė, kai žmogus, išėjęs į pensiją, dar gali gyventi įprastą gyvenimą, vis dar atitrūkusi nuo europinio vidurkio.
„Dabar apie pensinio amžiaus ilginimą nereikėtų kalbėti. Jis padidintas, viskas yra tvarkoje“, – sakė J. Zailskienė.
Demografas siūlo idėją – diferencijuoti pensinį amžių pagal profesines grupes.
„Yra fizinį darbą dirbantys žmonės. Tai jie susiduria su tuo, kad jis santykinai mažai laiko praleidžia pensijoje, jų sveikata prasta. Neišvengiamai ilginant pensinį amžių, mums reikia kalbėti apie dieferenciaciją“, – pareiškė D. Stumbrys.
Štai, ką mano žmonės:
„Ne tas pats dirbti fiziškai ir dar labai tiksliai... Prie kompiuterio, aišku, irgi sudėtinga, bet kitokia veikla.“
„Kiekvienas yra individualus – vienas 50 jau negali, kitas 80 metų puikiausiai gali.“
O ekonomistas siūlo kitą variantą – visiškai panaikinti pensinio amžiaus kartelę ir palikti būtinąjį stažą.
„Kad nebūtų kaip kirviu nukirsta – štai 65 metai – bet būtų tam tikras lankstumas sudaromas. Ir pakabinant morką, tokį meduolį, motyvuojantį šiek tiek ilgiau pasilikti darbo rinkoje ir gauti didesnę pensiją“, – sakė ekonomistas.
Tvirtą ministrės poziciją dėl pensinio amžiaus nekeitimo palaiko ir premjerė. Ekonomistas Ž. Mauricas spėja, kad pensinio amžiaus klausimas aštresnis pasidarys 2028-aisiais, kai po rinkimų darbą pradės išrinkta valdžia.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
