Viena iš priemonių, kaip valstybės, tarp jų ir Lietuva, mėgina kontroliuoti augantį pensininkų ir mažėjantį darbuotojų skaičių, tai pensinio amžiaus didinimas. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Įspėja atsiimančius pinigus iš pensijų fondų: to nepadarę, pasigailėsite

Ne visi žino: pensiją gali padidinti, bet turite rasti šį dokumentą

„Mūsų pensininkai gyvena geriau nei atrodo“ – ekonomistas išklojo viską, kas vyksta Lietuvoje

Nuo šiemet Lietuvoje gyventojai į pensiją gali išeiti jau 65 m., tačiau vis pasvarstoma ar šis amžius galėtų augti, kaip tas yra daroma dalyje kitų Europos Sąjungos valstybių. 

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tv3.lt komentavo, kad Lietuvoje, lygiai taip pat, kaip ir kitose Europos šalyse spaudimas didinti pensinį amžių artimiausiu metu išliks.

„Tiek pas mus, tiek ir kitur visuomenė sensta, o tai reiškia, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja. O tų, kuriems reikia mokėti pensijas, rūpintis sveikata, jų skaičius tiktai didės“, – akcentuoja „Citadele“ banko ekonomistas. 

Nepaisant to,  A. Izgorodinas mano, kad didinti pensinio amžiaus Lietuvoje nereikėtų, teigdamas, kad tai yra kraštutinė priemonė ir sako, kad tokio sprendimo artimiausiu metu Lietuvoje pavyks išvengti. 

Kita vertus, Verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas tikina manantis, kad ateityje pensinis amžius Lietuvoje neišvengiamai bus didinamas, kadangi kitos išeities, pasak ekonomisto, paprasčiausiai nėra. 

M. Dubnikovo teigimu, realu, kad dabartiniai 30-mečiai Lietuvoje į pensiją gali išeiti 67–70 metų amžiaus. 

„Yra 3 variantai. Pensinio amžiaus didinimas, mokesčių didinimas arba pensijų mažinimas. Pensijų mažinimo turbūt mes nesulauksime, tai lieka mokesčių didinimas ir pensinio amžiaus didinimas. Tai antrasis, ko gero, kad neišvengiamai bus priimtas anksčiau ar vėliau“, – sako ekonomistas. 

Estijoje pensininkų amžius priklausys nuo tikėtinos gyvenimo trukmės

A. Izgorodinas argumentuoja, kad yra būdų, kaip būtų galima kompensuoti resursų trūkumą socialinėms reikmėms ir kitomis priemonėmis, o ne tik didinant pensinį amžių.  

„Lietuva iki šiol turi labai mažą valstybės skolą. Tai pirmas aspektas, kad kol kas tą didėjančią naštą socialinei sistemai galima dar kurį laiką kompensuoti iš vidinių resursų. Antras aspektas, sakyčiau, kad reikia visais įmanomais būdais skatinti ekonomikos augimą ir tai turi būti prioritetas, nes padidinti pensinį amžių yra labai lengva, bet, aš manau, kad tai turėtų būti visiškai paskutinė priemonė“, – teigia ekonomistas. 

Jo teigimu, jei valstybė susifokusuotų į ekonomikos skatinimą, padidėtų biudžeto pajamos, todėl atitinkamai socialinės sistemos našta sumažėtų. 

Tačiau šiuo metu, pasak ekonomisto, visoje Europoje politikai daro klaidą, eidami paprasčiausiu keliu. 

„Matome, kad socialinės apsaugos sistema nesubalansuoja debeto su kreditu, tai paimkim ir padidinkim pensinį amžių. Bet, manau, kad yra kitų variantų – ekonomikos skatinimas, investicijų atvedimas, įvairių verslininkų kapitalo pritraukimas tam, kad žmonės norėtų kurti darbo vietas Lietuvoje, taip pat ir darbo jėgos importo aspektas“, – vardijo A. Izgorodinas.

Tiesa, ekonomistas pripažįsta, kad šiuo metu pritraukti kapitalą į Lietuvą sunku dėl geopolitinės situacijos. Todėl, jo nuomone, būtina sukurti patrauklias verslo sąlygas, įskaitant ir mokestinę aplinką, kurios atsvertų šias rizikas.

Be to, pasak pašnekovo, Lietuvoje nėra išnaudotas ir dabartinių sektorių potencialas, pavyzdžiui, mažmeninės pramonės. 

„Valstybė turi sukurti kuo palankesnes sąlygas verslui, kad verslas būtų suinteresuotas čia plėstis, nes padidinti mokesčius, pensinį amžių, tai yra elementaru, pasirašai įstatymą ir viskas.

Bet, manau, kad tai yra labai trumparegiškas ir atmestinis požiūris, kai valstybė nenori sukurti pridėtinės vertės, kad čia ateitų vietos arba užsienio verslas“, – komentavo A. Izgorodinas. 

Tuo metu M. Dubnikovas taip pat primena, kad, kalbant apie pensinio amžiaus didinimą, kiekvienas gyventojas turėtų susidėti savo pensinį paketą ir susiskaičiuoti, kiek norėtų turėti pinigų, kai nebedirbs, ir kiek susitaupyti reikėtų jau dabar. 

„Pasinaudojant tuo pačiu dirbtiniu intelektu susiskaičiuoti, kiek man reikia pinigų pensijoje ir kiek man reikia atsidėti“, – sako M. Dubnikovas. 

Atsakė, ar pensinį amžių reikėtų sieti su tikėtina gyvenimo trukme

Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų (toks pensinis amžius Danijoje bus nuo 2040 m.). Šiam sprendimui pritarė šalies parlamentas, praneša vietos žiniasklaida. Dar 2006 m. Danija susiejo pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. 

Tuo metu Estijoje, kurioje, kaip ir Lietuvoje, nuo 2026 m. pensinis amžius siekia 65 m., nuo 2027 m. pensinis amžius galės būti keičiamas priklausomai nuo to, kokia yra tikėtina 65 m. estų vidutinė gyvenimo trukmė. 

Taigi, jei Estijoje išaugs ar sumažės tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė, išaugs arba sumažės ir pensinis amžius (ne daugiau nei 3 mėnesius per kalendorinius metus). 

Tačiau ar toks modelis galėtų būti taikomas ir Lietuvoje?

M. Dubnikovas teigia, kad gyvenimo trukmės skaičiavimo modelis egzistuoja seniai ir gali būti taikomas, tačiau ekonomistas nemano, kad reikėtų remtis kitų valstybių praktika, kadangi pensinio amžiaus augimas, jo teigimu, yra neišvengiamas, o tai, kad pensinis amžius trumpėtų, praktiškai neįmanoma. 

Tiesa, anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tv3.lt komentavo, kad vienas iš argumentų, kodėl nesvarstoma kelti pensinio amžiaus, yra trumpa gyvenimo trukmė, po pensinio amžiaus ir trumpa sveiko gyvenimo trukmė.

O A. Izgorodinas antrina, kad lyginant su Europos vidurkiu, lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė yra santykinai maža, todėl, pasak jo, pirmiau reikėtų galvoti apie šio rodiklio didinimą.

Nepaisant to, M. Dubnikovas pažymi, kad dėl pažangios medicinos, realu, kad žmonės gyvens ilgiau. 

„Su šiuolaikinėmis technologijomis, turbūt, kad mes turėsime daug ilgiau gyvenančius žmones“, – atkreipia dėmesį M. Dubnikovas. 

Dauguma gyventojų nesutinka su pensinio amžiaus didinimu

Beveik 9 iš 10 Lietuvos gyventojų nepritaria tolesniam pensinio amžiaus didinimui, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos duomenys, pirmadienį paskelbti nacionalinio transliuotojo naujienų portale.

Apklausos duomenimis, 88 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų nepritaria, kad pensinį amžių po 2026-ųjų reikėtų didinti.

Vienas iš dvidešimties apklaustųjų – 5 proc. – tam pritarė, o 7 proc. gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturėjo arba į jį neatsakė.

Pasak apklausos, visų demografinių ir socialinių grupių respondentai vienodai mano, kad pensinio amžiaus nereikėtų toliau didinti. Tam santykinai labiau linkę pritarti vadovai ir besimokantis jaunimas.

Nuo šių metų sausio Lietuvoje galioja 65 metų pensinis amžius tiek vyrams, tiek moterims.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė LRT naujienų portalui nurodė, kad dabartinis vyrų ir moterų pensinis amžius yra optimalus, atitinka Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį ir jo neplanuojama vėlinti.

Reprezentatyvią apklausą LRT užsakymu atliko kompanija „Baltijos tyrimai“, jos metu sausį apklausti 1 tūkt. 63 pilnamečiai Lietuvos gyventojai 110 atrankos taškų.

„Sodros“ duomenimis, 2025-ųjų pradžioje vienai pensijai teko 1,5 dirbančio žmogaus.

Valstybės duomenų agentūra prognozuoja, kad 2050 metais Lietuvoje bus 1,56 mln. darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų, 2075 metais – 1,26 mln., o pagyvenusių (65 metų ir vyresnių) žmonių – atitinkamai 808 tūkst. ir 868 tūkst.

Pensininkų skaičius augs, o darbuotojų mažės

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje prognozuojamas vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas bei darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas.

Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje darbingo amžiaus žmonių (15–64 m.) bus 1 mln. 559,9 tūkst., arba 58,2 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų. 2075 m. pradžioje šios grupės gyventojų skaičius sieks 1 mln. 259,1 tūkst., arba 52,7 proc. visų gyventojų, o 2100 m. pradžioje – 1 mln. 101 tūkst., arba 51,2 proc. visų gyventojų.

Numatoma, kad darbingo amžiaus gyventojų 2050 m. pradžioje bus 319 tūkst. mažiau nei 2025 m. pradžioje. 2075 m. pradžioje šios amžiaus grupės asmenų bus 619,7 tūkst. mažiau, 2100 m. pradžioje – 777,9 tūkst. mažiau.

Tuo metu pagyvenusių žmonių (65 m. ir daugiau) skaičius 2050 m. prognozuojama, kad sieks apie 30,2 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų – daugiau nei 808 tūkst. Tai būtų 204,7 tūkst. (33,9 proc.) daugiau nei 2025 m. 2075 m. pradžioje 65 metų ir vyresni asmenys sudarys 36,4 proc. visų gyventojų; jų skaičius, palyginti su 2025 m., išaugs 265,1 tūkst. (43,9 proc.). 2100 m. pradžioje ši grupė sudarys 37,6 proc. visų gyventojų – tai 206,6 tūkst. (34,2 proc.) daugiau nei 2025 m.